Išvengti gimdos kaklelio vėžio padeda patikra ir skiepai – sako mokslininkai ir gydytoja ginekologė

Autorius: Aida Valinskienė

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Praktiniai patarimai

2019-07-24

Prof. Daiva Vaitkienė

Prieš beveik trejus metus 11 metų mergaitės pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pradėtos skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. Medikai vieningai sutaria: profilaktinės patikros ir skiepai nuo ŽPV– tai būdai, kurie padeda išvengti gimdos kaklelio vėžio. Tačiau yra manančių, jog, norint pasiekti kuo mažesnio sergamumo gimdos kaklelio vėžiu, skiepyti nuo ŽPV reikėtų ne tik mergaites, bet ir berniukus.

Dažna liga

Lietuvos vėžio registro duomenimis, kasmet mūsų šalyje gimdos kaklelio vėžys nustatomas nuo 400 iki 500 moterų, o mirtingumas siekia 10 atvejų 100 000 gyventojų, ir tai – vienas iš aukščiausių rodiklių Europos regione.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys užima trečią vietą tarp naujų diagnozuotų onkologinių moterų ligų ir kasdien ši liga diagnozuojama dviem moterims. Palyginti su kitomis ES šalimis, tai itin aukštas sergamumas. Todėl apsauga nuo gimdos kaklelio vėžio labai svarbi.

Priežastis – virusas

Nacionalinio vėžio instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Živilės Gudlevičienės teigimu, ilgą laiką buvo manoma, kad gimdos kaklelio vėžys – paveldima liga, tačiau vėliau buvo įrodyta, kad pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV).

„ŽVP perduodamas nesaugių lytinių santykių metu. Ką reiškia saugūs ir nesaugūs lytiniai santykiai? Įrodyta, kad net ir prezervatyvai nuo ŽPV plitimo neapsaugo, nes šis virusas gali būti ne tik gimdos kaklelio ar varpos gleivinėse, bet gali būti perduodamas net kontakto per odą metu. Kitaip sakant, ŽPV tikrai yra lytinio partnerio partneriui perduodama infekcija“, – teigia medikė.

Dr. Živilė Gudlevičienė

Pasak jos, skaičiuojama, kad egzistuoja per 200 papilomos virusų (PV) tipų ir apie 170 jų infekuoja būtent žmogų, todėl vadinami žmogaus papilomos virusais – ŽPV. ŽPV infekuoja odą arba gleivines, kur patekęs gali veikti ląsteles ir ten gali vystytis įvairūs odos ar gleivinių pažeidimai bei vėžys. Visi papilomos virusai suskirstyti į filogenetines grupes ir sudaro filogenetinį medį, kuriame žymimi graikų abėcėlės raidėmis – alfa, beta, gama ir t.t. Grupės viduje virusai žymimi skaitmenimis (pvz., ŽPV16, 18) ir vadinami tipais.

Apie 40 tipų ŽPV sukelia lytinių takų pažeidimus ir pagal savo sukeliamą patologiją gali būti didelės ar mažos vėžio rizikos virusai.

„Stipriausiu onkogeniniu poveikiu pasižymi dviejų tipų ŽPV – 16-to ir 18-o, jie sukelia 70–80 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Todėl ir vakcina yra sukurta orientuojantis į šių dviejų pagrindinių tipų virusus. Nuo šių tipų virusų ir gimdos kaklelio vėžio ji apsaugo apie 70–80 proc.,– sako dr. Ž.Gudlevičienė. – Tačiau yra kitų tipų ŽPV, kurie sukelia tą likusią gimdos kaklelio vėžio atvejų dalį – jų randama po 1–2 proc. Devynvalentė vakcina apsaugo ir nuo dalies šių viruso tipų. Kitos vakcinos, jų gamintojų teigimu, minėtų tipų ŽPV gali veikti kryžmiškai. Negana to, keturvalentė ir devynvalentė vakcina veikia prieš kai kurių tipų  ŽPV, kurie nėra onkogeniniai, tačiau sukelia, pavyzdžiui, lytinių takų karpas.“

Kitas dalykas – iš visų užsikrėtusių ŽPV, o juo, manoma, tam tikru gyvenimo periodu užsikrečia visi, gimdos kaklelio vėžys išsivysto tik maždaug 3 proc. užsikrėtusių asmenų. Tai, anot gydytojos, priklauso nuo organizmo būklės, atsparumo, kitų imunodeficitinių būklių ir pan.

Tačiau, norint išvengti gimdos kaklelio vėžio, nepakanka tik paskiepyti mergaites nuo ŽPV, nes vienos priežasties onkologijoje, kaip teigia dr. Ž.Gudlevičienė, tikrai niekada nebūna. Visų pirma vėžį gali sukelti nebūtinai tų tipų ŽPV, nuo kurių yra vakcina. Antra – vėžio rizikos veiksnių yra labai daug. Net ir elementarus rūkymas gali sukelti pokyčius ląstelėse, dėl kurių gali vystytis vėžys.

Skiepyti reikia ir berniukus

Vokietijoje, kur sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodiklis 8,2, o mirtingumo – 1,7, apie 4500 – 4600 moterų kasmet diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys. Ketvirtadalis iš jų dėl vėlyvos diagnostikos, dėl per vėlai pradėto gydymo miršta. (Lietuvoje , Globocan 2012 duomenimis, sergamumo rodiklis daugiau nei 20, o mirtingumo – daugiau nei 7).

Prof. Haraldas zur Hausenas

Gimdos kaklelio vėžį tyrinėjęs, ŽPV atradęs ir už tai 2008 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją gavęs vokiečių profesorius Haraldas zur Hausenas patvirtino: deja, taip yra. „Turime tuos keturis su puse tūkstančio naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Ir dar kai žinome, jog ketvirtadalio šių moterų netenkame, tai kalbame apie tūkstantį moterų gyvybių. Kasmet netenkame šių moterų, ir tai yra ženkliai per daug.“

Anot H. zur Hauseno,Vokietijoje veikia profilaktinė gimdos kaklelio vėžio programa, pastaruoju metu aktyviai imtasi skiepų programos. Skiepijamos jaunos 12 m. mergaitės, neturėjusios seksualinių santykių, tačiau jų paskiepijama tik vos 40 proc. Per mažas procentas mergaičių dalyvauja skiepų programoje. Australijoje, Olandijoje, Skandinavijos šalyse paskiepijama iki 80 proc. atitinkamo amžiaus mergaičių. Tai jau ženkliai geresnė situacija.

Tačiau, mokslininko teigimu, nė vienoje šalyje nėra geros skiepų programos berniukams, o juk berniukai – ateities vyrai – pagrindiniai žmogaus papilomos viruso infekcijos nešiotojai. Visose pasaulio šalyse – tai įrodyta – 15–40 metų vyrai turi ženkliai daugiau seksualinių partnerių nei šios amžiaus grupės moterys. Todėl berniukų skiepijimas yra būtinas, turi lemiamą reikšmę, jeigu mes norime sustabdyti infekcijos plitimą. Deja, šis faktas dar nėra visuotinai įsisąmonintas, bet palengva jau mus ima girdėti tos institucijos, kurios gali keisti situaciją.

„Aš sakau aiškiai – mes akivaizdžiai klystame vykdydami tik mergaičių skiepijimą, neskiepydami berniukų. Berniukai turi būti skiepijami nuo 9 metų iki 13–14 metų, be abejo, prieš pirmuosius seksualinius santykius. Beje, yra nustatyta, jog tie patys virusai yra burnos bei burnaryklės vėžio sukėlėjai“, – sako H. zur Hausenas.

Skiepytis niekada nevėlu

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovės, gydytojos akušerės ginekologės prof. dr. Daivos Vaitkienės teigimu, ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų medikamentinio gydymo nėra. Šių pokyčių priežastis iš esmės yra virusas. Jeigu išnyksta virusas, savaime išnyksta ir tie pokyčiai. Nuo žmogaus papilomos virusinės infekcijos tik jai skirtų labai efektyvių medikamentų nėra. Egzistuoja kai kurie sisteminiai priešvirusiniai vaistai, taip pat vietinio poveikio preparatai, skatinantys apsauginio barjero gimdos kaklelio transformacijos srityje susidarymą ir saugantys nuo ŽPV įsiskverbimo rizikos, bet, lyginant jų efektyvumą su nieko nedarymu ir stebėjimu, šių vaistų veiksmingumas nėra labai didelis.

Mažiausia, ką gali dėl savęs padaryti moterys, norinčios išvengti gimdos kaklelio vėžio, gydytojos teigimu, – dalyvauti patikros programoje moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus.

Tiesa, kitose šalyse patikros rekomendacijos šiek tiek skiriasi. Tarkime, Amerikoje rekomenduojama gimdos kaklelio citologinius tyrimus pradėti daryti praėjus trims metams po pirmųjų lytinių santykių. Ir tai, anot prof. D.Vaitkienės, yra labai logiška, nes dažniausiai virusu moterys ir vyrai užsikrečia tik pradėję lytinį gyvenimą. „Virusas žaibo greičiu nieko blogo nepadaro – jeigu jis ten pakliuvo ir neišnyko, gali tikėtis ikivėžinių pokyčių maždaug per trejus metus. Tad daug kas priklauso nuo to, kokiame amžiuje tas lytinis gyvenimas pradedamas. Jeigu jis pradėtas 17 metų, tai iki 25-erių jau bus prabėgę aštuoneri metai, vadinasi, jau visokių tų bėdų gali būti atsiradę. Tad moterims būtų visai logiška savo iniciatyva pradėti daryti citologinius tyrimus, kai praeina maždaug treji metai nuo lytinio gyvenimo pradžios“, – sako specialistė. Kitas žingsnis, kurį moterys turėtų padaryti dėl savęs – vakcinacija nuo ŽPV. Ir nors prevencinis, profilaktinis skiepas yra efektyviausias iki susidūrimo su virusu, skiepytis patartina ir moterims, kurios jau gyvena lytinį gyvenimą, net jei jau atsirado pokyčių gimdos kaklelyje.

„Skiepytis nuo ŽPV tiek vyrai, tiek moterys gali visą gyvenimą – niekada nėra per vėlu, – sako prof. D.Vaitkienė. –Yra atlikti skirtingų vakcinų klinikiniai tyrimai su moterimis iki 50 metų amžiaus. Vadinasi, skiepytis gali ir gyvenantys lytinį gyvenimą, net užsikrėtę virusu žmonės, nes virusas labai didelei daliai žmonių išnyksta. Jei skiepijasi tas, kuris jau užsikrėtęs, pirmiausia jis nebus užsikrėtęs visų devynių tipų ŽPV, kurių antikūnai toje vakcinoje yra. Pasiskiepydamas asmuo apsisaugo nuo tų tipų virusų, kuriais dar nėra užsikrėtęs, ir kartu įgyja apsaugą nuo tų virusų, kuriais jau yra užsikrėtęs tam atvejui, jeigu tie virusai išnyks, o savaime jie išnyksta, kaip jau minėjau, daugeliui. Tad jeigu užsikrėtęs žmogus skiepijasi, jis investuoja į ateitį.“

Nustačius ikivėžinius pokyčius, būtina juos gydyti, tačiau tai visiškai neužkerta kelio, baigus gydymą, pasiskiepyti. Klinikinių tyrimų metu įrodyta, kad toms moterims, kurioms buvo ikivėžinių gimdos kaklelio problemų ir kurios buvo operuotos, tačiau po gydymo pasiskiepijo, daug rečiau atsinaujino tie patys pokyčiai po keleto metų nei toms, kurios buvo gydytos, bet po to nepasiskiepijo. Pasiskiepijus įgyjama apsauga prieš naujus užsikrėtimus.

Nauda įrodyta

Paklausta apie berniukų skiepijimą nuo ŽPV, prof. D. Vaitkienė teigė, jog klausimas, ar verta skiepyti berniukus, ar ne, kyla daugeliui žmonių, taip pat ir sveikatos politikams, sveikatos ekonomistams.

Pasak medikės, 2017 m. Jungtinių amerikos valstijų Klinikinės onkologijos draugija paskelbė savo poziciją ir rekomendacijas vakcinacijos nuo ŽVP klausimu. Specialistai konstatavo: jeigu mūsų tikslas – sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, norime pradėti skiepyti berniukus ir sužinoti, ar tai padės sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, tai atsakymas – „taip“, jeigu paskiepijama mažiau nei 50 proc. moterų.

„Jei paskiepijama mažiau nei 50 proc. moterų populiacijos, tada vyrų skiepijimas gali padėti sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. Logiška, nes jų skiepijimas mažina infekcijos perdavimą tarp vyrų ir moterų. Tačiau jeigu vakcinacija šalyje vyksta tvarkingai, mergaitės skiepijamos ir paskiepijama daugiau nei 50 proc. moterų populiacijos, tada vyrų vakcinacijos įtaka moterų gimdos kaklelio vėžio išvengimui nėra įrodyta – nežinia, ar tai labai efektyviai sumažins moterų sergamumą, nes vien pačių moterų skiepijimas jau ryškiai jį sumažina“, – sako profesorė.

Kitaip sakant, didelė vyrų skiepijimo nauda moterų sergamumui mažinti, taip pat ir finansinė, įrodyta, jei šalyje paskiepijama mažiau nei 50 proc. moterų, jei daugiau – nauda nėra įrodyta.

Tačiau yra kitos priežastys, kodėl berniukus ir vyrus vis tiek verta skiepyti – jiems labai efektyviai sumažėja jų susirgimai ligomis, sąlygojamomis didelės rizikos viruso: išangės vėžiu, burnaryklės, liežuvio, gerklų, varpos vėžiu, kuriuos taip pat sukelia didelės rizikos žmogaus papilomos virusas.