VU Gyvybės mokslų centro biochemiko Rapolo Žilionio kartu su kolegomis iš Harvardo universiteto atlikti tyrimai vėl sulaukė tarptautinio dėmesio. Publikacija, kurioje kalbama apie plaučių vėžio tyrimus žmoguje ir pelėse, vainikavo daugiau nei trejus metus trukusį intensyvų darbą.
Naujausias darbas – plaučių vėžio tyrimas
Apie VU Gyvybės mokslų centre dirbančio Rapolo Žilionio darbus išgirstame jau ne pirmą kartą. Neseniai R. Žilionis prisidėjo prie naujo kvėpavimo takų ląstelių tipo atradimo, o šį kartą straipsnyje, publikuotame žurnale Immunity, mokslininkas kartu su kolegomis pristatė itin aktualios plaučių vėžio tyrimų srities darbo rezultatus. Šio straipsnio apžvalgos pasirodė ir pasauliniuose mokslo populiarinimo tinklalapiuose bei Harvardo universiteto apžvalgoje.
Pasaulis R. Žilionio kartu su kolegomis atliktu tyrimu susidomėjo neatsitiktinai. Šis darbas susijęs su imuninių ląstelių tyrimais ir galimybėmis vėžio gydymui naudoti imunoterapiją.
„Straipsnyje aprašomi daugiau nei trejų metų pareikalavę darbai, kuriuos atlikome bendradarbiaudami su dr. Allono Kleino ir dr. Mikaelio Pitteto laboratorijomis. Kartu sujungėme kompetencijas vėžio imunologijoje ir pavienių ląstelių RNR sekoskaitoje siekdami geriau suprasti skirtumus tarp žmogaus ir pelės imuninių ląstelių, infiltruojančių plaučių navikus”, – apie naujausią tyrimą pasakoja R. Žilionis.
Pelės – svarbiausios pagalbininkės
Pasak mokslininko, atliekant šį tyrimą buvo dirbama su pelėmis, nes būtent jos yra svarbiausias modelinis organizmas tiriant daugelį žmogaus ligų ir ieškant vaistų joms gydyti.
„Palyginamieji darbai, tokie kaip šis, leis platesnei mokslininkų bendruomenei sutelkti pastangas į tuos pelės biologijos aspektus, kurie galioja ir žmogui”, – sakė R. Žilionis.
VU Gyvybės mokslų centro darbuotojas pasidžiaugė, kad galimybę atlikti šį tyrimą suteikė kito lietuvių mokslininko – dr. Lino Mažučio kartu su dr. Allonu Kleinu 2015 m. sukurta didelio našumo ląstelių tyrimo technologija.
„Gali kilti klausimas, kodėl mes, mokslininkai, naudojame būtent peles. Atsakymas paprastas – žmogaus ir pelės organizmai turi daug panašumų, o pelių tyrimai yra patogūs dėl ekonominių priežasčių bei gerai išvystytų manipuliuoti šiuose gyvūnuose pritaikomų molekulinių įrankių. Dėl genetinio panašumo pelės serga tokiomis žmogiškomis ligomis kaip vėžys, diabetas, širdies ligos, nutukimas. Šiandien dauguma mokslininkų tirdami peles prieš save mato ne graužiko, o mažą žmogaus organizmo modelį“, – pasakoja R. Žilionis.
Žmogaus organizmas – unikalus
Tačiau mokslininkas pažymi, kad nepaisant minėto panašumo žmogaus organizmas yra unikalus ir ne visi tyrimai, atlikti su pelėmis, suteikia pakankamai naujų žinių, padedančių gydyti žmoniją kamuojančias ligas.
„Tik dalis atradimų tiriant peles vėliau sėkmingai pritaikomi žmonėms – juk žmogus nėra pelė. Nors yra nemažai panašumų tarp žmogaus ir pelės organizmų, tačiau taip pat yra ir skirtumų. Vienos konkrečios ligos – plaučių vėžio – atveju pradėjome tuos panašumus ir skirtumus tirti ir į juos sistemingai atsižvelgti. Tai tapo atspirties tašku tolesniems tyrimams siekiant išplėsti imunoterapijos taikymo ribas”, – atskleidžia tyrinėtojas.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininko R. Žilionio kartu su kolegomis atlikto tyrimo aprašymą galima rasti čia:
Click to access S1074-7613(19)30126-8.pdf
Harvardo universiteto paskelbta straipsnio apžvalga:
https://hms.harvard.edu/news/alternative-landscape
