Apie gana retą moterų piktybinį naviką – vulvos vėžį Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkoginekologė Birutė Intaitė kalbėjosi su „Lietuvos ryto“ žurnaliste Danute Jonušiene.
Jeigu ne begalinė mūsų moterų kantrybė, daugelį jų pavyktų išgelbėti nuo vulvos vėžio. Mazgelis, opelė ar kraujingos išskyros iš keisto darinio – į tai moterys gali ilgai nekreipti dėmesio. Be to, daugelis jų mano, kad sulaukus menopauzės neverta eiti pas ginekologą.
Kasmet Lietuvoje apie 50 moterų suserga piktybiniu naviku, kuris gali pažeisti išorinius lytinius organus.
Gydytoja onkoginekologė Birutė Intaitė primena, kad išorinių lytinių organų vėžys dažniausiai nustatomas moterims, vyresnėms nei 65 metų. Liga neatsiranda per vieną dieną ar per pusmetį, moterys kenčia metų metais. Populiariojoje žiniasklaidoje daug kalbama ir rašoma apie dažniausią moterų onkologinę ligą – krūties vėžį, nemažai žinome apie gimdos kaklelio vėžį, didelė moterų amžiaus grupė gali dalyvauti patikros programoje dėl šios lokalizacijos vėžio, o štai apie vulvos vėžį visuomenė žino dar mažai. Todėl gydytojo onkogineklogo praktikoje netrūksta tokių pavyzdžių, kai liga būna aptikta pernelyg vėlai.
Gydytoja B. Intaitė prisiminė vieną moterį, kuri iš anksto planavo atostogas Turkijoje, jai tik buvo neramu, kad į rankinį bagažą netilps visi vaistiniai tepalai, kuriuos naudoja ne vienerius metus. Todėl atėjusi pas gydytoją ji prisipažino, kad kažkas negerai intymioje vietoje. Tai buvo trečia ar ketvirta vulvos vėžio stadija.
B. Intaitė yra konsultavusi moterį, kurią į kabinetą lydėjo socialinė darbuotoja. Moteriai iki bambos buvo išplitęs vėžys, apėmęs šlaunis, jos kūnas atrodė kaip yrantis, o skausmai buvo milžiniški, bet ji niekur nesikreipė, nes manė, kad viskas praeis. Ji piktinosi tik tuo, kad nepadėjo joks tepalas.
„Kol neatsitinka rimta bėda, daugelis moterų mano, kad nepatogu vyresniame amžiuje ieškoti ginekologo pagalbos, – sako gydytoja B. Intaitė. – Nors vulvos vėžys nėra labai dažna onkologinė liga, bet Lietuvoje ji yra labai užleista liga.“
Dėl užleisto vėžio moterims neretai būna neįmanoma skirti agresyvaus priešnavikinio gydymo, nes jos jau gydomos nuo gretutinių ligų – širdies-kraujagyslių, cukrinio diabeto.
O viltį pasveikti suteikia tik anksti pradėtas gydymas. Kol navikas yra kelių milimetrų, gydymas būna nesudėtingas. Atliekama chirurginė operacija, kurios metu kartu su naviku pašalinama dalis sveikų gretutinių audinių. Atlikus tokią operaciją, moteris greitai pasveiksta ir gali būti laiminga, nes beveik nėra rizikos, kad vulvos vėžys atsinaujins.
Išoriniuose lytiniuose organuose atsiradęs navikas yra klastingas, nes plinta gilyn į audinius. Jei jis būna įsiskverbęs daugiau nei 1–2 milimetrus, o tai dar mažas navikas, dar nereiškia, kad jis nepavojingas, nes metastazės limfmazgiuose aptinkamos 6–7 proc. visų atvejų. Kai naviko įsiskverbimasis į audinį siekia 4–5 milimetrus, metastazių limfmazgiuose būna apie 25 proc. atvejų. Kai naviko skersmuo daugiau nei 2 centimetrai, metastazės į sritinius limfmazgius sudaro net 45 procentus.
Išorinių lytinių organų piktybinis navikas ypatingas tuo, kad jis apčiuopiamas. Prausdamasi moteris gali aptikti tam tikrus pakitimus, pasižiūrėti per veidrodėlį. Dažniausiai naviko ribos būna aiškios. Nebent tada, kai navikas būna išplitęs į gretimus audinius, yra sunkiau nustatyti jo ribas.
„Blogiausia situacija – kai navikas pažeidžia makštį, tarpvietę, šlaplę, tiesiąją žarną, – aiškina gydytoja onkoginekologė. – Tokiu atveju būtina atlikti didelės apimties operaciją – šalinti dalį šlaplės, tiesiosios žarnos, neretai – persodinti dalį odos, nes kito kelio nėra. Atlikus sudėtingą operaciją, sunkiau pasveikti, moteriai prireikia bent kelių mėnesių, kol viskas sugyja. Esant trečiai ar ketvirtai ligos stadijai chirurginis gydymas nėra labai efektyvus, nes navikas linkęs atsinaujinti. Tenka taikyti spindulinį gydymą ar chemoterapiją.“
Įtarimus dėl vėžio gali sukelti nedidelė opa ar mazgelis. Tai gali būti ir pūslelė. Apčiuopusi pakitimus, moteris turėtų konsultuotis su šeimos gydytoju. Daugelis vyresnio amžiaus moterų dažnai eina į polikliniką išsirašyti receptinių vaistų nuo aukšto kraujospūdžio ar kitų negalavimų. Jos neturėtų drovėtis prabilti ir apie intymioje vietoje susidariusius pakitimus.
„Lietuvoje šiais laikais nė viena moteris neturėtų mirti nuo vulvos vėžio, nes jis yra išgydomas“, – sako gydytoja B.Intaitė.
Kaip išsivysto vulvos vėžys?
Yra ne vienas piktybinės ligos vystymosi kelias. Didžiausią įtaką atsirasti šiam vėžiui turi žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris sukelia ir gimdos kaklelio vėžį. Šis virusas turi daug onkogeninių tipų. Už vulvos vėžio atsiradimą yra atsakingi 6 ir 11 onkogeniniai tipai. Iš visų lytinių infekcijų ŽPV infekcija yra labiausiai paplitusi visame pasaulyje. Ji nusitaiko į išorinius lytinius organus, gimdos kaklelį, makštį, taip pat išangę. Infekcija gali plisti ne tik lytiniu, bet ir kontaktiniu keliu – nuo lyties organų odos liečiant kitas sritis.
Žmogaus papilomos virusas dažniausiai būna išplitęs tarp jaunų moterų, vyresniame amžiuje infekuotumas mažėja. Tačiau mokslininkai įspėja, kad antroji ŽPV infekcijos banga užklumpa moteris, vyresnes nei 55 metai. Taip atsitinka po menopauzės, kai nusilpsta specifinis imunitetas.
Dar viena ŽPVinfekcijos paplitimo didėjimo priežastis gali būti nauji intymūs ryšiai vyresniame amžiuje – tiek vyrų, tiek moterų.
Antras kelias atsirasti vulvos vėžiui – sklerozinė kerpligė. Pastaruoju metu apie šią ligą ginekologai onkologai daug kalba. Ši būklė yra susijusi su geno p53 mutacija. Genas p53 yra labai svarbus. Jis vadinamas naviko supresijos genu, kadangi suardomas apsauginis baltymas. Nustojus veikti šiam genui, virusu apsikrėtusios ląstelės įgyja pranašumą daugintis ir aplenkia sveikas ląsteles. Todėl pakitusios ląstelės ima nevaldomai plisti. Mokslininkai jau įrodė, kad yra neabejotinas ryšys tarp vėžio atsiradimo ir vystymosi bei imuninės sistemos apsauginio barjero sunaikinimo.
Toks ryšys leidžia padaryti svarbią išvadą – jaunystėje į moters organizmą patekęs ŽPV niekur nedingsta. Jis gali tūnoti moters organizme ir nesukelti jokių nemalonių pojūčių.
Tik tada, kai organizmo imuninė sistema praranda savo gebėjimą priešintis infekcijai, virusas vėl pakelia galvą. Todėl vulvos vėžys užklumpa ne jaunas, o gerokai vyresnes moteris.
Gydytoja B. Intaitė priminė, kad vulvos vėžys neatsiranda be ikivėžinių pakitimų.
„Galiu pasakyti, kad navikas nesusidaro tuščioje vietoje, turi būti ikivėžinių pakitimų išoriniuose lytiniuose organuose. Deja, daugelis moterų nekreipia į tai jokio dėmesio“, – pripažino gydytoja.
Išopėjimas, mazgelis, užsitęsęs niežėjimas, įkyrūs skausmai, išskyros iš makšties, kraujavimas – tai būdingi vulvos vėžio požymiai. Gydymas būna efektyvus, kai nustatoma nulinė arba pirma stadija. Antra stadija jau vertinama kaip užleista liga, juk vulvos vėžys yra apčiuopiamas ir matomas.
Diagnozei patikslinti turi būti atlikta biopsija ir histologinis tyrimas, nes nepakanka vien citologinio tyrimo išvadų.
Piktybinę ligą gali išduoti ir blogas kvapas. Tačiau tik gydytojas gali įvertinti, kokia nemalonaus kvapo priežastis, ar jis plinta iš makšties, ar iš išorinių lytinių organų.
Laiku aptikti vulvos vėžį galėtų padėti vykdoma gimdos kaklelio patikros programa – ši programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų.
Jaunos moterys taip pat galėtų paskatinti savo motinas ar močiutes labiau rūpintis sveikata. Reikėtų užduoti tik vieną klausimą – kada jos paskutinį kartą lankėsi pas ginekologą. „Mes dažnai susimąstome, ar tokio vyresnio amžiaus moters nekankina širdies priepuoliai, aukštas kraujospūdis, ar negresia infarktas, tačiau nepagalvojame, kad piktybinė liga gali prasidėti intymioje vietoje“, – pabrėžė gydytoja B. Intaitė.
