Arvydas Stonys: laiku pagauta už uodegos liga tikrai nebaisi

Rubrikos: Pasikalbėkime

Konferencijos šeimos gydytojams metu: prof. Robertas Thomas (kairėje) ir Arvydas Stonys

Apie savo ligą – prostatos vėžį iliuzionistas Arvydas Stonys kalba labai atvirai ir paprastai. „Dažnai mes manome, kad liga ateis pas ką nors kitą, tik ne pas mane. Aš irgi taip maniau visą savo gyvenimą. Visada jaučiausi gerai, kol išgirdau verdiktą – kad jau sergu šita liga. Praėjo pusantrų metų ir aš galiu pasakyti, kad laiku pagauta už uodegos liga tikrai nebaisi. Svarbiausias dalykas – nebijoti, tikėti, kad pasveiksi, ir eiti per gyvenimą su šypsena. Gera nuotaika, pozityvumas visada padeda pasveikti.“

Jūs žinote, kad sergate prostatos vėžiu ir ligos nebijote?

Kai sužinojau, žemė iš po kojų slystelėjo. Visai atsitiktinai šeimos gydytoja pasiūlė profilaktiškai pasitikrinti. Nelabai norėjau, bet kadangi paaiškino, jog tai labai paprastas testas, sutikau ir daviau kraujo. Gydytoja paskambino vakare ir jau supratau, kad kažkas ne taip, šeimos gydytojai vakare šiaip sau neskambina. Pasakė – PSA 9, o norma – 3. Paklausiau, ar tai labai daug. Čia tiek daug, kad rytoj žygiuoji į onkologinį – toks buvo šeimos gydytojos atsakymas. Na va tas atsakymas ir sujudino žemę.

Psichologiškai esu labai stiprus žmogus. Atsisėdau ir pasvarsčiau. Jeigu liga, o aš jos nevadinu liga, vadinu ją sodo kaimynu – užėjo pas mane, tai lygiai taip pat gali ir išeiti. Jeigu jis jau užsuko, tai, vadinasi, kažką turiu keisti savo gyvenime. Nes dažniausiai ligos ateina kaip įspėjimas, kad kažką darai ne taip. Ir labai greitai susiradau knygą „Pamilk savo ligą“, autorius Valerijus Sinelnikovas. Knygoje rašoma, kaip nesusirgti, kaip teisingai elgtis, kaip galvoti. Ir dar – rašoma apie tai, koks mūsų neteisingas elgesys sukelia tam tikras ligas. Tai reikėtų žinoti nesergant. Knyga pakeitė mano mąstymą. O aš daug ką pakeičiau savo gyvenime, gyvenu kitaip ir rezultatu esu patenkintas.

Kokių rezultatų esate pasiekęs?

Štai mano PSA istorija, kuri prasideda nuo 2016 m. lapkričio mėnesio 10 d.  – kai šeimos gydytoja pasakė, jog mano PSA yra 9, nustojau valgyti raudoną mėsą ir palikau tik paukštieną, šiek tiek žuvies.

Mano PSA krito iki 7,5. Tikrinausi kas keli mėnesiai ir jau buvau pasiekęs 4,85. Po to šis rodikis ėmė kilti – 6,48. Kada pradėjo augti PSA, pasišnekėjau su gydytoju, kuris man rekomendavo nevalgyti gyvulinės kilmės maisto.

Po kelių mėnesių tapau veganu. Išeliminavau visus gyvulinės kilmės produktus. Nors labai mėgstu kavą, tačiau geriu tik kartą per savaitę. Vartoju žalią arbatą. Visiškai eliminavau cukrų, netgi pirkdamas kitus produktus žiūriu, kiek juose cukraus. Duoną ėmėme kepti namuose. Valgau daug salotų.

Iš pradžių toks pasikeitimas man buvo didžiulis šokas. Ką valgyti? Šį klausimą girdžiu ir iš visų savo pašiurpusių draugų. Tai ką tu valgai? Jeigu ne mano gyvenimo draugė, tikrai būtų sunkoka suorganizuot savo mitybą. Ji paniro į internetą, surinko gausybę informacijos ir mes drauge pakeitėme mitybos įpročius. Finansiškai – šiek tiek brangiau, bet pradėjau valgyti labai įvairiai.

Ar esate apsiribojęs tik mitybos pokyčiais?

Gydytojas parekomendavo man, kaip protinio darbo atstovui, pagalvoti apie judėjimą. Paklausęs jo patarimo pradėjau bėgioti. Gydytojas pasakė – jeigu niekada nesi bėgiojęs, nesugalvok bėgti daugiau nei 500 metrų, bet kasdien. Keliuosi iš ryto, lendu į aprangą, šalia stadionas ir du ratukus aplink – 500 metrų. Norėjosi bėgti daugiau, bet gydytojas nepatarė. Aš laksčiau gerus pusantro mėnesio tik 500 metrų. Po kurio laiko jau ėmiausi kilometro. Nubėgau, neuždusau. Tada pamėginau 2 kilometrus. Po savaitės nubėgau tris kilometrus ir…. uždusau. Tada vėl sumažinau. Žiemą, prisipažinsiu, bėgu ne kasdien. Alergiją šalčiui turiu – tik įkvepiu šalto oro ir iš karto kosulys. Teko pereiti į sporto salę.

Ir dar – susipažinau su nepaprastu žmogumi, Kembridžo universiteto profesoriumi onkologu Robertu Thomu iš Jungtinės Karalystės. Atradau profesoriaus sukurtą polifenolių gausų maisto papildą iš ciberžolių, brokolių, granatų ir žaliosios arbatos.  Vartoju kiekvieną dieną ir didelėmis dozėmis. Milijonus metų žmogaus organizmas vartojo natūralius produktus. Ir tai kas natūralu, tikrai negali pakenkti. Papildo vartoju tris kartus per dieną po 2 kapsules. Jeigu valgau mažiau daržovių – po tris kapsules.

 

Jūs drąsiai atmetėte siūlomus įrodymais pagrįstos medicinos gydymo metodus?

Kol kas atsisakiau visų trijų man pasiūlytų gydymo būdų. Iš karto man buvo siūloma chemoterapija, švitinimas ir operacija. Aš kol kas susilaikau nuo visų šitų dalykų, nematau poreikio. Buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Niekur neišplitęs, lokalus nedidelis židinys. Eisiu tikrintis ir toliau.

Vieną gydymo būdą pasilikau kaip atsarginį. Mano gelbėjimosi ratas – operacija. Šiuo metu aš nesigydau niekur. Mane konsultuojantis gydytojas pirmiausia pasiūlė kategoriškai atsisakyti visų gyvulinės kilmės maisto produktų. Pas onkourologus tikrai ateisiu konsultuotis.

 

Kaip atrodo Jūsų dabartinis etapas – gyvenimas su liga?

Kaip su sodo kaimynu. Aš kiekvieną rytą atsikėlęs džiaugiuosi tuo, ką davė gyvenimas, kad turiu dvi rankas, dvi kojas, kad turiu akis, kad girdžiu. Kiekvieną rytą padėkoju, kad galiu gyventi. Aš kiekvieną dieną pakartoju šimtus kartų – aš esu sveikas, aš esu visiškai sveikas. Žinau, jog pasąmonė mano mantras girdi. Gerėja mano PSA rezultatai – tikrai dėl viso priemonių komplekso.

Aš labai tikiu saviįtaiga. Kai atsibundu, ant mano sienos matau pakabintus du popieriaus lapus. Ant vieno iš jų Abraomo Linkolno žodžiai „Daugelis žmonių yra laimingi tiek, kiek nusprendžia būti laimingi“. Ant antro parašyta: „Aš gyvas, aš sveikas, aš šiandien atsikėliau, manęs laukia nuostabi diena, kad visam pasauliui įrodyčiau, koks esu nuostabus.“

Ir aš kiekvieną rytą tai skaitau.

 

 

 

Parašykite mums

    Rekvizitai

    VŠĮ Viktorijos leidyba

    Įmonės kodas : 125011888

    redaktorius@onkologopuslapiai.lt