Pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta laparoskopinė cistoprostatektomija. Operavo Lietuvos gydytojas urologas Paulius Bosas ir kolega iš Estijos dr. Piipas Baumas. Tai viena iš operacijų, kurios buvo atliekamos laparoskopiškai didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose tarptautinės konferencijos metu.
Operaciją su kolega iš Estijos urologų komanda atliko mokslinės praktinės konferencijos „Endourologijos ir laparoskopinės chirurgijos ypatybės“ metu. Lietuvos urologų draugijos organizuota ir vasario 2 d. įvykusi konferencija sutraukė urologų dėmesį iš bene visų Lietuvos gydymo įstaigų, kur atliekamos laparoskopinės urologinės operacijos. Teisioginė transliacija vyko iš VUL Santaros klinikų Urologijos centro, LSMU Kauno klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės.
„Šiandien labai svarbu tobulinti mūsų urologų profesinius sugebėjimus dirbti naudojant laparoskopinę metodiką, – pasakė Lietuvos urologų draugijos pirmininkas prof. Mindaugas Jievaltas. – Pasaulyje ši metodika intensyviai vystoma, o mes šiandien nuo Europos atsiliekame mažiausiai 15 metų ir jeigu nekelsime profesinės kvalifikacijos, mūsų atsilikimas vis labiau didės.“
Pasak prof. M. Jievalto, be jokių abejonių, labai svarbu, kad operacinės būtų apginkluotos šiuolaikiška laparoskopine įranga. „Konferencijos metu labai plačiai parodė savo galimybes Nacionalinis vėžio institutas, kurio Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys vienas iš aktyvių konferencijos organizatorių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos – dėkojame prof. Daimonui Milonui, profesionaliai pasidalijusiu savo patirtimi,“ – dėkojo kolegoms prof. M. Jievaltas.
Konferencijos dalyviai stebėjo tiesiogiai iš operacinių perduodamą vaizdą, galėjo pateikti savo klausimus. „Labai svarbu, kad mūsų konferenciją galėjo stebėti ne tik į konferenciją susirinkusieji, bet ir visi norintieji bet kurioje pasaulio šalyje, – pasakė dr. A. Ulys. – Ir pasibaigus renginiui visa tai, kas šiandien buvo demonstruojama, dar pusę metų bus „debesyse“ ir kiekvienas, norintis paanalizuoti operacijų eigą, pasimokyti iš operavusių chirurgų, galės stebėti vaizdą paspaudęs tą pačią nuorodą.“
Besibaigiant konferencijai O.P. kalbėjosi su urologu dr. Piipu Baumu.
Jūs ne pirmą kartą Lietuvoje dalijatės savo patirtimi operacinėse – prieš keletą metų atlikote pirmą Lietuvoje laparoskopinę krioabliaciją inkstų naviku sergančiam pacientui. Kaip vertinate tokį tarptautinį urologų bendradarbiavimą tarp Estijos ir Lietuvos?
Tradiciškai mes, Estijos ir Lietuvos urologų profesinės draugijos, puikiai bendradarbiaujame. Kartu rengiame ir Europos urologų asociacijos Baltijos šalių forumus. Praėjusiais metais buvome pas jus Vilniuje, kitais metais forumas organizuojamas Rygoje. Už metų bus Taline.
Atvirai pasakysiu, profesinis bendravimas yra išaugęs į asmenines draugystes. Iš tiesų visų Baltijos šalių urologai dirba vienodai aukštu profesiniu lygiu. Esu buvęs ir operavęs ir Lietuvoje, ir Latvijoje. Tik reikia pažymėti, kad Lietuva yra didesnė šalis, taigi ir gyventojų skaičius, ir pacientų srautas atitinkamai didesni. Ir mokslinis lygis Lietuvoje aukštesnis. Dirba puikios universitetinės ligoninės Vilniuje ir Kaune. Pas mus Estijoje tik Tartu universiteto klinikoje vystomas mokslas, todėl, deja, Taline nėra tokio akademinio lygmens, kaip pas jus.
Operavote Nacionalinio vėžio instituto operacinėje. Kokie įspūdžiai?
Nepaprastai profesionalus lygis. Aš šiandien turėjau tokius profesionalius asistentus, kad pačiam jau nieko kaip ir nebereikėjo daryti. Daktaras Paulius Bosas – „supermenas“, ypatingo talento jaunas chirurgas. Labai gerai atrinkti pacientai. Nebuvo jokių problemų.
Laparoskopinėms operacijoms svarbu labai gerai atrinkti pacientus, kad išvengtume komplikacijų. Laparoskopija tinka toli gražu ne visiems. Be abejo, ir pats chirurgas turi gerai mokėti ir būti įvaldęs tą metodą, kurį renkasi ir siūlo pacientui. Eksperimentai čia netinka.
Deja, reikia pastebėti, kad dabar toks įdomus metas, kai niekas nebenori skirti laiko mokytis, kaupti patirtį. Jaunimas nori ateiti – ir iškart prie darbo. Tačiau chirurgijoje taip nebūna. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti – per du dešimtmečius darbo ir mokymosi, be to, pats turėjai susirasti, iš ko galėtum pasimokyti, pasiektas profesionalumas. Viena yra absoliučiai aišku – kiekvienas turi daryti tai, ką moka geriausiai. Kad būtų didžiausia nauda mūsų pacientams.
