Įveikime neracionalią baimę tikrintis – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neabejoja, jog vėžio profilaktika pagerės

Rubrikos: Naujienos

2018-04-15

Vasario 28 d. įsakymu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino VUL Santaros klinikas Rytų regiono atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centru. Sausio mėnesį Vidurio ir Vakarų regiono atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programos koordinavimo centru tapo LSMU Kauno klinikos. Dėl metodologinės, metodinės ir kitos pagalbos koordinaciniai centrai įpareigoti bendradarbiauti su Nacionaliniu vėžio institutu.

O.P. sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paklausė, kokie prioritetai padėtų geriau spręsti vėžio kontrolės klausimus Lietuvoje – atrankinės patikros programos, sveika gyvensena ar inovatyvi medicina?

Aš nedrįsčiau nė vienos iš Jūsų paminėtų sričių išskirti, visos jos yra svarbios. Jeigu galima išvengti ligos, tai taip ir reikėtų padaryti. O tai labai priklauso nuo mūsų gyvensenos. Galima žmonėms kartoti ir kartoti, kad jie gali išvengti daugelio vėžio rizikos veiksnių. Metę rūkyti, nustoję vartoti alkoholį, pakeitę mitybą tikrai išvengtume daugybės onkologinių ligų. Tai yra viena.

Kita sritis – vadinamoji antrinė prevencija, atrankinės patikros programos. Žinoma, jog dalis žmonių, net ir neturėdami žalingų įpročių, suserga onkologinėmis ligomis, juk nežinome visų vėžio priežasčių. Čia įsijungia ir genetika, ir aplinkos veiksniai. Žmonės, net ir neturintys kenksmingų įpročių, o jų turintys būtinai turėtų nueiti pasitikrinti, negyventi baimėje, nes, suprantama, tikrai kartais yra baisu. Neiti tikrintis, kad nesužinotume diagnozės – tikrai neprotinga, neracionali baimė, nes, nuėjus per vėlai, tikrai bus ko bijoti. Sužinoję anksčiau, o ne vėliau, labai daug žmonių galėtume išgelbėti, būtent dėl to patikros programos yra svarbios.

O kalbant apie trečią sritį, kuri pasidaro aktuali, kai sužinome diagnozę, tada, be abejo, tampa nepaprastai svarbios ir inovacijos, ir nauji medikamentai, inovatyvūs gydymo metodai, į ką Lietuva taip pat investuoja. Turime gerų specialistų. Nustačius diagnozę turime imtis visų priemonių, kad išgelbėtume žmogų.

Pagaliau Lietuva turi atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centrus. Ar tikitės, kad pasieksime aktyvesnio gyventojų dalyvavimo prevencinėse programose? Ar numatoma dar papildomų priemonių?

Aš tikrai tikiuosi, kad efektas bus geras. Neužtenka tiktai skirti pinigų ir pasakyti, kad tokia programa yra. Manau, kad stebėsena yra labai svarbus elementas, nes nestebint visų proceso elementų neįmanoma išsiaiškinti, dėl ko visgi žmonės neateina. Ar jie bijo, ar nepasiekia paslaugos, ar jiems tenka palaukti, ar per toli važiuoti? Kas vis dėlto yra tie kliuviniai? Mes labai dažnai šnekame, kad vieno ar kito dalyko negalime gauti, kad reikia laukti, ar panašiai. Šiuo atveju valstybė garantuoja finansavimą, o žmonės nesinaudoja. Todėl turime įvertinti procesą, turime jį koordinuoti. Daugelyje šalių veikia koordinaciniai profilaktinių patikros programų centrai. Ir dėl to jiems sekasi geriau.

Leidybinės veiklos patirtis rodo, jog pakalbėjus viešai apie konkrečią onkologinę ligą žmonės sujuda ir skuba pas gydytojus, jeigu jaučia viešai aptartų simptomų.

Vieša informacija tikrai veikia ir jūsų vaidmuo labai svarbus. Mes visi esame žmonės, turime gausybę darbų, rūpesčių, nuolat bėgame. Būna, kad pamirštame apie sveikatą, todėl tiek šeimos gydytojo institucija turėtų priminti žmogui galimybes pasitikrinti pagal programas, tiek žiniasklaidos priminimai taip pat labai gerai. Idealu, kai žmonėms pateikiama konkreti informacija. Ne tik tai, kad reikia rūpintis sveikata, bet ir tai, kokiu būdu tą padaryti. Kaip patekti į patikros programas, kokio amžiaus žmonėms jos yra skirtos. Ir kur reikėtų kreiptis. Tai tikrai ačiū, kad tą žinią skleidžiate, manau, kad bendromis jėgomis mes galime paraginti didesnį skaičių žmonių aktyviai pasirūpinti savimi.