Pastebėję pokyčius burnoje skubėkime pas odontologą, sako gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Praktiniai patarimai

2021-02-05

Gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė

Kasmet vasarį organizuojamas burnos vėžio žinomumo mėnuo, kai daugiau kalbama, rašoma apie šią grėsmingą onkologinę ligą, Lietuvos gyventojai raginami profilaktiškai apsilankyti pas odontologą. “Jei įtariate, kad burnoje atsiradusi žaizdelė ilgokai negyja, ar atsirado keista gleivinės išauga – nedelsdami registruokitės pas gydytoją, nekaltinkite karantino, neieškokite priežasčių neiti, atidėlioti,” – sako gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė.

Burnos vėžio statistika per pastaruosius metus nesikeičia ir verčia sunerimti. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro patikslintais duomenimis beveik pusė ligonių atvyksta pas onkologus jau su IV stadijos burnos vėžiu.

Kasmet nustatoma apie 400 naujų burnos ertmės ir ryklės vėžio atvejų. Vyrai šios lokalizacijos vėžiu serga žymiai dažniau – apie tris ketvirtadalius atvejų teko stipriosios lyties atstovams.

Tokią grėsmingą situaciją lemia keletas faktorių. Noriu pradėti nuo to, kad dauguma žmonių dar nepakankamai dėmesio kreipia į savo sveikatą, nesidomi savo kūnu, todėl dažnai nutinka taip, kad atsiradę burnos ertmėje pokyčiai nepastebimi. Spėju, tai nutinka ne iš blogos valios, o dėl nežinojimo.

Nežinojimas yra pavojingas, nes burnos vėžys labai greitai vystosi ir plinta į gretimus audinius bei organus. Burnos ertmės vėžiams būdingas limfogeninis ir hematogeninis plitimas, todėl jie gana greitai metastazuoja į regioninius bei tolimuosius limfmazgius, plaučius, kepenis, galvos smegenis, kaulus.

Reikia pažymėti, kad burnos ertmė yra daugiafunkcinis organas, ten vykstantys procesai gali išprovokuoti auglių atsiradimą ir tokį greitą vystymąsi. Burnoje yra begalė įvairių bakterijų, tam tikros jų rūšys – patogeninės, t.y. labiau už kitas linkę sukelti uždegiminius procesus. Dantenų uždegimas išsivysto vos kelias dienas nenusivalius dantų. Jei nesivaloma ilgą laiką, uždegiminis procesas tampa lėtinis. Jis pažeidžia gleivinę, vėliau į procesą įtraukiamas ir žandikaulio alveolės kraštas, apie dantis formuojasi kaulinės kišenės, kuriose jau šeiminimkauja ypač agresyvios anaerobinės bakterijos, kas pagreitina uždegimo progresavimą.

Burnos ertmės infekcija pavojinga sveikatai

Burnos ertmės infekcija labai stipriai įtakoja bendrą organizmo būklę. Dar 2015 m. Europos periodontologų federacija pateikė mokslinių įrodymų, kad burnos ertmės infekcija turi tiesioginę įtaką širdies infarkto išsivystymui bei II tipo diabeto atsiradimui. JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad sergant periodontitu 4,5 karto dažniau išsivysto lėtinės inkstų ligos, o pagyvenusiems žmonėms blogai valant dantis, grėsmė susirgti senatvine demencija (silpnaprotyste) išauga iki 65%. Burnos ertmės infekcija lemia skrandžio, stemplės, kasos ir burnos ertmės vežio atsiradimą.

Taigi, nepakankamas dėmesys burnos ertmės higienai yra akivaizdžiai grėsmingas žmogaus sveikatai.

Be lėtinio infekcijos poveikio, burnos vėžį sukelia rūkymas – kuo ilgesnis rūkymo stažas, tuo didesnė rizika. Taip pat veikia tabako kramtymas. Noriu atkreipti dėmesį, kad alkoholio vartojimas padidina kancerogeninį tabako dūmų poveikį burnos gleivinei.

Netvarkingi, nekokybiški protezai, dėl kurių ilgainiui susidaro sunkiai išvalomos apnašų sankaupos, sugedę dantys ar nepašalintos šaknys – ne tik lėtinės infekcijos židiniai, jie aštriais kraštais dirgina liežuvio, lūpos ar skruosto gleivinę, sukeldami lėtinę traumą. Net pastovus įprotis nuolat kandžioti lūpą ar liežuvį gali išprovokuoti auglio susidarymą.

Prie rizikos faktorių priskiriami ir profesiniai veiksniai: asbesto, cemento dulkės, padidintas radiacinis fonas, labai didelis karštis, sunkiųjų metalų druskos, naftos perdirbimo produktai, perchloretilenas.

Žymus vaidmuo susiformuojant burnos vėžiui tenka žmogaus papilomos ir Herpes simplex virusams. Onkogeninis šių virusų poveikis pasireiškia jų sugebėjimu blokuoti genų supresorius, įtakojančius navikų augimą. Panašiai ligonius veikia ilgalaikis imunosupresantų vartojimas.

Ilgalaikis anksčiau paminėtų kancerogeninų faktorių poveikis sukelia burnos gleivinės epitelio ląstelių DNR pakitimus, dėl ko išsivysto minėtų ląstelių displazija arba hiperplazija. Bėgant laikui ir toliau veikiant šiems faktoriams, gleivinės pakitimai transformuojasi į vėžį.

Į ką reikia atkreipti dėmesį

Kviečiu žmones būti budriais, rūpintis savimi ir savo šeimos nariais. Kada reikia sunerimti?

Kai burnos ertmėje (ant skruostų, dantenų, liežuvio kūno, kietojo gomurio, gomurinio liežuvio lanko) pastebimos baltos dėmės, gleivinės išvešėjimai arba atsiranda ilgiau nei savaitę negyjančios viena ar kelios opelės, kurios greitai plečiasi, yra įdubusios, stačiais kraštais.

Vėlesnėse vėžio stadijose, kai auglys perauga audinius, opos gali atsirasti ir ant veido.

Taip pat, jei burnoje ar kaklo srityje atsiranda audinių sukietėjimai, mazgeliai, gumbeliai, išaugos.

Reikia atkreipti dėmesį, kai pakinta veido ar burnos organų jutimai. Įvairaus intensyvumo vietinis skausmas ar plintantis į kaklą bei ausį – vienas iš žandikaulio ar burnos dugno vėžio simptomų.

Liežuvio ar seilių liaukų augliai sutrikdo šių organų veiklą. Kai auglys pažeidžia liežuvio kūną, toje vietoje liežuvis sukietėja, todėl pasunkėja ir tampa skausmingi liežuvio judesiai, sutrinka ryjimas, kalba. Seilių liaukų augliams būdingas tempimo ir spaudimo jausmas, skausmas, mimikos raumenų silpnumas ar paralyžius. Augliui peraugus raumenis, ribojamas išsižiojimas.

Ligonio artimieji gali pastebėti atsiradusias veido asimetriją ir deformacijas dėl seilių liaukų ar žandikaulio vėžio, arba užuosti blogą kvapą, skleidžiamą burnos ertmėje ar viršutinio žandikaulio sinuse yrančių audinių.

Nuolat užgulusi, gausiai sekretuojanti viena nosies pusė – ne tik lėtinės slogos, sinusito, bet ir viršutinio žandikaulio vėžio simptomas.

Žandikaulio vėžiams būdingas simptomas – iki tol buvusių sveikų ir stabilių dantų ūmus paslankumas ir jautrumas sukandant. Svarbu pažymėti, kad dėl vėžio plitimo hematogeninių keliu, rauti tokių dantų negalima, nes tai gali išprovokuoti tolimųjų metastazių atsiradimą. Tokie dantys yra šalinami kartu su pažeista žandikaulio dalimi chirurginės operacijos metu.

Preliminariai burnos ertmės auglius gali diagnozuoti gydytojas odontologas, paciento profilaktinio apsilankymo metu. Kas pusė metų vykdomos gydytojo odontologo apžiūros bei gydymas užkerta kelią ne tik ėduonies, dantenų bei periodonto ligų išsivystymui, bet ir burnos vėžiui.

Pastebėjęs įtartiną darinį, gydytojas odontologas nukreips pacientą pas atitinkamus spacialistus.

Chirurginės operacijos metu atliekama ir rekonstrukcija

Burnos ertmės vėžio diagnostika atliekama apklausiant ligonį. Apžiūrima ir palpuojama pažeista pusė, vertinami rentgenografijos, kraujo, CT, MRT, scintigrafijos, ultragarsinio audinių tyrimo rezultatai. Galutinė diagnozė nustatoma atlikus pathistologinį audinio ištyrimą.

Burnos ertnės vėžiai gydomi kompleksiškai ir kombinuotai, taikant chemoterapiją, chirurgines operacijas ir spindulinę terapiją. Sudėtinis vėžio gydymo planas parenkamas priklausomai nuo naviko vietos, piktybiškumo laipsnio, išplitimo (išorinio ar vidinio) – ar auglys peraugo gretimus audinius, ar išplito į regioninius limfmazgius. Operacijos apimtis gali varijuoti nuo lokalios, pašalinant naviką, iki išplėstinės, apimančios ir pažeistus regioninius limfmazgius bei į procesą įtrauktus gretimus audinius. Kadangi burnos ertmės vėžiai greitai plinta ir pasiekia užleisto naviko stadiją, tokiems augliams taikomas paliatyvus chemoterapinis ir spindulinis gydymas.

Chirurginu būdu šalinant auglį (viršutinio ir apatinio žandikaulio, liežuvio, burnos dugno) ir siekiant ligoniams atstatyti sutrikdytas kramtymo, rijimo ir kalbos funkcijas operacijos metu atliekama ir pažeistų organų rekonstrukcija.

Prarastų funkcijų atstatymui dantų protezais su specialiais obturatoriais ligoniai nukreipiami pas gydytojus odontologus ortopedus. Šiuolaikinės technologijos suteikia daug galimybių pagaminant patogius lengvai prižiūrimus protezus.

Po gydymo sutrikusias kalbos ir rijimo funkcijas padeda koreguoti logopedas, jo paskirtas pratimų kompleksas pagerina išsižiojimo, aiškesnio garsų tarimo galimybes. Jei ligoniams sunku valgyti įprastą maistą, juos konsultuoja gydytojas dietologas.

30-40% ligonių po spindulinio gydymo sutrinka skydliaukės veikla, todėl jiems reikalinga gydytojo endokrinologo konsultacija ir atitinkamas gydymas.

Geriausias būdas laiku nustatyti ligą – atidi periodinė savo burnos ir ryklės apžiūra prieš veidrodį, o pastebėjus ką nors įtartino – neatidėliotinas vizitas pas gydytoją odontologą, nes ankstyvos stadijos auglio aptikimas užtikrina sėkmingus gydymo rezultatus. Deja, nežiūrint į paprastą ir pigų būdą išvengti vėžio, beveik visada ligoniai kreipiasi dėl  jau pažengusios stadijos naviko.

Gydytojas odontologas pastebės nekokybiškus protezus, juos sutvarkys ar pakeis, prišlifuos aštrius danties vainiko kraštus, pašalins infekuotas šaknis, o aptikęs įtartinus pakitimus, nusiųs pacientą onkologo konsultacijai ir tolimesniam gydymui. Burnos higienistas nuvalys susikaupusias ant dantų apnašas ir konkrementus, patars, kaip tinkamai valyti dantis namuose.

Periodiškai lankytis pas gydytoją odontologą reiktų darbo aplinkoje susiduriantiems su kenksmingais rizikos faktoriais.

Taip pat primygtinai rekomenduoju atsisakyti žalingų įpročių, kadangi įrodyta, kad pakartotinis ligos recidyvas išsivysto rūkantiems, kramtantiems tabaką ir nesaikingai vartojantiems alkoholį žmonėms.