Genetika: mokslas, ištyrimo galimybė, vienas iš gydymo būdų ateityje? Prof. Sonata Jarmalaitė sako, jog genetika gali pagelbėti apsisaugoti nuo vėžio

Rubrikos: Mokslo erdvėje, Pasikalbėkime, Praktiniai patarimai

Prof. Sonata Jarmalaitė

Žodis “genetika” per dvi dešimtis metų nuo tolimos ir paslaptingos mokslo srities pavadinimo tapo kasdien plačiai vartojamu, suprantamu ne tik medikams, bet ir pacientams, taip pat visai visuomenei. Ką gali genetikos mokslas šiandien, kokios jo pritaikymo sritys ir ko iš genetikos galime laukti rytoj, klausiame genetikės prof. Sonatos Jarmalaitės.

“Nuo 2000 m., kai buvo pradėti skelbti pirmieji žmogaus genomo sekoskaitos duomenys, genetikos mokslas ir technologijos progresavo labai greitai ir tarsi nejučiomis atėjo į mūsų gyvenimą. Retos paveldimos ligos diagnozuojamos atlikus genominius tyrimus, net ir COVID-19 diagnostika neįmanoma be genetinių testų. Iš tiesų, genetikos galimybės jau šiandien leidžia prevenciškai pasitikrinti dėl vėžio rizikos, sergant vėžiu – patikslinti diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymą, taip pat kuriamos terapinės RNR vakcinos personalizuotam vėžio gydymui.

Kaip genetika gali pagelbėti apsisaugoti nuo vėžio? Visų pirma, genetika vėžio profilaktikai taikoma tuo atveju, kai giminėje yra žinomi dažni susirgimai vėžiu. Tuomet pilnamečiams šeimos nariams tiriamos paveldimos genų mutacijos, šiuos tyrimus esant gydytojo siuntimui kompensuoja valstybė. Nustačius tokį paveldimą pokytį, sudaroma individuali aktyvios vėžio profilaktikos programa, kuri leidžia užkirsti kelią ligai arba padeda ją nustatyti anksti. Pavyzdžiui, jei močiutė, mama ar teta sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu, pilnametės tokios giminės moterys kviečiamos išsitirti BRCA genų mutacijas ir įsivertinti krūties – kiaušidžių vėžio sindromo pasireiškimo riziką. Tokių paveldimų vėžio sindromų žinoma arti 50. Šeiminį vėžio genų mutacijų paveldimumą labai svarbu žinoti, nes tokio tipo onkologiniai susirgimai neretai yra agresyvesni, pasireiškia anksčiau nei įprasta vėžiui, todėl ir gydomi kiek kitaip.

Genetinis testas parodo vėžio riziką

Šiais laikais yra prieinami įvairūs komerciniai vėžio ir kitų ligų rizikos testai, kurie taip pat remiasi genetiniu tyrimu ir dažniausiai yra skirti bendrai onkologinių ligų rizikai įvertinti. Komerciniai testai gali būti skirti paveldimo ir nepaveldimo vėžio rizikos įsivertinimui. Dėl technologijų pažangos šie tyrimai nuolat pinga, tad darosi vis populiaresni. Profesionalų rankose šie testai išties naudingi, tačiau kai atliekami dėl įdomumo, be profesionalaus gydytojo genetiko konsultacijos, gali tik sukelti nereikalingų baimių.

Europos kovos su vėžiu plane numatyta, kad Europoje vėžio prevencijai vis plačiau naudosime genetinius testus. Įvertinę genetinį polinkį sirgti vėžiu, galėsime individualiai parinkti vėžio profilaktikos programas. Taip būtų taupomos ligų prevencijai skirtos lėšos, o ligų prevencija būtų kryptinga ir efektyvi. Akivaizdus šių pokyčių pavyzdys yra Lietuvoje nuo šių metų pradžios atnaujinta gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa. Moterims nuo 35 iki 59 m. kas penkeri  metai atliekami infekuotumo aukštos rizikos žmogaus papilomos virusu (ŽPV) tyrimai ir tik esant teigiamam testui tęsiami tolimesni tyrimai – atliekamas PAP testas. Šis testas 25–35 m. moterims pagal programą bus atliekamas kaip ir anksčiau.

Įsivertinę riziką profilaktiką vykdysime kryptingai

Dar pažangesnis požiūris į vėžio profilaktiką yra poligeninės vėžio rizikos įvertinimas ir vėžio profilaktikos kryptingas tęsimas pagal nustatytą vėžio riziką. Netolimoje ateityje, atsižvelgdami į poligeninės rizikos įvertį, profilaktiškai vieni tikrinsimės tik dėl krūties, kiti tik dėl plaučių ar skydliaukės vėžio. Svarbu, kad šie poligeniniai testai yra neskausmingi, neretai tyrimui naudojami lengvai prieinami mėginai – kraujas, burnos gleivinės tepinėlis ar šlapimas. Be to, šie testai ypatingai tikslūs ir geba apie vėžio riziką įspėti labai anksti, kai dar galima užkirsti ligai kelią. Vargu, ar žinodami apie genetiškai nulemtą riziką susirgti paučių vėžiu pradėsime rūkyti, o gal dar spėsime laiku mesti. O žinant apie odos vėžio riziką, argi tysosime valandomis prieš saulę?

Genetiniai tyrimai vėžio prevencijai

Genetika ir vėžio gydymas

Kaip genetika padeda gydyti vėžį? Iš tiesų, remiantis genetikos žiniomis buvo kuriami pirmieji vaistai nuo vėžio, dabar vadinami chemoterapija. Jų paskirtis buvo naikinti vėžines ląsteles, ardant jų genetinę medžiagą. Tačiau chemoterapija nesugeba atsirinkti, gali pažeisti ne tik vėžines, bet ir organizmui svarbias (imuninės, virškinimo sistemos ir kt.) ląsteles. Šiuo metu vėžio gydymui vis plačiau naudojama kita strategija – genetine naviko diagnoze grįstas personalizuotas navikų gydymas. Tikslus gydymas turi ne tik geresnį klinikinį efektą, bet ir nepažeidžia kitų organizmo ląstelių, o skiriant tabletines vaisto formas ir esant negausioms šalutinėms reakcijoms tokį gydymą galima tęsti namuose ar net grįžus į darbinę veiklą. Tiesa, mūsų šalis pagal personalizuotos vėžio terapijos prieinamumą gerokai atsilieka nuo Europos.

Europos Kovos su vėžiu strategijoje numatyta vis plačiau taikyti genetinį naviko ištyrimą ir personalizuotai parinktą gydymą. Tam jau sukurti poligeniniai predikciniai testai, kurie leidžia vienu tyrimu navike nustatyti visų registruotų ir klinikiniuose tyrimuose esančių priešvėžinių vaistų taikinius ir taip sudaryti tikslų gydymo planą. Aišku, tam reikia geresnio vaistų  prieinamumo nei šiuo metu turime mūsų šalyje. Kai genetiniam ištyrimui nepavyksta gauti naviko audinio ar biopsijos mėginio, naudojamas paciento kraujas. Kraujyje cirkuliuoja naviko DNR likučiai, kuriuose, pasitelkus jautrius  genetinius testus, galima nustatyti molekulinį naviko profilį.

Kokia vėžio gydymo ateitis? Be abejo, toliau bus diegiami naujausi mokslo pasiekimai – genų ir ląstelių terapija, genų ar konkrečių mutacijų redagavimas. Naujosios technologijos tinka paveldėtų mutacijų redagavimui, kai ligą sukelia vienas genetinis pokytis. Tačiau vėžys – daugelio genetinių pokyčių sukelta liga, todėl vėžio profilaktikai ir diagnostikai svarbūs poligeniniai testai, o sėkmingam vėžio gydymui neretai neužtenka blokuoti ar pataisyti vieną mutaciją. Todėl kalbant apie vėžio gydymo ateitį neretai minimi RNR ar genų kokteiliai – nanokapsulės, nešančios daug informacijos specifiniam imuninių ląstelių aktyvinimui. Melanomos, smegenų vėžio gydymui sukurti ir išbandomi RNR kokteiliai, aktyvinantys imuninės sistemos kovą su vėžiu pagal jo molekulinį profilį. RNR tarnauja tarsi gidas, imuninės sistemos kovą nukreipiantis tiesiai į naviko ląsteles.

Kitas inovatyvus vėžio gydymo būdas – CART-T ląstelės – taip pat remiasi genetinių technologijų taikymu. Tai mėgintuvėlyje patobulintos T ląstelės, tiksliai nusitaikančios į naviko ląsteles. Ši strategija kol kas taikoma tik kraujo vėžio terapijai. Kuriami būdai, kaip vėžį gydyti genų pakeitimo ar mutacijos redagavimo būdu, bet tam turime žinoti pagrindinius už ląstelių piktybėjimą atsakingus genus ir būti tikri, kad nuolat kintančios vėžinės ląstelės nesukaups naujų mutacijų.

Genetinė diagnostika vėžį pamato anksčiau nei kiti metodai

Taigi, jau netolimoje ateityje visiems bus prieinami genetiniai šeiminio ir sporadinio vėžio rizikos testai, kas leis ligą kontroliuoti iki jos pasireiškimo. Šiuo metu tokius testus galima įsigyti ir Lietuvoje, bet jie gan brangūs ir ne visems įperkami. Ankstyvoji vėžio diagnozė ateityje remsis kraujo tyrimu, kuris parodys vėžinės DNR kiekį organizme. Šis tyrimas vadinamas skysčių biopsija ir jau naudojamas kai kurių navikų diagnozės patikslinimui. Konkrečiai Lietuvoje – išplitusio plaučių vėžio molekulinio potipio nustatymui.

Genetinė vėžio diagnostika leidžia ligą nustatyti anksti, kol navikas nematomas turimais radiologinės diagnozės metodais. Aišku šiuo metu dar kyla daug etinių ir technologinių klausimų. Viena jų – ribinės vertės nustatymas. Kraujyje aptikus kelias mutuotas DNR molekules dar negalime diagnozuoti vėžio. Mūsų organizmas nuolatos šalina pakitusias ląteles, priešinasi vėžėjimo procesui. Bet galų gale ši natūrali gynyba tampa per silpna ir navikas ima didėti. Mokslas dar nenubrėžė tikslios ribos tarp padidėjusios vėžio rizikos ir naviko formavimosi pradžios, tam turime dar geriau pažinti žmogaus imunitetą, geriau ištyrinėti vėžio atsiradimo mechanizmus. Šiems tyrimams taip pat pasitelkiame genetinius metodus.

Pasaulyje šiuo metu sekvenuota tūkstančiai skirtingų navikų genomų. Vėžio genomai leidžia mums geriau suprasti vėžio atsiradimo priežastis, etapus, padeda aptikti naujus taikinius personalizuotam vėžio gydymui. Lietuva taip pat dalyvauja Europos 1 milijono genomų projekte ir  artimiausioje ateityje ketina sekvenuoti virš tūkstančio genomų, tarp jų ir įvairių navikų genomus.“

Parašykite mums

    Rekvizitai

    VŠĮ Viktorijos leidyba

    Įmonės kodas : 125011888

    redaktorius@onkologopuslapiai.lt