Kamufliažinis vėžys: kaip reikėtų tobulinti „gerai užsimaskavusių“ neuroendokrininių navikų diagnostiką ir gydymą

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas

Neuroendokrininiai navikai (NE) – labai specifinė piktybinių ligų grupė. Šie navikai išsivysto iš hormonus ar kitas biologiškai aktyvias medžiagas išskiriančių ląstelių, paplitusių daugelyje žmogaus organizmo vietų. Dažniausiai neuroendokrininių navikų aptinkama virškinimo trakto gleivinėse, kasoje, plaučiuose, jų gali būti ir skydliaukėje, antinksčiuose, kitur.

Lietuvoje kasmet diagnozuojame apie 200 naujų NE navikų atvejų, tačiau yra daug neaiškumų tiek juos diagnozuojant, tiek gydymo eigoje atliekant papildomus tyrimus. Tuo tarpu kaimyninėje Estijoje jau taikomi patys naujausi gydymo metodai.

 Po konferencijos „Svarbiausios neuroendokrininių navikų diagnostikos ir gydymo naujienos“, kurią suorganizavo Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija kartu su Nacionaliniu vėžio institutu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos institutu ir Lietuvos chirurginės onkologijos draugija, kalbamės su viena iš konferencijos organizatorių gydytoja onkologe chemoterapeute dr. Edita Baltruškevičiene, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos prezidentu gydytoju chemoterapeutu Alvydu Česu ir VUL Santaros klinikų Branduolinės medicinos skyriaus vedėju gydytoju radiologu dr. Donatu Vajausku.

Dr. E. Baltruškevičienė, doc. dr. Rasa Jančiauskienė , dr. Donatas Vajauskas

„Tai vėžys, kurį labai sunku diagnozuoti, netgi pavadintas kamufliažiniu vėžiu, – sako Nacionalinio vėžio instituto Neuroendokrininių navikų kompetencijos centro gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė. – NE navikų istorija yra labai sena. Pirmą kartą 1907 m. vokiečių patologas Siegfriedas Oberndorferis, aprašydamas mažesnius piktybiškumo požymius, paminėjo karcinoido terminą. Tai davė pradžią šios grupės navikų tyrinėjimams, kurių labai padaugėjo per pastaruosius keletą dešimtmečių. Patobulėjus šios ligos diagnostikai, buvo nustayti įvairūs šių navikų tipai, skirtinga jų prognozė ir gydymas.“

Neuroendokrininiai navikai gali sukelti biologiškai aktyvių medžiagų paskatintus sindromus. „Šie sindromai pasireiškia labai įvairiai, priklausomai nuo naviko vietos bei išskiriamo hormono, – aiškina dr. E.Baltruškevičienė. – Vien kasoje gali išvystyti 7 rūšių navikai, kurie didina skrandžio rūgšties gamybą, didina arba mažina gliukozės kiekį kraujyje, sukelia viduriavimą arba apskritai nekelia jokių simptomų.“

Vienas dažniausių neuroendokrininių navikų sąlygojamų sindromų yra karcinoidinis sindromas, kuris pasireiškia karščio pylimo ir raudonio epizodais, viduriavimu, dusuliu, širdies veiklos sutrikimais ir kt. „Minėti simptomai dažnai klaidingai siejami su tam tikromis būklėmis ar ligomis: karščio pylimas – su menopauze, veido raudonis – su odos ligomis, viduriavimas – su infekciniu viduriavimu, dirgliosios žarnos sindromu, o neuroendokrininis navikas diagnozuojamas tik po keleto metų, ligai jau išplitus, – sako dr. E. Baltruškevičienė. – Todėl labai svarbu mokėti atpažinti neuroendokrininių navikų keliamus simptomus, atlikti specifinius tyrimus šiai retai ligai diagnozuoti bei parinkti tinkamą efektyvų gydymą. NE navikų gydymo eiga, rezultatai, išgyvenamumas jais sergant skiriasi nuo kitos kilmės vėžio eigos ir gydymo rezultatų. Net išplitusiais NE navikais sergantys ligoniai, jeigu tinkamai gydomi, gali išgyventi iki 8–10 metų.”

 

Ką galėtume šiandien pasakyti naujo apie neuroendokrininius navikus? Kokiame etape esame? – klausiame gydytojo chemoterapeuto Alvydo Česo.

„Lietuvoje apie neuroendokrinininius navikus kalbame jau kokį dešimtmetį. Pasaulinės tendencijos rodo, kad auga naujų atvejų skaičius. Aš manau, kad ne visai taip yra. Daugelyje gydymo įstaigų operuojami žarnyno, gastrointestinaliniai navikai, atliekami banalūs tyrimai ir neįsigilinama į imunohistocheminius parametrus, todėl navikai lieka iki galo neištirti. Tiesiog mes nepatvirtiname, kad tai neuroendokrininiai navikai. Vėliau matome – dėl neaiškių priežasčių liga progresuoja ir nepadeda standartinis gydymas. Tačiau niekas nekartoja tyrimų.

Prof. Giedrius Barauskas (kairėje), gydytojas Alvydas Česas

Ar visais atvejais atliekamos pakartotinės biopsijos tada, kai ligos eiga tampa neaiški, pavyzdžiui, kai kasos adenokarcinoma, išplitusi ir turi metastazių, gydoma kelerius metus? Juk aiškiai matome, kad čia kažkokia kitokia situacija. Vadinasi, reikia kartoti tyrimus, patyrusiam patologui pamatyti tikrą situaciją nėra sunku. Mes, klinicistai tarpusavyje konsultuojamės, konsultuojamės su patologais, vyksta telekonsultacijos. Vyksta normalus darbas.

Lietuvoje yra trys keturios vietos, kuriose dirba patyrę kvalifikuoti patologai. Šiuo metu kaip tik ruošiami gastrointestinalinio, kolorektalinio vėžio gydymo algoritmai, kurie bus patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijoje. Jau centralizuojami ligoniai. Jeigu diagnozuojamas arba įtariamas neuroendokrininis navikas, pacientai turi būti nukreipiami detaliau išsitirti. Gydytis jie taip pat turi būti siunčiami į specializuotus centrus.

Centruose turėtų būti atliekamas tam tikras operacijų skaičius. Tikimasi, kad gydymo įstaigos, neturinčios patirties, nesiims didelių brangių operacijų ir siųs pacientus į centrus. Naujų neuroendokrininių navikų atvejų skaičius turėtų šoktelti. Tada, kai pradėjome išsamiau tirti, registruoti šiuos navikus, jų skaičius šoktelėjo.

Pasaulyje ir Europoje augantis NE navikų skaičius turi pasijusti ir Lietuvoje. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra įkurtas NE navikų centras. Po daugiadalykės komandos aptarimo pacientai siunčiami į kompetencijos centrą. Yra gydytojas, kuris monitoruoja kiekvieną pacientą. Tiek sergantį neuroendokrininiu naviku, tiek neuroendokrinine karcinoma. Esu tikras, kad dar yra užslėptų atvejų, kuriuos reikia testuoti ir pertestuoti, bandyti užduoti klausimą patologui – jau kryptingą – ar mes tikrai neturime neuroendokrininio naviko atvejo? Kai patologas duoda aiškų vienareikšmį atsakymą, tada klinicistas gali dirbti savo darbą.

Konfrencijoje pristačiau vieno paciento istoriją, kuris konsultavosi ir gavo gydymą Lietuvoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Žmogus, sergantis metastazine liga, gyvena 12 metų. Vadinasi, čia lemia ne tik patirtis, bet ir daugiadalykės komandos darbo principas. Jeigu čia Lietuvoje nėra su kuo pasikonsultuoti, galime kalbėtis su estais. Tokiais atvejais prašome VLK ir SAM leisti apmokėti gydymosi išlaidas užsienyje, nes Lietuvoje kol kas neturime galimybių, o žmogui reikia gydymo. Gauti liutecio terapiją siuntėme pacientą į Šveicariją, į Bazelį, kur pacientas gavo šiuolaikinį gydymą. Kolegos Estijoje turi galimybę diagnozuoti ankstyvų stadijų NE navikus ir taikoma liutecio terapija duoda puikius gydymo rezultatus.

Aš manau, kad mūsų laukia labai įdomi ateitis gydant neuroendokrininius navikus. Esame pasirengę pradėti labai rimtą, gal ne lūžio, bet mums labai reikalingą šiuolaikinio

tikslaus ir efektyvaus neuroendokrininių navikų gydymo etapą.“

Konferencijos dalyviai

 

VUL Santaros klinikų Branduolinės medicinos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas dr. Donatas Vajauskas:

„Chemoterapija gydant neuroendokrininius navikus yra labai mažai efektyvi arba iš viso neefektyvi. Šiuo metu dedame visas pastangas, kad vaistas, kuris Europoje yra taikomas daugiau nei 10 metų, būtų prieinamas ir Lietuvos pacientams. Mes turime turėti šią terapiją, tai jau ne naujiena, mes tiesiog šauniai atsiliekame.

Mes kalbame apie peptidų terapiją, dar vadinamą somatostatinų analogų terapija. Tai yra taikinių radioterapija, branduolinės medicinos specialybės ribose taikoma terapinė metodika. Preparatas įleidžiamas intraveniškai. Taigi technologiškai mes pasiruošę, technologinę bazę turime, specialistai paruošti. Specializuotuose centruose dirba daugiadalykės specialistų komandos.

Likęs vienas žingsnis, kad galėtume taikyti šią terapiją mūsų pacientams. Trūksta palaikymo, truputį finansų. Šiandien mes savo pacientus, kuriems tikrai reikia šitos terapijos, o mes dar neturime galimybių ją skirti, siunčiame gydytis į užsienį. Galėtume pataupyti pinigus ir tai atlikti Lietuvoje.“

 

 

 

 

 

Parašykite mums

    Rekvizitai

    VŠĮ Viktorijos leidyba

    Įmonės kodas : 125011888

    redaktorius@onkologopuslapiai.lt