Perversmas diagnostikoje – prevenciniai genetiniai tyrimai: dr. Peeter Padrik siūlo taikyti genetine informacija paremtą individualios rizikos įvertinimą

Rubrikos: Mokslo erdvėje, Naujienos, Pasikalbėkime

2021-11-12

Dr. Peeter Padrik, Estijos genetinių tyrimų kompanijos "Antegenes" įkūrėjas

Vėžio statistikos duomenimis, išsivysčiusiose šalyse vidutiniškai kas trečias žmogus kuriame nors gyvenimo laikotarpyje suserga onkologine liga, tačiau individuali rizika skiriasi. Siekiama, kad vėžio ir kitų sudėtingų ligų prevencija būtų daug labiau individualizuojama ir efektyvesnė, nei yra dabar.

„Šiuo metu Europos valstybėse vykdomos atrankinės patikros dėl vėžio programos (pvz., krūties, kolorektalinio, prostatos vėžio) įtraukia tik tam tikro amžiaus ir lyties asmenis, tačiau tai sumažina šių programų preciziškumą, nes rizika susirgti vėžiu yra labai skirtinga tarp tos pačios populiacijos individų. Vienas iš galimų sprendimų – taikyti naują individualios rizikos įvertinimo modelį, kuris yra paremtas paciento genetine informacija, vertinant ją populiacijos kontekste, ir leidžia apskaičiuoti poligeninės rizikos įvertį tiriamajam asmeniui. Tokio rizikos vertinimo modelio platus pritaikymas būtų revoliucija ankstyvųjų stadijų vėžio diagnostikos srityje“, – teigia dr. Peeter Padrik.

Kaip atsaką į geresnės ankstyvosios diagnostikos poreikį, estų medicinos kompanija „Antegenes“, įsteigta 2018 m., sukūrė inovatyvius genetinius tyrimus, kuriais nustatoma poligeninė rizika susirgti tam tikrų tipų vėžiu. Poligeninės rizikos įvertis skaičiuojamas sumuojant tiriamojo individo genetinio tyrimo rezultatus ir informaciją apie jo amžių, lytį bei etninę kilmę. Genetinio tyrimo metu iš paciento  burnos ertmės tepinėlio išskiriama viso genomo DNR ir joje analizuojami keli šimtai (ar, priklausomai nuo tyrimo rūšies, net keli tūkstančiai) nedidelių genetinių pokyčių – vieno nukleotido polimorfizmų (angl. SNP, single nucleotide polymorphism), kurie siejami su galima rizika susirgti tiriamos rūšies vėžiu, lyginant su bendrąja populiacijos rizika. Nustatyti vieno nukleotido pokyčiai arba padidina, arba sumažina bendrąjį rizikos balą, o galutinė jų suma pateikiama išvadose. Pavieniai pakitimai neturi daug įtakos vėžio išsivystymui, tačiau jų poveikių suma klinikiniu požiūriu reikšminga.

Poligeninės rizikos bei rizikos diferenciacijos įverčiai buvo validuoti remiantis anoniminiais duomenimis iš Estijos bei Jungtinės karalystės biobankų. Kadangi tyrimas sudarytas remiantis šių grupių duomenimis, jis geriausiai tinka Europos kilmės asmenims. Skirtingų tipų tyrimams nurodomas optimalus pacientų amžius, kuris yra ženkliai ankstyvesnis, nei dabar Lietuvoje ir kitose ES šalyse vykdomų valstybės finansuojamų prevencijos programų. Pavyzdžiui, taikant inovatyvų tyrimą, poligeninę riziką sirgti krūties vėžiu galima pradėti vertinti jau 30 metų sulaukusioms moterims, prostatos vėžiu – vyrams nuo 40 metų amžiaus,  storosios žarnos vėžiu – asmenims nuo 40 metų amžiaus, o melanomos rizika vertintina 18  metų sulaukusiems asmenims. Dr. P. Padrik pastebi: „Medicinos literatūroje daugėja tyrimų, įrodančių, kad dabar taikomos prevencinės programos nėra pakankamai efektyvios ne vien dėl to, kad pacientai neatvyksta išsitirti, tačiau ir dėl to, kad tam tikrai populiacijos daliai nemokama patikros programa pradedama per vėlai, nes individuali rizika tarp asmenų yra išties skirtinga ir ne visais atvejais gali būti susiejama su paciento šeimos sveikatos istorija.

Vystant šiuos inovatyvius prevencinius tyrimus, Estijoje buvo ištirta didžioji dalis populiacijos: tiek naudojant medžiagą, sukauptą Estijos biobanke, tiek ir kviečiant gyventojus nemokamai dalyvauti tyrimo programoje, atsiunčiant savo DNR mėginį.  Analogiškus gyventojų tyrimus valstybiniu mastu atlikti planuoja ir Norvegija, Portugalija bei Jungtinė Karalystė. Ketinama analizuoti genetinius duomenis, sukauptus nacionaliniuose biobankuose.

Be šių inovatyvių tyrimų, Estijoje vykdomos naujoviškos, individualizuotos prevencinės programos, paremtos poligeninės rizikos tyrimų rezultatais. Į jas, priklausomai nuo tiriamo vėžio tipo, įtraukiamos tokios priemonės: gydytojo genetiko konsultacija, gyvenimo būdo rekomendacijos ir pokyčiai, susieti su nustatyta genetine rizika. Gali būti rekomenduojama anksčiau pradėti atlikti rutininius patikros tyrimus, pvz., slapto kraujavimo nustatymą išmatose, dažnesnę krūtų echoskopiją bei mamografiją, dažnesnę apžiūrą pas gydytoją dermatovenerologą, PSA antigeno tyrimą iš kraujo, nelaukiant valstybinėje programoje numatyto amžiaus. Jei nustatyta poligeninė rizika itin aukšta, ypač – jei vėžio atvejų pasitaikė tarp pirmos eilės giminaičių arba jei pačiam pacientui jau yra diagnozuotas onkologinis susirgimas, gali būti rekomenduojama atlikti kitą genetinį tyrimą, kurio metu būtų išsamiai tiriami su ta vėžio rūšimi susiję genai, ieškant juose žalingų pakitimų (pvz., krūties vėžio atveju tiriami BRCA1, BRCA2, CHEK2, PALB2, ATM ir kiti genai). Nustatyti pakitimų tipai turi įtakos gydymo ir tolimesnės priežiūros planui ir padeda gydytojui priimti individualiam pacientui geriausius sprendimus.

Liūdna tiesa, kad prevencinių programų efektyvumas nukenčia ir dėl pacientų vengimo jose dalyvauti. Tokiai pacientų elgsenai įtakos turi daug veiksnių. Statistika rodo, kad Lietuvoje apie onkologinių ligų prevencines programas yra informuoti maždaug du trečdaliai tikslinėms grupėms priklausančių gyventojų, tačiau realiai sudalyvauja tik pusė jų. Nors gyventojai teigiamai vertina prevencinių programų vykdymą ir teigia, kad jos reikalingos, vis dėlto kaip pagrindines nedalyvavimo priežastis nurodo gerą savijautą, laiko stoką ir tai, kad negavo kvietimų dalyvauti iš sveikatos priežiūros įstaigų. Vienas iš psichologinių faktorių, kurio negalima ignoruoti, – tai baimė sužinoti apie galimą ligą. Labai svarbi grandis – tinkama šeimos gydytojų komunikacija su pacientais, pabrėžiant ankstyvos diagnostikos svarbą ir būtinybę. Ankstyva diagnostika gelbsti gyvybes – tokia turėtų būti pagrindinė komunikacijos žinia.

Prevenciniai genetiniai tyrimai taip pat turėtų paskatinti gyventojus įsitraukti į patikros programas, nes tokie tyrimai gali būti išsiunčiami tiesiog į namus, burnos ertmės tepinėlis paimamas savarankiškai ir neinvaziniu būdu. Jei pacientas jau anksčiau yra atlikęs genetinį tyrimą, kurio metu buvo nuskaityta visa jo genomo DNR, tyrimui galima panaudoti ir šiuos duomenis. Be to, poligeninės rizikos įvertinimo tyrimai yra patys pigiausi genetiniai tyrimai rinkoje, tai turėtų pagerinti jų prieinamumą įvairioms gyventojų grupėms. Atlikto poligeninės rizikos tyrimo rezultatas toliau suteikia kryptingas nuorodas pacientui ir jo gydytojui, kurias sritis svarbu stebėti atidžiau, ar reiktų paskirti papildomų tyrimų ir pan.

Tokių inovatyvių prevencijos metodų pritaikymas plačiu mastu ženkliai pagerintų ankstyvų stadijų vėžinių susirgimų diagnostiką, kai gydymo efektyvumas ir prognozuojamas paciento išgyvenamumas yra patys didžiausi. Mūsų  kaimynų estų siūlomos individualizuotos prevencinės programos, paremtos kiekvieno paciento asmenine genetine informacija, yra geras pavyzdys mūsų sveikatos apsaugos sistemai, kaip sumažinti mirtingumą nuo onkologinių ligų, prailginti gyvenimo trukmę bei gerinti tiek individų, tiek visuomenės sveikatą.

Apie dr. Peeter Padrik

Dr. P. Padrik jau 30 metų yra gydytojas, mokslininkas, vadovas ir sveikatos priežiūros specialistas. Jis dirbo Hematologijos ir onkologijos klinikos vadovu bei Vėžio centro direktoriumi Tartu universitetinėje ligoninėje. Šiuo metu jis yra asocijuotasis onkologijos profesorius Tartu universitete, gydytojas onkologas Tartu universitetinėje ligoninėje, Estijoje. Dr. P. Padrik yra vienas iš savo srities pionierių, siekiantis pacientų genetinę informaciją pritaikyti jų sveikatos priežiūrai, dalyvauja akademinėje ir klinikinėje veikloje, įsteigė ir vadovauja kompanijai „Antegenes“. Jo vizija ir siekis – pasiekti ilgesnę žmogaus gyvenimo trukmę, taikant genetikos duomenimis paremtą individualizuotą prevenciją dėl dažnai pasitaikančių kompleksinių ligų: vėžio, kardiovaskulinių bei medžiagų apykaitos ligų.

 2021 m. gruodžio 1 d. Nacionalinio vėžio instituto organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje pranešimą apie inovatyvius poligeninės rizikos vertinimo tyrimus skaitys dr. Peeter Padrik.

Apie kompaniją „Antegenes“

Kompanijos „Antegenes“ pavadinime slypi reikšmė: „ante“ (liet. prieš) + „genes“ (liet. genai, baziniai paveldimumo vienetai); „Antegenes“ – prevencinė genetinė informacija, sužinoma dar prieš išsivystant ligai. Ši estų kompanija, įsteigta 2018 m., teikia inovatyvius poligeninės rizikos įvertinimo tyrimus bei genomika paremtas individualizuotos prevencijos sveikatos priežiūros programas. „Antegenes“ yra sveikatos priežiūros technologijų kompanija, licencijuota ir sertifikuota pagal ISO 13485 standartą ir pagal ISO 13485:2016 gamybos kokybės vadybos standartą.

Kompanijos gaminami genetiniai tyrimai yra registruoti Estijos medicininių prietaisų registre bei pažymėti CE–IVD kokybės ženklu (pagal ES direktyvą 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicininių prietaisų). Tai yra vieni iš pirmųjų šio lygio ženklą pelniusių tyrimų Europos Sąjungoje, skirtų įvertinti poligeninę riziką dėl krūties, prostatos, kolorektalinio bei odos vėžio. Tyrimai greit prasiskynė kelią rinkoje ir yra sėkmingai taikomi klinikinėje praktikoje. Be to, šiuo metu jau vystomi tyrimai, skirti įvertinti individualią kitų tipų vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Visi „Antegenes“ produktai sukurti remiantis tarptautinėje mokslinėje literatūroje publikuotais duomenimis. Genetiniai tyrimai yra įvertinti ir validuoti naudojant anonimizuotus populiacijos duomenis iš Estijos bei Jungtinės karalystės biobankų duomenų bazių. Publikacija, kurioje išsamiai nagrinėjama, kokiu pagrindu  sukurtas poligeninės rizikos dėl krūties vėžio rizikos įvertinimo tyrimas, paskelbta „medRxiv“ žurnale:

„Precision Breast Cancer Screening with a Polygenic Risk Score“. Tõnis Tasa, Mikk Puustusmaa, Neeme Tõnisson, Berit Kolk, Peeter Padrik.

medRxiv 2020.08.17.20176263; doi: https://doi.org/10.1101/2020.08.17.20176263

Įgaliotasis „Antegenes“ partneris Lietuvoje – genetinių tyrimų įmonė „Placenta“.