Ultragarso tyrimai padeda išvengti pavojingos apšvitos, tai vienas paprasčiausių ir ekologiškiausių būdų tirti ligonį, sako Lietuvos ultragarso asociacijos prezidentas dr. Albertas Ulys

Autorius: Danutė Jonušienė

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

2018-06-08

Saugus, ekonomiškas ir efektyvus – toks yra ultragarso tyrimas. Tačiau neretai pacientai būna nusivylę, jei negauna kur kas brangesnių ir didelę apšvitos dozę lemiančių tyrimų. Kada ultragarsas yra nepakeičiamas?

Plėsti užsikimšusią inksto kraujagyslę, ar – ne? Aukšto kraujospūdžio kamuojamam žmogui šis atsakymas yra svarbus, nes nuo to priklauso jo ateitis. Jei naktį didėja kraujospūdis, nors natūraliai jis turėtų mažėti, jei skiriant 3 ar 4 vaistus nepavyksta sureguliuoti kraujospūdžio, būtina ieškoti priežasties.
Apie tai neseniai Klaipėdoje diskutavo į tarptautinę mokslinę praktinę konferenciją „Ultragarsinė diagnostika 2018“ susirinkę gydytojai. Jie pripažino, kad šiuolaikiniai ultragarso tyrimai atveria naujas galimybes kovoti ne tik su hipertenzija, bet ir su kitomis lėtinėmis ligomis.

Valstybei šių ligų gydymas gerokai atpigtų, jei pavyktų laiku nustatyti teisingą diagnozę, įvertinti gydymo efektyvumą ir paskirti pacientui tai, kas jam labiausiai tinka.

Lietuvos ultragarso asociacijos prezidentas, Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas Albertas Ulys teigė, kad ruošiant konferenciją daug dėmesio buvo skiriama lėtinėms ligoms, kurios vargina didžiąją dalį šalies gyventojų.

Pavyzdžiui, jei pavyktų sureguliuoti arterinį kraujospūdį, galėtume iki 10 kartų sumažinti insultų skaičių, net 6 kartus mažiau įvyktų infarktų.

Neretai inkstų arterijų pažeidimas ir susiaurėjimas, sukeliantis padidėjusį kraujospūdį (renovaskulinę hipertenziją), būna atsitiktinis radinys. Iki šiol mokslininkai diskutuoja, ar inksto arterijos operacinis gydymas (šuntavimas ar stentavimas) yra naudingesnis nei gydymas vaistais.

Prieš atsakant į šį klausimą, būtina tiksli klinikinė diagnozė, todėl ultragarsas yra nepakeičiamas gydytojo pagalbininkas, nes daugelyje medicinos sričių be šio tyrimo neįmanoma išsiversti.

– Padidintas kraujospūdis – nematomas priešas, daugelis žmonių namuose turi kraujospūdžio matavimo aparatą, bet juo nesinaudoja. Kuo gali būti naudingas ultragarso tyrimas? – Hipertenzija yra plati sritis, kurioje laukiama daug atradimų. Ypač svarbu anksti nustatyti tiek pirminę, tiek antrinę hipertenziją. Jei žinome padidinto kraujospūdžio priežastis, galėtume tiksliau paskirti ir gydymą. Kodėl radiologams reikia žinoti apie vaistus nuo vėžio?

Konferencijoje nutarėme paliesti ne tik pirminę diagnostiką, kai tik įtariamas vėžį, bet ir tuos klausimus, kurie susiję su naujų gydymo metodų taikymu, pavyzdžiui, imunoterapija, biologine terapija ar gydymu radžiu, kai yra metastazių kauluose.

Esminis klausimas – kaip įvertinti tokio gydymo efektyvumą ir kaip nesuklysti. Dėl chemoterapijos kai kurie pokyčiai būna akivaizdūs. Tačiau nėra aišku, ar tai – sėkmingo gydymo pradžia, ar jau yra ligos paūmėjimas. Juk taip gali reaguoti į gydymą limfmazgiai, todėl galime tikėtis gero efekto. Yra svarbu neišsigąsti ir nutraukti pradėto gydymo.

Tai – klausimai, su kuriais savo praktikoje susiduria daug gydytojų. Yra svarbu žinoti, kaip veikia vaistai nuo vėžio, kada galime tikėtis geriausio poveikio.

– Kas naujo onkologijoje, gydant inkstus? Koks vyrauja požiūris į mažus navikus ? Ar juos būtina šalinti? O gal galima palaukti?

– Onkologija – viena sparčiausiai besivystančių medicinos šakų, todėl kasmet sulaukiame naujienų. Mes, onkologai, dažnai matydavome daugybinius navikinius pakitimus inkstuose, bet nesusimąstydavo, kad tai gali būti tuberozinė sklerozė. Kai kuriuos pakitimus operuodavome, nors juos sėkmingai įmanoma gydyti vaistais.

– Dažnai kyla klausimas, ar reikia šalinti inksto naviką, kurio skersmuo yra mažesnis nei 3 centimetrai. O gal galima jį palikti? Kaip atskirti agresyvų naviką nuo tokio, kuris nėra labai pavojingas?

– Atsižvelgus į paciento amžių, gretutines ligas bei kitus veiksnius, taikomos įvairios taktikos, pavyzdžiui, imamas mėginys iš inksto, o tai pavyksta padaryti kontroliuojant ultragarsu, tai padeda įvertinti, kokia yra naviko prigimtis, koks jo piktybiškumas, daug ką apie ligos eigą sako taip pat genetiniai žymenys.

Tai padeda apsispręsti, ką daryti toliau. Juk galima šalinti naviką aukšto dažnio mikrobangomis (radiodažnuminė abliacija), taip pat – šalčiu (krioabliacija).

Tai priklauso nuo to, kokia yra naviko konsistencija, kurią inksto vietą jis pažeidė. Šie duomenys padeda išsaugoti gretimus sveikus inksto audinius.

– Lietuvoje jau kompensuojami ultragarso tyrimai, naudojant kontrastines medžiagas. Kuo jie yra svarbūs?

– Ultragarso tyrimai, naudojant kontrastines medžiagas, kurį laiką buvo nepelnytai užmiršti. Tai nėra naujovė, nes kontrastinė medžiaga, kurią kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, buvo atrasta prieš 17 metų – 2001 metais.

Pastaruoju metu pasaulyje kilo nauja susidomėjimo banga. Būtent kontrastiniai tyrimai, naudojant ultragarsą, padarė didelę pažangą. Šie tyrimai yra saugūs, neturi apšvitos, gali būti atliekami net vaikams.

Galime semtis patirties iš Latvijos kolegų. Mums didžiausias autoritetas – profesorė Maija Radzina, kuri yra Latvijos ultragarso ir radiologijos asociacijos prezidentė.

 – Kodėl įrangos gamintojai skiria tiek daug dėmesio ultragarso aparatams?

– Ultragarso tyrimas – vienas paprasčiausių, ekologiškiausių būdų tirti ligonį. Jis prieinamas kiekvienam gydytojui, nesvarbu, kokios jis būtų specialybės – traumatologas, urologas, ginekologas, neurologas, kraujagyslių chirurgas. Šį specialybių sąrašą būtų galima tęsti.

Ultragarsas taip pat yra naudingas pacientams, nes nereikia skirti brangių radiologinių tyrimų, sukeliančių jonizuojantį poveikį – tiek nustatant arterinę hipertenziją, tiek insulto ar infarkto riziką, navikų kilmę, jų piktybiškumą.

Pasitaiko ir tokių atvejų – pastebėję pokyčių limfmazgiuose skiriame pacientui kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimą, pozitronų emisijos tomografiją (PET), o galiausiai grįžtame prie ultragarso tyrimo, vadinasi, nustatome diagnozę apėję visą ratą ir sugaišę daug laiko.

Manau, ultragarso tyrimais reikėtų labiau pasitikėti. Tačiau norint suprasti, ką rodo ultragarso aparatas, būtina žinoti ne tik tai, kaip atrodo navikai, bet ir kaip jie gali keistis dėl gydymo. Ypač svarbu suprasti tai, kad be multidiscipliniškumo diagnostikoje nebus ir medicinos ateities.