Nacionalinis vėžio institutas, minėdamas savo veiklos 90-metį, drauge su ES šalimis kyla naują kovos su vėžiu etapą, sako prof. Sonata Jarmalaitė

Rubrikos: Naujienos, Pasikalbėkime

2021-07-01

Prof. Sonata Jarmalaitė

Nacionalinis vėžio institutas (NVI), vienintelė Lietuvoje specializuota onkologines paslaugas teikianti mokslo ir gydymo įstaiga šiais metais mini savo veiklos 90-metį. Tai beveik šimtmetį besitęsianti veikla, kurią galima būtų įvardyti kaip ne vienos kartos profesionalių mokslininkų ir klinicistų atsidavusį darbą, skirtą kovai su vėžiu – sudėtinga, sunkia, bet dėl mokslo pažangos vis geriau kontroliuojama liga. Vilniaus universiteto Mažojoje Auloje liepos 1 d. 9 val. įvyko jubiliejui skirta tarptautinė konferencija „Kovoje su vėžiu: vakar, šiandien ir rytoj“

Lietuvoje organizuota kova su vėžiu prasidėjo prieš 90 metų: 1931 m. Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto Bendrosios ir eksperimentinės patologijos katedros vedėjo profesoriaus Kazimiero Pelčaro pastangomis  Vilniuje pradėjo veikti Sergančiųjų vėžiu ligoninė ir institutas. Tai buvo pirmasis vėžio centras ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.

Panašiu metu kūrėsi ir kiti pasaulio vėžio centrai: 1926 m. įkurtas Gustave Roussy institutas Paryžiuje, 1932 m. – Radžio institutas Varšuvoje. Žymusis Amerikos vėžio institutas (NCI) buvo įsteigtas 1937 metais. Šiemet sukanka 50 metų, kai Amerika pirmą kartą paskelbė “Karą prieš vėžį”, tikėdamasi eliminuoti vėžį per penkerius metus. Tačiau kova su vėžiu tebesitęsia.

„Per 90 veiklos metų NVI augo ir plėtėsi. Pradėjęs nuo vienos mokslo laboratorijos ir 12 ligoninės lovų, institutas išaugo iki Europos vėžio institutų organizacijos akredituoto vėžio centro, kuris šiuo metu jungia 20 klinikos skyrių, 6 mokslo laboratorijas, Biobanką ir Vėžio registrą. Įstaigoje dirba dugiau nei tūkstantis įvairių kompetencijų medicinos darbuotojų ir kitų specialistų. NVI kasmet suteikiama apie 130 tūkst. konsultacijų dėl vėžio, klinikos stacionaro skyriuose gydosi per 12 tūkst. pacientų,“ – sako NVI laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Onkologinė situacija po COVID-19 pandemijos

Pasak prof. S. Jarmalaitės, šiuo metu Europa ne tik tiesiasi nuo COVID-19 pandemijos padarinių, bet ir kyla į naują kovos su vėžiu etapą. „Europoje gyvena apie dešimtadalis pasaulio populiacijos, tačiau būtent Europoje diagnozuojama ketvirtadalis pasaulio vėžio atvejų ir įvyksta  penktadalis pasaulio mirčių nuo vėžio. Vėžio atvejų skaičius nuolat didėja. Suskaičiuota, kad vien dėl COVID-19 pandemijos Europoje buvo nediagnozuota apie 1 mln. vėžio atvejų, o kas antras žmogus su įtariamais vėžio simptomais negalėjo skubiai patekti pas specialistus. Artimiausi metai gresia onkologinių susirgimų bumu, tad 2021 metus Europa pradėjo su nauju kovos su vėžiu planu, kurio tikslas – sumažinti mirčių nuo vėžio skaičių, gyventi ilgiau ir sveikiau, – sako NVI vadovė.

Nacionaliniame vėžio institute šiuo metu teikiamas visas onkologinių paslaugų spektras nuo ankstyvosios vėžio diagnostikos, plataus diapazono gydymo galimybių iki reabilitacijos ir paliatyvios slaugos. Vėžio diagnostika atliekama moderniausia šiuolaikiška įranga – skaitmeniniais mamografais, ekspertinės klasės ultragarso aparatais, tomografais, magnetinio rezonanso tomografais, scintigrafijos aparatais.

„Vis dažniau vėžio diagnostikoje taikomi molekulinio subtipavimo metodai, o radiologiniai vaizdai rezoliucijos ir tikslumo padidinimui derinami tarpusavyje, perdengiami, pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Spindulinė terapija atliekama bene moderniausiais Baltijos šalyse linijiniais greitintuvais ir branduolinės medicinos prietaisais, įstaigoje įrengta šiuolaikiška erdvė medikamentinei terapijai, kuriamas automatizuota vaistų ruošimo sistema aprūpintas farmacijos padalinys. Šiuolaikinė vėžio chirurgija tampa vis mažiau invazyvia, laparoskopiniu būdu NVI šiuo metu operuojami daugelio lokalizacijų navikai, taip užtikrinant greitesnį sveikimą. Šiuolaikinėje onkologijoje svarbu ne tik gydymo efektyvumas, bet ir gyvenimo kokybė. Neretai operacijos dėl vėžio derinamos su rekonstrukcine chirurgija – vienmomentiškai atkuriami naviko pažeisti audiniai ar organai, taip užtikrinant ne tik sveikimą, bet ir gerą estetinį vaizdą po sudėtingų radikalių operacijų,“ – sako prof. S. Jarmalaitė.

Onkologijos mokslo potencialas

NVI taip pat sutelktos šalies vėžio tyrimų pajėgos. Įstaigos mokslininkai kasmet paskelbia 50-70 aukščiausio lygio mokslinių publikacijų vėžio tyrimų srityje. Institute vystomas naujas mokslas – nanotechnologijomis pagrįsta vėžio teranostika arba vėžio diagnostika apjungta su inovatyviu gydymu.

„Genomikos ir proteomikos žinių dėka kuriami modernūs akstyvosios vėžio diagnostikos testai, plėtojamos imunoterapijos, ląstelių terapijos galimybės. NVI pacientams sudarytos puikios galimybės įsilieti į naujausių priešvėžinių vaistų, modernios molekulinės ar dirbtiniu intelektu grįstos diagnostikos, skaitmeninės stebėsenos klinikinius tyrimus. NVI mokslininkai vėžio subtilybes tyrinėja kartu su viso pasaulio mokslininkais, glaudžiai bendradarbiaujama su garsiuoju Dana Farber vėžio centru JAV, Baltstogės medicinos universitetu, Tokijo mokslų universitetu, Šveicarijos St. Galleno Kantonsspital krūties ligų centru ir daugeliu kitų tarptautinių vėžio tyrimo ir gydymo centrų,“ – sako prof. S. Jarmalaitė.

Svarbiausia, kad NVI sukurta ypatinga į pacientą orientuota erdvė, leidžianti saugiai jaustis sunkios ligos ištiktam pacientui. Pacientų reikmėms jau du dešimtmečius veikia NVI įkurta Paciento mokykla, teikiama individuali bei grupinė psichologinė pagalba ir onkologinės reabilitacijos paslaugos.

Dalyvaujame europiniuose planuose

Iki 2030 metų Europa tikisi sukurti tvarią Europos onkologinių paslaugų sistemą, iš esmės pagerinti šių paslaugų teikimo kokybę ir prieinamumą, bet svarbiausia – papildomai nuo vėžio išgelbėti 3 mln gyvybių. Kokios Lietuvos galimybės šiame kontekste?

„Juk ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė viena trumpiausių ES, išvengto mirtingumo rodikliai taip pat prasti. Pasižymime blogiausias 5-erių metų išgyvenamumo rodikliais, sergant krūties, gimdos kaklelio, plaučių ir kai kurių kitų lokalizacijų navikais. Tačiau yra sričių, kuriomis tikrai galime didžiuotis. Lietuvoje veikia net keturios ankstyvosios vėžio diagnostikos programos, o gyventojų aktyvumas ir įsitraukimas nuolat didėja. Onkologinių ligų diagnostikai sukurtas ir atnaujintas mamografijos centrų tinklas, atnaujinta spindulinės terapijos infrastruktūra. Skaičiuojama, kad bent 10 ES valstybių iki šiol nėra akredituotų vėžio centrų, tuo tarpu Lietuvoje Nacionalinis vėžio institutas jau antrą kartą penkerių metų periodui akredituotas Europos onkologijos institutų organizacijos, institute veikia ir daugiau onkologijos kompetencijos centrų – krūties, prostato vėžio, retų ligų,“ – sako prof. S. Jarmalaitė.

Pasak NVI vadovės, onkologinių paslaugų lygis šalyje išties aukštas, tačiau inovacijų diegimas vis tik vėluoja. „Šalyje tik kuriama genomo medicinos infrastruktūra šiuolaikinei ligų diagnostikai, nėra vieningo ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų centro, naujų priešvėžinių vaistų kompensavimas ir personalizuotos medicinos diegimas lyginant su kitomis Europos šalimis gerokai atsilieka. Galime didžiuotis puikia mūsų specialistų kompetencija didžiuosiuose šalies onkologijos centruose, bet paslaugų prieinamumas už didžiųjų miestų ribų turėtų būti sprendžiamas kuriant vieningą šalies onkologinių paslaugų klasterį. Ne be reikalo ES kovos su vėžiu planas kviečia vienyti jėgas kovoje su vėžiu.  Bendromis pastangomis, susitelkę pažabojome COVID-19 pandemiją, atėjo metas vienyti jėgas kovoje prieš vėžį,“ – teigia NVI vadovė prof. S. Jarmalaitė.