Vykdomi tyrimai padės anksti diagnozuoti inkstų vėžį: jaunosios mokslininkės Raimondos Kubiliūtės-Mikalauskienės atliekami tyrimai – pirmieji Lietuvoje
Rubrikos: Mokslo erdvėje, Naujienos
2025-08-17
Dr. Raimonda Kubiliūtė-Mikalauskienė
Lietuvoje kasmet beveik 700 žmonių diagnozuojamas inkstų vėžys. Duomenys rodo, kad sergamumas šia onkologine liga mūsų šalyje yra vienas iš didžiausių pasaulyje, o daugumai pacientų ji nustatoma atsitiktinai. Vilniaus universiteto (VU) ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) jaunoji mokslininkė Raimonda Kubiliūtė-Mikalauskienė atlieka mokslinius tyrimus, kurių tikslas – sukurti neinvazinį šlapimo mėginio ištyrimu paremtą molekulinį testą ankstyvam inkstų vėžio aptikimui ir ligos eigos stebėsenai. Už atliktą mokslinį darbą mokslininkė įvertinta prestižine Ateities biomedicinos fondo (ABF) ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skatinamąja premija.
Iki 90 proc. atvejų nustatoma atsitiktinai
Inkstų vėžiui būdinga besimptomė ligos eiga, todėl net iki 9 iš 10 sergančiųjų jis nustatomas atsitiktinai.
Kaip pasakoja R. Kubiliūtė-Mikalauskienė, šiuo metu klinikinėje praktikoje nėra prieinamų inkstų vėžiui specifinių molekulinių testų, kurie leistų gydytojams tiksliai diagnozuoti piktybinius inkstų navikus ir sekti ligos eigą. Todėl jaunoji mokslininkė kartu su kolegomis iš Nacionalinio vėžio instituto vykdo mokslinius tyrimus, kurių tikslas yra sukurti neinvazinį šlapimo mėginio ištyrimu paremtą molekulinį testą inkstų vėžio aptikimui ir ligos eigos stebėsenai.
„Ši priemonė leistų gydytojams nustatyti ligą itin ankstyvoje stadijoje. Tai yra svarbu todėl, nes anksti diagnozavus ligą pasiekiami geresni išgyvenamumo rodikliai, taip pat sudaromos geresnės galimybės gydytojams stebėti ligos eigą, nesukeliant pacientui diskomforto. Tai ypač aktualu vyresniems pacientams, negalintiems atvykti į gydymo įstaigą klinikiniam ištyrimui, nes šiuo atveju šlapimo mėginys gali būti paimamas namuose“, – sako mokslininkė.
Pasak R. Kubiliūtės-Mikalauskienės, nepaisant didelio sergamumo inkstų vėžiu, iki šiol skysčių biopsijų pritaikymo šios ligos diagnozavimui ir gydymo personalizavimui tema Lietuvoje nagrinėta nebuvo. Šis kartu su Nacionaliniu vėžio institutu atliekamas tyrimas yra pirmasis šalyje.
Įmanoma ankstyva ligos diagnostika
Pasak mokslininkės, tyrimo metu sukurto molekulinio skysčių biopsijos testo jautrumas siekia apie 80 proc., t.y. net 8 iš 10 pacientų liga diagnozuojama teisingai. Be to, dalies pacientų atveju šio testo kiekybiniai rodikliai koreliavo su ligos progresavimu, o tai rodo galimą jo pritaikomumą neinvazinei ligos stebėsenai ir gydymo personalizavimui.
„Tyrime patvirtinta, kad įmanoma diagnozuoti itin ankstyvos stadijos inkstų navikus tiriant pacientų šlapimo mėginiuose aptinkamus molekulinius biožymenis. Tolimesniais tyrimais bus siekiama sustiprinti sukurto skysčių biopsijos testo klinikinę vertę į jo sudėtį įtraukiant papildomus molekulinius biožymenis“, – pasakoja VU ir NVI jaunoji mokslininkė.
R. Kubiliūtės-Mikalauskienės teigimu, tęsiant šios srities tyrimus, svarbu užtikrinti testų pritaikymą kasdienėje klinikinėje praktikoje ir jų prieinamumą pacientams bei juos gydantiems medikams.
Mokslinis darbas sulaukė pripažinimo
Jaunosiosios mokslininkės darbas, kuriame nagrinėtas skysčių biopsijų pritaikymas inkstų vėžio diagnozavimui ir gydymo personalizavimui, įvertintas prestižine ABF ir LMA premija, kuri skiriama už mokslinius tyrimus personalizuotos medicinos tematikoje.
Dr. Eglė Mažeikė
Apdovanojimai teikiami už reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus, novatoriškas mokslines idėjas, jų įgyvendinimą ir sklaidą Lietuvoje. R. Kubiliūtei-Mikalauskienei skirta premija už darbą gyvybės mokslų srityje.
ABF direktorės dr. Eglės Mažeikės teigimu, finansinė parama jauniesiems mokslininkams yra svarbi sąlyga personalizuotos medicinos tyrimų plėtrai Lietuvoje.
„Vienas iš Ateities biomedicinos fondo tikslų yra padėti vystyti personalizuotos medicinos tyrimus, kurie padės Lietuvai geriau pasiruošti kovai su visuomenės sveikatos iššūkiais. Tikime, kad talentų stiprinimas yra geriausia investicija į ateitį ir prisideda prie stiprios bei atsparios sveikatos priežiūros sistemos kūrimo“, – teigia fondo direktorė.
Jaunoji mokslininkė R. Kubiliūtė-Mikalauskienė priduria, kad fondo suteikta premija ir dėmesys yra svarbūs dėl gaunamo grįžtamojo ryžto ir motyvuoja toliau tęsti mokslinius tyrimus.
Apie Ateities biomedicinos fondą
Ateities biomedicinos fondas – vienintelis personalizuotos medicinos tyrimų srityje besispecializuojantis labdaros ir paramos fondas Lietuvoje, prisidedantis prie šios srities mokslinių tyrimų plėtros ir sprendinių kūrimo. Fondas siekia suteikti papildomas galimybes Lietuvos mokslininkams įsijungti į personalizuotos medicinos tyrimus, taip pat skatinti mentorystę, tarptautinį bendradarbiavimą bei supažindinti plačiąją visuomenę su personalizuotos medicinos sritimi ir jos atveriamomis galimybėmis.
Ateities biomedicinos fondą įsteigė moderniosios biotechnologijos pradininkas Lietuvoje, profesorius Arvydas Janulaitis.
