Mokslininkai pateikė rekomendacijas, kaip geriau prognozuoti chemoterapijai atsparios ligos eigą

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Mokslo erdvėje, Naujienos

Prof. Rūta Navakauskienė

VU Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Ląstelės molekulinės biologijos mokslininkų grupė įvykdė Lietuvos mokslų tarybos Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ mokslinį projektą „Inovatyvių terapijų ir prognostinių įrankių, skirtų chemoterapijai atsparios ūminės mieloleukemijos gydymui, sukūrimas“ (projekto Nr.: S-SEN-20-2) ir pateikė rekomendacijas, pagrįstas pagrindiniais ir svarbiausiais rezultatais. 

Ūmi mieloidinė leukemija (ŪML) – tai liga, pasireiškianti nekontroliuojamu nediferencijuotų, nenormalių kraujo ląstelių dauginimusi. Ji dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems – vidutinis paciento amžius yra 68 metai. Su amžiumi žmogaus organizme genetinių pažaidų kiekis didėja, taip pat ir tikimybė, kad natūralūs DNR pažaidų taisymo mechanizmai nesuveiks. Tokiu atveju sveikos kraujo ląstelės gali tapti vėžinės. Gydymo galimybės ir rekomendacijos priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant ŪML potipį, morfologiją ir citogenetiką, galimą šalutinį gydymo poveikį bei bendrą sveikatos būklę.

Ligos prognostinių molekulinių žymenų paieškos

Ligos gydymo pagrindas yra intensyvi chemoterapija, kuri iš esmės nesikeitė nuo praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Be abejonės, naujausi pažangūs molekulinės, genetinės, patologinės diagnostikos metodai ir gydymo strategijos padidino ŪML pacientų skaičių remisijos stadijoje. Vis dėlto pasveikti nuo leukemijos ne visada įmanoma. Kartais įprastu gydymu nepavyksta sunaikinti visų leukeminių ląstelių (gydymui atspari ŪML) arba pacientams atsinaujina liga praėjus tam tikram laikui po gydymo pabaigos (atkryčio ŪML). Išgyvenamumas iki penkerių metų yra maždaug 26 proc. vyresnio amžiaus ŪML pacientų grupėje.

Gydytojai nuolat ieško būdų, kaip gerinti gydymą bei anksčiau diagnozuoti ligas. Šiuo metu yra keletas diagnostinių testų vėžiui nustatyti, tačiau nėra jokių testų, naudojamų ŪML diagnostikai / prognostikai. Nustatyti prognostinius molekulinius žymenis ir suprasti jų biologiją yra pirmieji žingsniai link naujų ŪML diagnostikos priemonių ir / ar gydymo metodų sukūrimo.

Vykdant LMT finansuojamą Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projektą „Inovatyvių terapijų ir prognostinių įrankių, skirtų chemoterapijai atsparios ūminės mieloleukemijos gydymui, sukūrimas“ (Nr. S-SEN-20-2) buvo iškeltas tikslas pagerinti leukemijos (ŪML), trumpinančios sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę, diagnostikos ir ligos eigos prognozavimo metodus.

Mokslininkai pasiūlė gydymo eigoje vertinti genų raišką

„Projekto metu lyginome gydymui jautrius ir atsparius ūmios mieloidinės leukemijos pacientų kraujo ląstelių mėginius. Įvertinę kaulų čiulpų ląstelių genų raišką, patvirtinome, kad atsparių ūmios mieloidinės leukemijos pacientų mėginiai pasižymi didesne onkogenų MYC ir WT1 raiška. Taip pat nustatėme, kad atspariems pacientams būdinga padidėjusi su metabolizmu susijusio geno IDH1 bei sumažėjusi už ląstelės ciklo reguliaciją atsakingo CDKN1A geno raiška tiek diagnozės metu, tiek po gydymo“, – pasakoja projekto vadovė prof. Rūta Navakauskienė.

Pasak mokslininkės, yra žinoma, kad vėžinės ląstelės pasižymi sutrikusia epigenetine reguliacija. „Dėl šios priežasties įvertinome ir su epigenetine reguliacija susijusių genų raišką. Nustatėme, kad gydymui atsparūs pacientai pasižymėjo didesne HDAC2 ir TET1 bei mažesne GATAD2A ir KAT6A genų raiška tiek diagnozės metu, tiek po gydymo“, – teigia prof. R. Navakauskienė.

VU Gyvybės mokslų centre vykdytų mokslinių tyrimų rezultatas – pateiktos rekomendacijos, kaip pagerinti galimybę prognozuoti chemoterapijai atsparios ūminės mieloleukemijos gydymo eigą.

„Remiantis projekto metu gautais rezultatais, rekomenduojame ūmios mieloidinės leukemijos diagnozės metu ir pacientų gydymo eigoje vertinti kaulų čiulpų ląstelių genų MYC, WT1, IDH1, CDKN1A, HDAC2, TET1, GATAD2A ir KAT6A raišką. Manome, kad, esant padidėjusiai MYC, WT1, IDH1, HDAC2 ir TET1 bei sumažėjusiai CDKN1A, GATAD2A ir KAT6A genų raiškai, yra didesnė tikimybė, kad toks pacientas bus atsparus standartinei chemoterapijai. Tokiais atvejais galėtų būti koreguojama taikoma gydymo strategija, panaudojant kitokias vaistų dozes arba kombinacijas, siekiant pagerinti paciento būklę“, – sako prof. R. Navakauskienė.

Gydytojas Andrius Žučenka

Itin svarbus klinicistų ir mokslininkų bendradarbiavimas

„Nepaisant pastaraisiais metais vykstančio didelio proveržio gydant ūminę mieloleukemiją, klinicistams lieka daug iššūkių. Nauji taikinių terapijos vaistai leidžia reikšmingai padidinti remisijų skaičių, prailginti bendrą išgyvenamumą bei remisijų trukmes, tačiau didelei daliai pacientų leukemija vis tiek recidyvuoja, įgydama naujų atsparumo vaistams mechanizmų“, – sako VUL Santaros klinikų gydytojas onkologas hematologas Andrius Žučenka.

Atsparumo vaistams mechanizmai bei leukemijos kloninė evoliucija yra vienos iš pagrindinių ūminės mielolekeumijos tyrimų krypčių. Bendradarbiavimas tarp klinicistų ir mokslininkų yra itin svarbus: jis leidžia aiškiai formuluoti pagrindines problemas ir iššūkius, planuoti tyrimus bei jų rezultatus taikyti klinikinėje praktikoje.

Pasak gydytojo hematologo, vienas iš tokių pavyzdžių yra gydymo taktikos parinkimas pagal paciento vėžinėse ląstelėse nustatomas genetines pažaidas, kurios gali signalizuoti apie sąlyginai mažą jautrumą chemoterapijai ir – atvirkščiai – didesnį jautrumą specifiniams taikinių terapijos vaistams.

„Kai kurios genetinės pažaidos yra siejamos su didele leukemijos recidyvo rizika, todėl tokiais atvejais pacientams būtina kaulų čiulpų transplantacija arba palaikomasis gydymas. Deja, kai kurios genetinės pažaidos siejamos su itin bloga ūminės mieloleukemijos prognoze, tad vyksta nuolatiniai klinikiniai tyrimai, siekiant nustatyti efektyviausias gydymo taktikas toms pacientų subgrupėms. Šiuo metu ūminės mieloleukemijos klinikiniuose tyrimuose aktyviai tiriama keliasdešimt naujų preparatų, dalis jų turėtų ateityje dar labiau pagerinti gydymo rezultatus ir leisti pasveikti vis daugiau pacientų“, – sako gydytojas hematologas A. Žučenka.

 

 

Parašykite mums

    Rekvizitai

    VŠĮ Viktorijos leidyba

    Įmonės kodas : 125011888

    redaktorius@onkologopuslapiai.lt