Proveržis pandemijos metu – prostatos vėžio testai iš šlapimo: per kovidinius metus mokslas nestovėjo vietoje, sako prof. Feliksas Jankevičius
Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime
2021-07-15
Prof. Feliksas Jankevičius
Viešojoje erdvėje girdime nuomonę, kad po pandemijos mūsų gyvenimas tikrai nebegrįš į savo įprastas vėžes, nebebus taip, kaip buvo. Kalbamės su Vilniaus universiteto Santaros klinikų generaliniu direktoriumi, urologu prof. Feliksu Jankevičiumi, vienos iš didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų vadovu, urologijos bei onkologijos srities autoritetu.
Gerbiamas profesoriau, kas, Jūsų nuomone, bus kitaip?
Visa Lietuvos sveikatos apsaugos sistema neabejotinai stengiasi grįžti į senas vėžes ir pradėti teikti planines paslaugas šimtu procentu. Taip, kaip jas teikėme iki pandemijos. Tai labai svarbu. Stengiamės kompensuoti visa tai, ko negalėjome padaryti COVID-19 pandemijos metu. Turiu galvoje Lietuvos gyventojams nesuteiktas paslaugas, nes nemažai gyventojų negavo reikiamos pagalbos ir susidarė milžiniškos eilės tam tikroms konsultacijoms bei paslaugoms gauti.
Pirmiausia – tai planinės operacijos, kurių mes nespėjome padaryti, jos yra atidėtos. Tai ta duoklė, kurią mes privalome grąžinti Lietuvos gyventojams. Tai endoprotezavimas, įvairios kitos planinės rekonstrukcinės chirurginės operacijos, kurių žmonės laukia.
Kas bus kitaip? Mes progresuojame: per kovidinius metus mokslas nestovėjo vietoje. Turime nemažai proveržių. Kalbant apie prostatos vėžį, vienas iš tokių yra diagnostiniai testai. COVID-19 metu pasaulis išmoko ne tik geriau diagnozuoti virusą, bet pagerėjo ir kitos diagnostinės galimybės. Šiandien prostatos vėžį nustatome ne tik iš kraujo, ne tik atlikdami PSA, bet atėjo daug įvairių testų iš pacientų šlapimo, kurie leidžia diagnozuoti ligą anksčiau ir tiksliau. Keli testai pateko į III fazės klinikinius tyrimus. Svarbiausia, kad šiuos testus pacientai galės atlikti namuose – naudojant specialų rinkinuką bus tikrinamas šlapimas. Na, ir kita naujiena jau beldžiasi į duris – pacientų monitoravimas po radikalaus gydymo. Jie iš savo šlapimo atlikę testą namuose galės matyti, ar reikia skubėti pas gydytoją, ar galima ir toliau tęsti stebėjimą.
Šių naujienų seniai laukiama klinikoje, daugelis laboratorijų pateikė pirminius duomenis, tarp kurių ir mūsų grupės gauti rezultatai. Akivaizdu, kad šiandieninės technologijos tikrai leidžia tai atlikti. Na, o kurios šalies testas pirmasis ateis į kliniką, parodys laikas.
Kaip vyksta profilaktinė prostatos vėžio programa?
Programa vyksta, PSA kol kas neužleidžia vietos kitiems testams gal Lietuvoje šiek tiek vangiau nei iki COVID-19, bet tam yra objektyvios priežastys. Pandemijos metu visos prevencinės programos buvo lankomos ženkliai mažiau. Žmonės bijojo užsikrėsti, vengė gydymo įstaigų, o tai padarė daug žalos. Lietuvos gydymo įstaigose sumažėjo diagnozuojamo ankstyvos stadijos vėžio atvejų.
Kita vertus, ateina visiškai nauja paradigma. Vis dažniau apie tai kalbame: mūsų paieškos ir pastangos dedamos ne tam, kad diagnozuotume bet kokį prostatos vėžį. Mes stengiamės nustatyti ankstyvą agresyvų prostatos vėžį. Šiuo atžvilgiu PSA tyrimas ne visiškai patenkina mūsų lūkesčius. Tik naujos kartos testai gali padėti atskirti ramios eigos kliniškai nereikšmingą vėžį nuo agresyvių ligos variantų. Ši žinia atšaldo, greičiausiai, mūsų šeimos gydytojus. Jie ne taip aktyviai kviečia vyrus dalyvauti prevencinėje programoje, kaip tą darydavo anksčiau.
Ar tai gerai, ar blogai – klausimas diskutuotinas. Prieš kelerius metus JAV PSA testai sulaukė daug kritikos. Šeimos gydytojai nesiūlė PSA testo, jis buvo įtrauktas į nerekomenduojamųjų sąrašą, dėl to ženkliai sumažėjo PSA testavimų skaičiai. Po kelerių metų šalis konstatavo, kad smarkiai padidėjo užleisto prostatos vėžio atvejų skaičiai. Aš nemanau, kad teisinga būtų vengti tos programos – ji turėtų būti.
Kita vertus, iš Europos Urologų Asociacijos (EAU) girdime, kad ketinama rekomenduoti Europos Komisijai įrašyti šią programą į rekomenduojamų prevencinių programų sąrašą. Jos šiuo metu ten nėra. EAU pastangos intensyvios, bet EK kol kas tik žada tai padaryti artimiausiu metu. Šiuo metu dar nėra tvirtos rekomendacijos taikyti prostatos prevencinę programą visose ES šalyse, o Lietuvoje ji vyksta. Iš tiesų vyksta ir kitose šalyse, tik ten pacientai už ją susimoka.
Žinoma, reikia mokėti naudotis PSA testu, nedaryti jo per dažnai, laikytis naujausių rekomendacijų. Šis testas atliekamas kartą per dvejus metus, jis padeda identifikuoti tuos žmones, kuriems reikia tęsti testavimą, t. y. aptinkame žmones, kurių rizika susirgti prostatos vėžiu yra labai aukšta. Kitiems asmenims testuotis rekomenduojama rečiau. Pavyzdžiui, vyrams nuo 60 iki 70 metų, jeigu PSA testas yra mažesnis nei du nanogramai, kitą testą rekomenduojame atlikti tik po penkerių metų. Jeigu jaunesniems žmonėms, iki 59 metų, PSA mažesnis nei vienas nanogramas, jie taip pat gali būti ramūs ir kartoti testą po penkerių metų. Jeigu testo atsakymas didesnis nei vienetas, testuotis reikėtų dažniau.
Kokios naujienos prostatos vėžio gydymo srityje? Europos šalyse ne tik kalbama apie lankstų vėžio gydymą, bet ir bandoma organizuoti medicinos paslaugas minimalizuojant kaštus, ligoninių bei žmonių išlaidas, kurias jie patiria, dažnai vykdami į gydymo įstaigą. Net ir naujos medikamentinių preparatų formos kuriamos taip, kad žmogus kuo rečiau lankytųsi ligoninėje.
Yra bendra tendencija mažinti hospitalizacijos trukmę, naudoti dienos stacionaro arba dienos chirurgijos stacionaro paslaugas. Šios tendencijos labai stiprios ir Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija ragina visas ligonines eiti šiuo keliu. Daugelio specialybių gydytojų tai daro sėkmingai, nes tam yra palankūs ir šių paslaugų įkainiai. Bet ar visose medicinos srityse mes galime tai pritaikyti? Kol kas tikrai dar ne, kadangi tam turi būti prieinamos ir įsisavintos atitinkamos naujos technologijos. Tačiau vis daugiau skirtingų sričių specialistų pereina į šią platformą.
Kalbant apie prostatos vėžį, ambulatoriškai ar dienos chirurgijos stacionare gali būti taikomas ne būtinai vien chirurginiai gydymo būdai. Ambulatoriškai gali būti atliekamas spindulinis gydymas, jis nereikalauja jokios hospitalizacijos, tiesa, užtrunka ilgiau. Hospitalizacijos trukmė ženkliai sumažėja, kai taikomos naujos technologijos, kai laparoskopiškai, robotiškai atliekamos prostatos šalinimo operacijos.
Ar yra gydymo būdų, kuriuos galėtume taikyti dienos stacionare? Nuo seno taikome brachiterapiją prostatos vėžiui gydyti. Šis gydymo metodas taikomas daugelyje gydymo įstaigų. Ateina ir nauji gydymo būdai – štai židininis prostatos gydymo būdas, kai aukštos energijos šaltiniais, dažniausiai krioterapijos būdu, sunaikiname vieną židinį prostatoje ir tuo pačiu sustabdome vėžį. Svarbiausia, nesukeliame jokių komplikacijų – nei šlapimo nelaikymo, nei erektilinės funkcijos sutrikimų.
Kalbant apie chemoterapiją – yra lanksti programa ir prostatos vėžiui. Tarkime, docetakselio ar kabazitakselio chemoterapija – tai vienos dienos chemoterapija, žmogus kartoti gydymo grįžta po trijų savaičių. Kad žmogui būtų patogu, kuriama vis daugiau naujų tabletinių preparatų.
Beje, tas pats proveržis ir vakcinavimo nuo COVID-19 srityje – laukiame rezultatų, kadangi daug komandų dirba siekdamos sukurti tabletinės formos vakciną. Bus neabejotinai labai patogu. Vartosime taip, kaip dabar, sakykime, vartojame vaistus nuo maliarijos.
Atsiranda vis daugiau naujų tabletinių preparatų, kuriuos mes skiriame esant pažengusiai ligai ir tai nereikalauja hospitalizacijos. Tai abiraterono acetatas, enzalutamidas.
Kaip atrodome tarp Europos Sajungos šalių pagal prostatos vėžio statistinius duomenis?
Pagal sergamumą pirmaujame, tačiau kiekvienos profilaktinės programos efektyvumas, kontroliuojant ligą, vertinamas pagal tos ligos mirtingumo rodiklius. Visgi šiandien mrtingumo skaičiai Lietuvoje iš lėto mažėja bet dar nėra geri.
Kur matytumėte priežastis?
Klausimas labai sudėtingas. Nepaisant vykdomos prevencinės programos, mirtingumo nuo prostatos vėžio rodiklis vis dar palyginti didelis. Čia matyčiau kelias priežastis. Nemanau, kad mūsų taikomas gydymas yra prastesnis nei Vakarų šalyse. Manau, kad taikome ir nemažai hipergydymo. Didesnė problema, kad mūsų vyrų bendra sveikatos būklė nėra gera. Jų gyvenimo trukmės vidurkis yra vienas trumpiausių EU, jis gerėja, bet vis dar yra blogas. Ir čia slypi visos kitos priežastys. Aukšti mirtingumo rodikliai nuo visų kitų vėžio lokalizacijų (ypač vyrų). Pirmiausiai, žmonės neskuba konsultuotis, vengia gydytojų, net atsiradus simptomams neskuba pas gydytojus.
Be abejo, daug lemia ir gyvensenos ypatumai. Neatsikratome žalingų įpročių, ne paslaptis, kad šiuo atžvilgiu mes pirmaujame, ypač kalbant apie girtuokliavimą. Vis dar daug rūkoma. Mityba – daug apie ją tik kalbame…
Na, o kuo daugiau gilinamės į molekulinę biologiją, tuo daugiau sužinome paprastesnių dalykų: fizinis aktyvumas gali apsaugoti nuo daugelio fatalinių išeičių. Žmonės galvoja, kad viskas genuose. Taip, paveldėjimas svarbus, bet visgi daug kas priklauso nuo mūsų pačių, nuo charakterio, nuo sugebėjimo atrasti laiko sau – kad ir pandemijos metu neužmiršti fizinių pratimų, sveikai maitintis ir vartoti mažiau alkoholio.
Vlado Ščiavinsko nuotr.
