Savižudybių prevencijos sistema: sergant išplitusiu vėžiu savižudybės rizika triskart didesnė

Rubrikos: Naujienos, Praktiniai patarimai

Psichikos sveikatos stiprinimas – vienas iš šios Vyriausybės prioritetų, kuriems skiriamas ypatingas dėmesys, ypač siekiant sumažinti savižudybių skaičių. Artimiausias numatytas žingsnis – ankstyvos savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos suteikimo sistemos sukūrimas. Ji leis ne tik atpažinti žmogų, kuriam reikia pagalbos, bet ir nedelsiant bei kvalifikuotai ją suteikti. Be to, ši sistema užtikrins ne vienkartinę, o ilgalaikę paramą ir pagalbą nusižudyti ketinusiems žmonėms ir jų artimiesiems, sakoma Sveikatos ministerijos pranešime spaudai.

Iki 2020 m. kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje ankstyvo savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos teikimo bus apmokyti daugiau nei 160 specialistų, ne mažiau kaip 20 proc. savivaldos mokytojų bei ne mažiau kaip 20 proc. socialinių darbuotojų, gaisrininkų ir policininkų. Tokie kompleksiniai mokymai ir svarbiausių specialistų parengimas padidins galimybę atpažinti ketinimų nusižudyti apraiškas anksčiau, nei įvyks nelaimė arba jos akivaizdoje tinkamai ir laiku sureaguoti gelbstint žmogaus gyvybę.

Visose savivaldybėse numatyta teikti nemokamas tęstinės psichologinės ir/ar psichoterapinės konsultacijas žmonėms su savižalos rizika.

Nuo 2020 m. visi Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos krypties ir psichologijos krypties specialistai turės ankstyvos savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos teikimo žinių, o nuo 2022 metų ankstyvos savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos bus apmokyti daugiau nei 20 proc. visų gimnazistų ir studentų.

Dar labiau prieinamas paslaugas kenčiantiems žmonėms užtikrins žemo slenksčio priklausomybės konsultantų modelio įgyvendinimas visoje šalyje. Įgyvendinus šias naujoves iki 2020 m. tikimasi savižudybių skaičių sumažinti nuo 28,7 atvejų tenkančių 100 tūkst. gyventojų iki 19,5 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Per pastaruosius dvidešimt metų savižudybių skaičius Lietuvoje reikšmingai sumažėjo nuo daugiau nei 45 iki beveik 30 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tačiau savižudybių rodiklis šalyje išlieka beveik 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis. 2017 m. preliminariais duomenimis mūsų šalyje nusižudė 728 asmenys.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 114 psichikos sveikatos centrų, kurie teikia nemokamas psichologų ir psichiatrų konsultacijas ir pagalbą. Be to, gydymo įstaigų Skubiosios pagalbos skyriuose nuo praėjusių metų teikiama nemokama emocinė pagalba.

 

Pažengusio vėžio atveju savižudybės rizika triskart didesnė

“Savižudybių prevencija tarp onkologinių pacientų – labai aktualus klausimas, nes moksliniai tyrimai rodo, kad onkologinių pacientų savižudybių skaičius didesnis nei bendroje populiacijoje,” – sako Nacionalinio vėžio instituto psichiatrė psichoterapeutė dr. Giedrė Bulotienė.

Dr. G. Bulotienė paminėjo kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatus. “Pavyzdžiui, Austrijoje ir Amerikoje atliktuose tyrimuose nurodoma, jog savižudybių skaičius onkologinių pacientų populiacijoje yra dvigubai didesnis nei bendroje populiacijoje, o kai liga pažengusi, rizika dar didesnė. Lietuvoje atliktame tyrime nurodoma, kad pažengusio vėžio atveju savižudybės rizika tris kartus didesnė nei bendroje populiacijoje, o Austrijoje atliktame tyrime nustatyta, kad kai liga pažengusi, rizika nusižudyti padidėja net penkis kartus, palyginti su rizika bendroje populiacijoje”, – sako gydytoja psichiatrė psichoterapeutė.

2017–2018 m. Nacionaliniame vėžio institute atliktas tyrimas „Vėžiu sergančių pacientų savižudybių prevencija. Mokslinės literatūros analizė“ (Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-03-0022) parodė, kad savižudybės riziką tarp onkologinių pacientų didina tokie veiksniai kaip vyriška lytis, vyresnis amžius, balta oda, nereligingumas. Taip pat didesnė savižudybės rizika vėžiu sergančių pacientų populiacijoje susijusi su mažesniu išsilavinimu, bedarbyste ir gyvenimu mažame miestelyje ar kaimo vietovėje. Savižudybės rizika taip pat didesnė pirmaisiais metais nuo diagnozės nustatymo, kai liga yra pažengusi ar esant tam tikram vėžio tipui.

Lietuvoje mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad pati didžiausia rizika yra trys mėnesiai nuo diagnozės nustatymo. Amerikoje atliktame tyrime nurodoma, jog per pirmąjį mėnesį įvyksta daugiausiai savižudybių, taip pat nustatyta, jog net praėjus 15 metų nuo diagnozės nustatymo savižudybės rizika yra padidėjusi.

Pasak dr. G. Bultoienės, savižudybės riziką didina skausmas ir prastas fizinis funkcionavimas, taip pat psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip socialinės paramos trūkumas ir psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija, nerimas, potrauminio streso sutrikimas, panikos sutrikimas.

Norint sumažinti savižudybės riziką, vienas iš būdų yra laiku nustatoma depresija, nes žinoma, jog depresija yra vienas iš savižudybės rizikos veiksnių. Taip pat tyrimai rodo, jog depresija yra dažniausias psichikos sutrikimas tarp nusižudžiusių vėžių sirgusių pacientų.

“Taip pat būtų tikslinga papildomas demoralizacijos įvertinimas, nes moksliniais tyrimais nustatyta, kad demoralizacija buvo reikšmingesnė onkologinių pacientų suicidinėms mintims nei depresija. Demoralizacija – tai egzistencinis skausmas, tai bejėgiškumo, beviltiškumo pojūtis, gyvenimo tikslo ir prasmės praradimas,” – teigia dr. G. Bulotienė.

Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, galima spręsti, kad onkologinių pacientų savižudybių prevencijos vaidmenį geriausiai galėtų atlikti intervencijos – psichosocialinės, farmakoterapinės, edukacinės bei fizinio funkcionavimo gerinimo, skirtos mažinti labiausiai keistinus savižudybės rizikos veiksnius, tokius kaip psichikos sutrikimai, socialinės paramos trūkumas, sumažėjęs funkcionavimas ir skausmas.

 

Parašykite mums

    Rekvizitai

    VŠĮ Viktorijos leidyba

    Įmonės kodas : 125011888

    redaktorius@onkologopuslapiai.lt