Onkologinių pacientų gydymas laikomas prioritetine sritimi ir tęsiamas karantino sąlygomis

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

Darbas Nacionaliniame vėžio institute trečią savaitę vyksta besitęsiančio karantino sąlygomis. Kaip gydomi onkologiniai pacientai, kuriems reikia pradėti arba tęsti gydymą ir kurie patenka į didžiausios COVID-19 infekcijos rizikos grupę?

„Šiuo metu imamės įvairių veiksmų, kad išvengtume epidemijos pačioje gydymo įstaigoje ir  darbą organizuojame taip, kad virusas į Nacionalinį vėžio institutą neateitų. Žinoma, apsisaugoti šimtu procentų neįmanoma, tačiau darome tai, ką galime,“ – sakoNVI koronaviruso infekcijos (COVID-19) valdymo komandos vadovas,  direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. dr. Saulius Cicėnas.

Pirmiausia profesorius nori paneigti kalbas, jog onkologiniams pacientams gydymas karantino metu tapo neprieinamas.  „Onkologiniai  ligoniai gydomi, jiems gydymas nenutraukiamas, tęsiama tiek chemoterapija, tiek radioterapija. Kaip minėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, onkologinių pacientų gydymas yra prioritetinė sritis, jie papuola į neatidėliotinos pagalbos sąvoką. Laikomės ir tarptautinių ekspertų rekomendacijų, žinoma, maksimaliai eliminavus užsikrėtimo COVID-19 infekcija pavojų.  Onkologiniai pacientai, gaunantys priešvėžinį gydymą, esantys vyresnio amžiaus ir sergantys kitomis ligomis, patenka į didžiausios COVID-19 infekcijos rizikos grupę,“ – aiškina prof. S. Cicėnas.

Trečia savaitė NVI dirba griežto karantino režimu. Neleidžiamas pacientų lankymas skyriuose. „Atskyrėme ambulatorinių, gydomų Chemoterapijos ir Išorinės spindulinės terapijos skyriuose, bei atvykstančių į Konsultacinę polikliniką ir Priėmimo-skubiosios pagalbos  skyrius,  pacientų srautus. Tai pagrindiniai skyriai, per kuriuos pacientai patenka į NVI. Įrengėme penkis karantino patikros punktus prie visų įėjimų į gydymo įstaigą. Kiekvienas žmogus prie įėjimo yra apklausiamas: kur eina, ar nekarščiuoja, pamatuojama temperatūra, pateikiamas šešių punktų klausimynas.  Ir tik tuomet jis yra įleidžiamas į Institutą,“ – pasakoja prof. S. Cicėnas.

Ambulatoriniams Chemoterapijos skyriaus pacientams, kuriems tęsiamos chemoterapijos procedūros,  atvykimo laikas paskirstytas taip, kad jie atvyktų vienas po kito, papildomai skirtos palatos kituose skyriuose. Tokio sprendimo reikėjo tam, kad pacientai sėdėtų saugiu atstumu vienas nuo kito.

Kita grupė pacientų, kuriems tęsiamas medikamentinis gydymas tabletėmis, reikalingi tyrimų atsakymai bei stebėsenos vizitai, konsultuojami nuotoliniu būdu – telefonu. Pacientai  atsiunčia savo kraujo tyrimus, receptas pratęsiamas nuotoliniu būdu ir taip gydymas tęsiamas toliau.

„Chirurgines operacijas dėl neonkologinės patologijos atidėjome po karantino.  Ligoniams, kuriems chirurginės operacijos būtinos, jos atliekamos kaip ir anksčiau. Yra pacientų kuriems negalime atidėti operacijos, nes toks delsimas gali ženkliai pabloginti jų sveikatos būklę, kas turės didelės įtakos galutiniam gydymo rezultatui. Planinės operacijos vyksta, būtų puiku, jei turėtume galimybę prieš operaciją atlikti savo pacientams COVID-19 testus. Bet kol kas, kaip žinome, nė viena gydymo įstaiga tokios galimybės neturi,“ – sako prof. S. Cicėnas.

Pasak profesoriaus, visų NVI padalinių darbuotojai  yra aprūpinami reikiamomis asmens apsaugos priemonėmis. „Tiesa, tų apsaugos priemonių neturime pakankamai, laukiame centralizuotai pirktų priemonių.  Esame dėkingi visoms visuomeninėms bei verslo iniciatyvoms, kurių dėka galime apsaugoti gydytojus, nes jie dirba didžiausio pavojaus zonoje. Kartais pacientai ne viską pasako, nutyli, kad kontaktavo su grįžusiais iš užsienio ar esančiais saviizoliacijoje, nes baiminasi, kad bus karantinuoti ir tuomet negaus gydymo,“ – sako prof. S. Cicėnas.

 

Pirmas kontaktas atvykus – telefonu

Pasak Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos gydytojos Janinos Buterlevičiūtės, dirbame pagal Nacionalinio vėžio instituto patvirtintą algoritmą. „Į mūsų skyrių pacientai atvyksta planiniam gydymui, kuomet jiems reikalingas gydymas stacionare. Kaip ir anksčiau teikiama būtinoji pagalba skubiais atvejais. Pacientai atvyksta patys arba atvežami greitosios pagalbos. Tiesa, durys šiuo metu užrakintos ir pirmas kontaktas vyksta telefonu. Paskambinus atvykusiam išsiaiškiname, kuriuo tikslu atvyko ir kaip jaučiasi,“ – pasakoja skyriaus vedėja.

Lydintys asmenys karantino metu lieka lauke. „Prašome, kad kiekvienas pacientas atvykęs į ligoninę dėvėtų kaukę, jei jos neturi, duodame. Įleidus pacientą pamatuojama temperatūra distanciniu termometru, nurengiami viršutiniai drabužiai. Surenkama epidemiologinė anamnezė: ar nekarščiuoja, ar per pastarąsias keturiolika dienų  niekur nekeliavo, ar neturėjo kontaktų su galimai užsikrėtusiais asmenimis, ar neturi kitų nusiskundimų dėl savijautos,“ – aiškina gydytoja J. Buterlevičiūtė.

Atvykę skubios pagalbos patikrinami apžiūros kabinete. „Visas skyriaus personalas šiuo metu aprūpintas būtinomis asmens apsaugos priemonėmis. Kas pasikeitė? Nepriimami pacientai dėl neonkologinių patologijų – jų vizitai ir operacijos atidėtos po karantino. Reguliuojame pacientų srautus. Netrukus bus įrengta ir papildoma izoliuota patalpa, jeigu įtariama neaiški infekcija. Taip pat didindami saugumą skyriuje įrengėme baktericidinius UV recirkuliatorius orui valyti. Šiais veiksmais siekiame  užtikrinti pacientų ir personalo saugumą,“ – teigia gydytoja J. Buterlevičiūtė.

Priešvėžinis medikamentinis gydymas tęsiamas

„Šiuo COVID-19 viruso pandemijos metu dirbame vertindami 2 dalykus: tęsiame priešvėžinį gydymą ir laikomės epidemiologų rekomendacijų dėl saugios aplinkos sudarymo. Tai yra 2 m atstumas tarp sėdinčių chemoterapijos procedūrų metu, laukiamuosiuose, temperatūros matavimas, klausimai prie įėjimų dėl buvimo užsieny ir kitos priemonės, kurių tikslas maksimaliai sumažinti užkrato riziką pacientui procedūros metu, – sakoChemoterapijos skyriaus vedėją dr. B. Brasiūnienė. –Remiantis tarptautinių vėžio organizacijų ir vėžio centrų rekomendacijomis, priešvėžinio gydymo tęstinumą arba saugų jo atidėjimą vertina gydantis onkologas, įvertinęs onkologinės ligos pobūdį, stadiją, lokalizaciją, agresyvumą, ligos ir gydymo etapą, amžių, gretutines ligas, jų dekompensacijos laipsnį, skiriamą gydymą ir dabartinę paciento būklę, jo pageidavimus. Tik tada gydantis onkologas priima sprendimą ir informuoja pacientą.“

Dr. B. Brasiūnienė teigia, jog remiantis vėžio biologijos ir priešvėžinių vaistų farmakologinėmis žiniomis, žinoma, kad dauguma priešvėžinių vaistų poveikis vėžio ląstelei gali tęstis iki 1 mėnesio. Laikas tarp vienos rūšies gydymo pabaigos ir kito gydymo pradžios  (pvz. po operacijos iki  chemoterapijos) įvairių lokalizacijų atvejais nurodomas 4–8 savaitės. „Tai yra kriterijai ir mes žinome, kad dar turime „saugaus“ laiko ir toks gydymas, net atidėtas kelioms savaitėms, vadinamas savalaikiu, nes atitinka rekomendacijas, – sako gydytoja. – Tačiau yra situacijos, kai gydymas negali būti atidėtas ir tokiems ligoniams būtinai tęsiamas priešvėžinis gydymas šių dienų sąlygomis. Norėčiau pabrėžti, gydymas turi būti tęsiamas saugiai (2 m distancija, apsauginės veido kaukės, trumpinami vizito laikai, vaistų lašinimo palatose širmų naudojimas, periodinis patalpų vėdinimas, dezinfekavimas  ir t.t.).

Visi mūsų ligoniai konsultuojami telefonu, papildomai aiškinamasi dėl visų mano išvardytų kriterijų ir gydantis gydytojas galutinai sprendžia apie saugų gydymo terminą. Tabletinių formų vaistai išrašomi elektroniniais receptais. Primenu, Chemoterapijos skyriaus registratūros tel. 85 2786768.

Visų mūsų pacientų nuoširdžiai prašome supratimo, prašome būti pilietiškais, nevykti į gydymo įstaigą grįžus iš užsienio, karščiuojant pirmiausia kontaktuoti telefonu bei būtinai įsijungti savo telefonus. Po truputį nusistovi skyriaus darbas, pacientų priėmimas šiomis sąlygomis, todėl ypač dėkui visiems už kantrybę ir geranoriškumą, dėkojam viso skyriaus personalo vardu.“

 

Konsultacinėje poliklinikoje nesibūriuoja pacientai

Konsultacinės poliklinikos vedėja dr. Rasa Vansevičiūtė Petkevičienė teigia, jog karantino sąlygos atnešė pokyčių tiek čia dirbantiems medikams, tiek pacientams.

„Karantino metu kasdien priimame pacientus su siuntimais, kuriems yra nustatyta ar įtariama onkologinė liga. Konsultacinėje poliklinikoje ištyrus pacientą yra patvirtinama arba paneigiama diagnozė. Jei pacientui jau yra pradėti tyrimai dėl onkologinės ligos, jie  yra tęsiami. Taip pat vykdome onkologinėmis ligomis sergančių  ligonių priežiūrą po gydymo. Karantinas turi tam tikrus reikalavimus, turime saugoti tiek pacientus, tiek medicinos personalą. Pagrindinė taisyklė karantino metu – išvengti didelio pacientų srauto vienu metu,“ – pasakoja dr. R. Vansevičiūtė Petkevičienė.

Kiekvienas gydytojas kasdien peržiūri kitos dienos pacientus, kurie registruoti planine tvarka onkologo konsultacijai. Kiekvienam pacientui  skambina pasiklausti, dėl kokios priežasties numatyta konsultacija, taip pat ar turi naujų nusiskundimų, jei tai nuolat besilankantis pacientas, jo būklė stabili, sprendžiama ar jam būtina atvykti

Pasak vedėjos, pirmas dalykas, kuris buvo padarytas prasidėjus karantinui – atskirti pacientų srautai, jie suskirstyti į tris grupes.

Pirma grupė – pirmą kartą atvykstantys pacientai su siuntimu, kuriems būtina onkologo konsultacija ir apžiūra. Atliekama būtina apžiūra, skiriamos procedūros ir tyrimai,  skiriami  kiti vizitai  arba suteikiamos rekomendacijos.

Šiai grupei priskiriami ir pacientai, kuriems diagnozuota onkologinė liga ir jiems atsirado nauji simptomai, galimai ligos progresavimo požymiai, taip pat pacientai, kuriuos vargina skausmai ir jiems reikalingas medikamentinis gydymas arba neatidėliotina paliatyvi pagalba.

Antra  grupė  – pacientai, kuriems  užtenka nuotolinės konsultacijos. Gydytojas skambina konkrečiam pacientui, klausia apie jo būklę, atsako į iškilusius klausimus, parašo išrašą su rekomendacijomis šeimos gydytojui,  jei reikalingi vaistai, jie  išrašomi elektroniniu receptu, pacientai juos įsigyja vaistinėje.

Trečia grupė – pacientai, kurių konsultacijas galima atidėti. Tokiems pacientams  vizitas perkeliamas neteikiant nuotolinės konsultacijos. Vizitas kol kas perkeliamas maždaug mėnesiui. Kol kas nėra tiksliai aiški karantino trukmė.

Į ką atsižvelgiame planuodami konsultaciją? Vertiname  individualią žmogaus ligos istoriją.  Kiekviena  onkologinė liga gali būti didesnės arba mažesnės rizikos,  tai priklauso nuo įvairių faktorių: naviko histologinio tipo, genetinių faktorių, ligos išplitimo, stadijos,  paciento gretutinių ligų ir, be abejo, naujai atsiradusių  simptomų. Ypatingą dėmesį skiriame pacientams, kurie yra virš šešiasdešimt penkerių metų amžiaus, turi sunkias  gretutines lėtines ligas. Tai taip pat gali būti priežastimi, įvertinus onkologinius faktorius,  atidėti konsultaciją.“– aiškina dr. R. Vansevičiūtė Petkevičienė.

Prie įėjimo į polikliniką yra vienas iš NVI karantino postų, kuriame dirba medicinos personalas. Kiekvieno atvykusio paklausiama, kokio specialisto konsultacijai jis registruotas. Lydinčių asmenų  prašoma likti lauke,  išimtys – kai žmogus negali pats eiti arba sunkiai orientuojasi aplinkoje. Karantino poste prašoma atsakyti į kontrolinius klausimus: ar keturiolikos dienų laikotarpiu nebuvo išvykę į užsienį, ar šiuo metu nekarščiuoja, ar nejaučia peršalimo simptomų.

„Visiems asmenims praeinantiems karantino posto pamatuojama kūno temperatūra, nustačius, kad temperatūra >37,3‘C – vizitas turi būti atidėtas. Taip stengiamės iki minimumo sumažinti galimybę, kad infekuotas asmuo įeis į NVI patalpas. Registratūros patalpose grindys žymimos specialiais ženklais, kurie padeda išlaikyti atstumą tarp atvykusių pacientų. Gerai matomose vietose poliklinikoje pakabintos svarbiausios instrukcijos bei rekomendacijos pacientams karantino laikotarpiu,“ – sako Konsultacinės poliklinikos vedėja.

Ryte – ambulatoriniai, po pietų – stacionaro pacientai

Pacientams, kuriems yra pradėtas spindulinis gydymas, visos procedūros tęsiamos. Iki šiol jis nė vienam nebuvo nutrauktas. Kalbant apie spindulinio gydymo specifiką, yra labai reti atvejai, kuomet galime tokį gydymą atidėti. Nuo karantino pradžios turėjome gal porą tokių atvejų. Galbūt kai kuriems pacientams kilo neaiškumų dėl spindulinio gydymo paskelbus karantiną, nes ir mums, kaip gydymo įstaigai, reikėjo greitai pertvarkyti srautus. Tikrai buvo atvejų, kuomet pacientui turėjo būti pradėtas spindulinis gydymas, bet dėl paskelbto karantino teko jį savaitei atidėti. Mums patiems reikėjo perorganizuoti darbą, dabar jokių ypatingų trikdžių nėra. Žinoma, buvo atidėta radioterapija tais atvejais, kada toks sprendimas neturėjo įtakos paciento būklei ir jo ligos prognozei. Karantino metu pacientų srautai išskirstyti taip: ryte spindulinį gydymą gauna ambulatoriniai pacientai, po pietų – gydomi stacionare. Saugumas šiuo atveju yra ypač svarbus,“ – paaiškino Išorinės spindulinės terapijos skyriaus vedėjas  dr. Darius Norkus.

Parašykite mums

    Rekvizitai

    VŠĮ Viktorijos leidyba

    Įmonės kodas : 125011888

    redaktorius@onkologopuslapiai.lt