Anksti diagnozuosime ir šiuolaikiškai gydysime plaučių vėžį? Pasak prof. Sauliaus Cicėno, jau galime kalbėti apie gydymo perspektyvas

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

2022-11-25

Prof. Saulius Cicėnas

Pokyčiai plaučių vėžio – vienos iš agresyviausių ir klastingiausių onkologinių ligų, srityje akivaizdūs. Išplitusia liga sergantys pacientai, gydomi individualizuota taikinių terapija, gali gyventi kokybiškai ir ne vienus metus.  Europos Komisija rekomenduojamų prevencinių vėžio patikros programų sąrašą ES šalyse narėse papildė ir plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

Lapkritį – plaučių vėžio žinomumo mėnesį be šių gerų naujienų primename, jog tabako rūkymas išlieka pagrindiniu plaučių vėžio rizikos veiksniu. Šiandien visuomenei būtina priminti, kas daugeliu atejų sukelia šį piktybinį naviką ir kaip galima nuo jo apsisaugoti – atsisakyti visų formų tabako rūkymo. Ir visada atsiminti, kad tai padaryti – niekada ne vėlu.

Galime išgydyti ir labai agresyvią ligą

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo  prof. Sauliaus Cicėno, dėl naujausių mokslo pasiekimų atėjimo į kliniką šiandien jau galime kalbėti apie plaučių vėžio gydymo perspektyvas. „Pasaulyje labai intensyviai vyksta plaučių navikų molekulinės sandaros tyrinėjimai. Į klinikos kasdienybę diegiami tie įrankiai, kuriuos turėdami galime nustatyti kiekvieno paciento molekulinį plaučių naviko profilį ir paskirti individualų gydymą. Turiu galvoje genetinius tyrimus, kurie suteikia svarbios informacijos apie naviką ne tik diagnozuojant, bet ir gydymo eigoje“, – sako prof. S. Cicėnas.

Kokios paskutinės naujienos? „Tai grupės naujų vaistų ir imunoterapijos atsiradimas, kuris leido prailginti ligonių gyvenimo trukmę, tai chemo- ir imunoterapijos bei radioterapijos deriniai esant išplitusiam ir vietiškai išplitusiam vėžiui. Dalis šių preparatų jau yra kompensuojami Lietuvoje ir ligoniams jau nebūtina dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Tačiau visgi plaučių vėžys išlieka viena iš agresyviausių onkologinių ligų, kuri gali recidyvuoti ar atsinaujinti bet kuriuo metu. Labai svarbu ją diagnozuoti kaip įmanoma anksčiau“, – sako prof. S. Cicėnas.

Europos Komisijos rekomendacijoje – plaučių vėžio patikros programa

Ankstyvoji plaučių vėžio diagnostika apima kelias sritis, iš kurių pagrindinė – plaučių vėžio patikros programa. 2022 m. rugsėjo 20 d. Europos Komisija pateikė naują požiūrį į vėžio atrankinės patikros apimtį. Tarybos Rekomendacija ES šalims narėms remiasi naujausiais mokslo duomenimis ir inovacijomis, joje dėmesys sutelkiamas į įvairių rūšių vėžio nustatymą ankstyvoje stadijoje – siūloma plėsti atrankinių patikrų apimtį įtraukiant daugiau tikslinių gyventojų grupių ir įvairesnių rūšių vėžį. Patikros programos rekomenduojamos plaučių, skrandžio – tose šalyse, kuriose didelis sergamumas ir mirtingumas nuo jo, bei prostatos vėžiui. Pastaroji, beje, Lietuvoje vykdoma nuo 2009 metų.

„Atlikti klinikiniai tyrimai parodė didelį plaučių vėžio patikros programos efektyvumą – ją vykdant galima 20 proc. sumažinti mirčių skaičių nuo plaučių vėžio ir 6–8 proc. mirčių skaičių, nuo kitų onkologinių ligų, kurios randamos šios patikros metu. Be abejo, reikėtų tikėtis, kad diagnozavus ankstyvų stadijų plaučių vėžį ir taikant progresyvų gydymą – įtraukiant chirurgines operacijas, mes sumažintume išplitusio ir vietiškai išplitusio vėžio atvejų skaičių ir sutaupytume lėšas, kurios šiuo metu išleidžiamos išplitusio plaučių vėžio gydymui“, – sako prof. S. Cicėnas.

Pasak prof. S. Cicėno, įdiegti plaučių vėžio patikros programą Lietuvoje būtų reikšmingas įvykis. „Sulauksime nemažai iššūkių, todėl prieš pradedant reikia viską labai gerai paskaičiuoti ir apgalvoti, kaip įtraukti kuo daugiau žmonių į patikros programą. Atlikusios detalesnę analizę kitos Europos šalys kol kas neskuba pradėti plaučių vėžio patikros programos“, – sako prof. S. Cicėnas.

Naujienos iš Pasaulinio plaučių vėžio kongreso

2022 m. rugpjūčio mėnesį Vienoje vykusiame Pasauliniame plaučių vėžio kongrese (World Conference on Lung)  pristatytos ankstyvo plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo naujovės. Reikšminga naujiena onkologiniams pacientmas – Europos vaistų agentūra (European Medicines Agency – EMA) patvirtino naują preparato Tecentriq indikaciją ankstyvo nesmulkių ląstelių plaučių vėžio gydymui.

Gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė

Apie naujienas, atsiveriančias gydant pacientus, kuriems diagnozuotas ankstyvas plaučių vėžys, kalbamės su NVI gydytoja pulmonologe Vaida Gedvilaite.

2015–2019 metais vyko klinikinis tyrimas (IMpower010), kurio metu pacientams, sergantiems neišplitusiu nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu (NSLPV), po radikalios plaučių operacijos skirta adjuvantinė chemoterapija, o tiriamajai grupei buvo skirtas adjuvantinis gydymas atezolizumabu. Remiantis šiuo tyrimu, 2021 m. spalio mėnesį JAV Maisto ir vaistų administracija (Food and Drug Administration – FDA), patvirtino pacientams, sergantiems II–IIIA stadijos NSLPV, po radikalios operacijos ir gydymo adjuvantine chemoterapija platinos pagrindu, gydymą atezolizumabu, kai rodiklis PD-L1 ≥ 1 proc.

Europoje 2022 m. birželį EMA patvirtino panašią indikaciją, tačiau nurodomas rodiklis PD-L1 ≥ 50 proc., kai nėra EGFR mutacijų ar ALK teigiamo NSLPV.

2022 m. rugpjūčio mėnesį vykusiame Pasauliniame plaučių vėžio kongrese Vienoje pristatytas apžvalginis pranešimas, kuriame buvo parodyta kliniškai reikšminga bendro išgyvenamumo tendencija pacientams, sergantiems NSLPV, po radikalios operacijos ir adjuvantinės chemoterapijos gavus adjuvantinį gydymą atezolizumabu, kai PD-L1 ≥ 50 proc. palyginus su  pacientais, kuriems po adjuvantinės chemoterapijos buvo taikomas geriausias palaikomasis gydymas (GPG).

Kaip greitai pasaulinės rekomendacijos pasiekia Lietuvą?

Deja, po EMA vaistų ar jų kombinacijų patvirtinimo ar atnaujinimo, Lietuvoje vaistų kompensacija siekia iki 5 metų, kartais ir mažiau. Tačiau man, kaip gydytojai, norėtųsi turėti gydymo galimybes ir naujausius vaistus skirti pacientams po EMA komisijos patvirtinimo kuo anksčiau.

Ar gerėja ankstyvoji plaučių vėžio diagnostika Lietuvoje?

Ir taip, ir ne. Manau, kad  iki šiol nustatome palyginti nedaug ankstyvų plaučių vėžio atvejų dėl to, kad ne visi pacientai profilaktinio sveikatos tikrinimo metu atlieka plaučių rentgenogramą arba nesikreipia į gydytojus tol, kol nejaučia stiprių, sunkių simptomų, tokių kaip varginantis nepraeinantis kosulys, atsikosėjimas krauju ir kita. Tikiu, kad ateityje, kai atsiras plaučių vėžio patikros programa, padaugės ankstyvų plaučių vėžio stadijų ir sumažės užleistų išplitusios ligos atvejų.

Noriu pabrėžti, jog per pastaruosius dešimtmečius medicina pasistūmėjo į priekį. Šiandien  atlikti krūtinės ląstos rentgenografiją įtariant ar detalizuojant plaučių vėžį neužtenka, dėl to į kasdienę praktiką buvo įdiegta krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Atlikus šį tyrimą galima nustatyti net smulkiausius 2–3 milimetrų židinukus plaučiuose, tai palengvina onkologo darbą įvertinant plaučių vėžį. Be kompiuterinės tomografijos yra ir papildomų tyrimų, tokių kaip magnetinio rezonanso tomografija ar PET/CT tyrimas, kurie gali parodyti plaučių vėžio išplitimą. Turėdami daugiau informacijos apie ligą specialistai gali parinkti atitinkamą gydymo taktiką.

Ar ankstyvoji diagnostikos programa bus orientuota į rūkalius ar į bendrosios populiacijos amžiaus grupę?

Mano žiniomis,  Nacionalinė plaučių vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos (atrankos) programa yra ruošiama, tačiau kokio amžiaus gyventojų grupė bus įtraukiama, ar bus tikrinami tik rūkaliai, šiuo metu atsakyti negaliu. Reikia laukti galutinio projekto varianto, kuris priklausys ir nuo Sveikatos ministerijos finansavimo, kuo didesnė patikros grupė (amžius / lytis / rūkymo statusas), tuo reikalingas didesnis finansavimas.