Kaip apsaugoti širdį priešnavikinio gydymo metu? Pasak gydytojos kardiologės Eglės Čiburienės, pirmiausiai reikia išsiaiškinti ar nėra širdies ligos ir jos rizikos veiksnių

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

2022-04-19

Gydytoja kardiologė Eglė Čiburienė

„Gavau siuntimą pas kardiologą, nors mano širdis ne visai kaip jaunuolio, bet tikiuosi, kad Santaros klinikų gydytoja kardiologė leis pradėti chemoterapiją, – sako smagiai nusiteikęs solidus meno pasaulio žmogus, besigydantis Nacionaliniame vėžio institute. – Turiu papildomų ligų, su antsvoriu niekaip nesusitvarkau, bet, kaip sakoma, greičiau pradėsime – greičiau baigsime“. Pozityvumas, be jokios abejonės, padeda pacientams ilgai trunkančio priešnavikinio medikamentinio gydymo metu, kurį taikant labai svarbu stebėti bendrą paciento sveikatą.  Nors naujos kartos priešnavikiniai vaistai jau mažiau trikdo širdies funkciją, tačiau didelė jų dalis vis dar pasižymi kardiotoksiškumu.

Doc. dr. Birutė Brasiūnienė

Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės, šių dienų onkologijos kasdienybėje, kai skiriama vis daugiau naujų priešvėžinių vaistų, bendradarbiavimas su kitų specialybių gydytojais tiek gydant vaistų sukeltus simptomus, tiek planuojant būsimą gydymą yra normali praktika.

„Kardiologo yra turbūt viena dažnesnių konsultacijų dėl kelių priežaščių. Pirmiausia, tai priešvėžinių vaistų poveikis širdies audiniams: šiuo poveikiu pasižymi tiek senesnės kartos vaistai, skiriami gydant krūties vėžį, sarkomas, virškinamojo trakto navikus, tiek naujesnės kartos taikinių terapija krūties vėžiui gydyti. Kardiotoksines komplikacijas gali sukelti ir imunoterapijos vaistai.

Kita priežastis – bendras kardiovaskulinių ligų paplitimas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Planuodami onkologinės ligos gydymą privalome į tai atkreipti dėmesį ir parinkdami gydymą, ir vėliau stebėdami pacientus gydymo eigoje. Nepamirškime ir skubių, savo kasdieninėje praktikoje stebimų atvejų, kai, net gaunant ne kardiotoksinį gydymą, onkologinį ligonį ištinka infarktas ar ritmo sutrikimai. Visais atvejais onkologai, turėdami galimybę dirbti komandoje su reikiamais specialistais, gali tikėtis kuo palankesnių gydymo išeičių mūsų ligoniams“, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė.

Kalbamės su VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologe Eglė Čiburiene.

Visiems žinoma paprasta tiesa, jog kiekviena išgerta tabletė žmogaus organizme palieka pėdsaką. Abejonių nekyla, jog taikant priešvėžinį gydymą, pacientų organizmas patiria didelį išbandymą. Kodėl kartais efektyvus priešvėžinis gydymas pasižymi nepageidaujamu poveikiu  –kardiotoksiškumu?

Priešvėžinio gydymo tikslas yra greitai besidauginančių ląstelių – tokios yra naviko ląstelės – suardymas arba augimo slopinimas. Mechanizmai, kuriais priešvėžiniai vaistai veikia navikines ląsteles yra slopinami ir sveikosiose, todėl paveikiamos ir jos. Būtent dėl šios priežasties chemoterapijos metu nuslenka plaukai, gali pablogėti kraujo rodikliai (slopinami kaulų čiulpai) bei gali būti pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema, o tai ir vadinama kardiotoksiškumu – toksiniu priešvėžinio gydymo sukeliamu širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimu.

Kardioonkologija – nauja medicinos sritis?

Kardioonkologijos srities istorija siekia 1960 m., kai pirmą kartą buvo pastebėta, kad pacientams, gydomiems antraciklinais (chemoterapiniai vaistai) atsiranda širdies pažeidimas, kuris progresuoja iki širdies nepakankamumo ir gali baigtis mirtimi. Jau tada onkologai, siekdami išvengti širdies nepakankamumo, pradėjo bendradarbiauti su kardiologais. Kasmet atsirandant vis daugiau priešvėžinių medikamentų, kurie gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, daugėjant duomenų ir tyrimų 2000 m. susikūrė atskira kardioonkologijos sritis ir surengtas pirmasis pasaulinis jai dedikuotas kongresas.

Kuo pasireiškia nepageidaujamas poveikis širdžiai? Ar tai atsitinka staiga, ar vystosi palaipsniui ir yra požymių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir nenumoti ranka? Ar gali atsirasti daugiau požymių vienu metu?

Priešvėžinio gydymo metu nepageidaujamas poveikis širdžiai atsiranda palaipsniui ir pradžioje jokių simptomų gali nebūti – pokyčiai nustatomi tik laboratoriniais tyrimais (troponino koncentracijos padidėjimas) arba širdies echoskopijos tyrimo metu. Laiku nepastebėjus pradinių simptomų ir nepradėjus jų gydyti, pradeda blogėti širdies funkcija ir atsiranda būdingi simptomai: dažnesnis širdies plakimas, ekstrasistolija, dusulys didesnio fizinio krūvio metu, kuris gali progresuoti iki dusulio ramybėje; progresuojantis bendras silpnumas, mažėjanti fizinio krūvio tolerancija bei kojų tinimas. Kuo anksčiau įtariami pradiniai širdies pažeidimo simptomai ir kuo greičiau jie pradedami gydyti, tuo dažniau pavyksta išvengti širdies nepakankamumo išsivystymo, todėl visiems pacientams, kurie gauna efektyvų priešvėžinį gydymą, rekomenduojama kardiologo konsultacija gydymo metu.

Kaip gydomos tokios būklės, ar gali būti tęsiamas priešvėžinis gydymas?

Atsiradus širdies pažeidimo simptomams skiriami vaistai, kurie apsaugo širdį nuo chemoterapijos poveikio – tai angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai / angiotenzino receptorių blokatoriai (AKFI/ARB) ir beta adrenoblokatoriai (BAB). Šie vaistai taip pat yra skiriami arterinei hipertenzijai gydyti.

Kol nėra širdies funkcijos sutrikimo, priešvėžinio gydymo nutraukti nereikia, tačiau pacientas periodiškai turi būti stebimas kardiologo. Jei išsivysto širdies funkcijos sutrikimas ir reikšmingas kairiojo skilvelio išstūmio frakcijos (KSIF) sumažėjimas, skiriami medikamentai širdies nepakankamumui gydyti ir priešvėžinis gydymas gali būti laikinai sustabdomas, kol pagerės širdies funkcija.

Ar tai gresia pacientams, kurie visai neturėjo širdies problemų? Gal tai tik pagyvenusių, ne viena gretutine liga sergančių pacientų problema? Ar jauniems, nesiskundžiantiems širdies sutrikimais onkologiniams pacientams, gresia širdies pakenkimas, gaunant priešvėžinį gydymą?

Didesnė tikimybė, kad priešvėžinio gydymo metu gali būti pažeista širdies ir kraujagyslių sistema yra vyresniems nei 65 m. pacientams bei turintiems šiuos rizikos veiksnius: jau nustatytą širdies ligą (sirgusiems miokardo infarktu, širdies nepakankamumu, turintiems širdies vožtuvų patologiją), turintiems padidintą kraujospūdį, padidintą cholesterolio kiekį kraujyje, sergantiems cukriniu diabetu, rūkantiems, nutukusiems pacientams.

Ar būna taip, kad dėl širdies kraujagyslių problemų visai nepradedamas priešnavikinis gydymas?

Prieš skiriant priešvėžinį gydymą ir žinant, kad pacientas turi rizikos veiksnių, rekomenduojama kardiologo konsultacija, siekiant išsiaiškinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kardiologas gali padėti koreguoti rizikos veiksnius, paskiriant tinkamą gydymą. Taip pat, nustačius rimtą širdies ligą, gali tekti skirti ir intervencinį bei medikamentinį gydymą, kad vėliau saugiai galima būtų taikyti būtinąjį priešvėžinį gydymą.

Kaip gali pats žmogus sau padėti, jeigu anksčiau nesirūpino nei savo sveikata, nei sveika gyvensena, o štai reikia gydyti vėžį ir dar stiprinti širdį? Ką reikia valgyti, ar nevalgyti, koks turi būti fizinis aktyvumas?

Pirmiausiai reikia išsiaiškinti ar nėra širdies ligos ir jos rizikos veiksnių. Jei jie nustatomi, reikia pradėti juos koreguoti: mesti rūkyti, sumažinti riebalų kiekį maiste, padidinti fizinį aktyvumą, rinktis sveikesnę mitybą – sumažinti cukraus, baltų miltų ir sočiųjų riebalų kiekį, vartoti daugiau baltymų bei daržovių. Reikia žinoti savo kraujospūdį ir siekti, kad jis neviršytų 130/80 mmHg. Rizikos veiksnių korekcija, fizinis aktyvumas ir sveika mityba yra pagrindinės širdies pažeidimo prevencijos priemonės.

Ką reikėtų žinoti vėžiu sergantiems pacientams?

Vėžiu sergantiems pacientams, ypač turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių,  pirmiausiai reikia koreguoti gyvenimo būdą: visada kokybiškai išsimiegoti, padidinti fizinį aktyvumą – tai padeda ne tik sumažinti svorį, bet reguliuoja kraujospūdį, mažina cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, rinktis sveikesnę mitybą, mesti rūkyti ir, jei šių priemonių nepakanka, – kreiptis į gydytoją dėl medikamentinės rizikos veiksnių korekcijos.