Tokiu klausimu konferenciją „Inovatyvi patologija“ pradėjo Jan Nowak, buvęs JAV Molekulinės patologijos asociacijos prezidentas. Personalizuotos medicinos eroje vis didesnis dėmesys skiriamas specifiniams biožymenims ir jų terapiniam atsakui.
Renginyje plačiai kalbėta apie kasos, plaučių, storosios žarnos vėžio molekulinių tyrimų svarbą ir perspektyvas. Tačiau ne mažiau svarbus patologo vaidmuo besiformuojančiame biopsichosocialiniame medicinos modelyje. Šiandien kaip niekad aktualus tampa platus paciento konteksto matymas, sisteminis požiūris ir komandinis darbas visose sveikatos priežiūros srityse.
Valstybinio patologijos centro, VšĮ VULSK filialo, organizuotoje konferencijoje buvo aptartas platus inovatyvių patologijos technologijų spektras: nuo molekulinių iki skaitmeninių, nuo „omikų“ iki vaizdinimo technologijų. Atsiveriant naujoms didelių duomenų analizės ir dirbtinio intelekto galimybėms, šios technologijos vis labiau integruojasi, atnešdamos perversmą personalizuotoje medicinoje.
Jonathan A. Nowak, Brigham and Women’s ligoninės ir Dana-Farber vėžio instituto patologas, Harvardo medicinos mokyklos lektorius renginyje išsamiai pristatė naujausias studijas kasos ir kolorektalinio vėžio molekulinių biožymenų ir taikinių terapijos srityse.
Kalifornijos Davis universiteto profesorius Richard Levenson renginyje supažindino su savo išrastomis mikroskopinio vaizdinimo sistemomis, leidžiančiomis didele skiriamąja geba tirti nedažytus ir netgi nepjaustytus audinius. Pasaulyje jis išgarsėjo ir tuo, kad išmokė balandžius atpažinti krūties vėžį mikroskopiniuose preparatuose, kas iš esmės atskleidžia ir dirbtinio intelekto galimybes atlikti šią užduotį.
„Konferencijoje sulaukėme viso šimto dalyvių. Smagu, kad tiek daug jaunų žmonių domisi naujovėmis,“ – įspūdžiais dalinosi Valstybinio patologijos centro direktorius A. Laurinavičius. „Renginyje mūsų tyrėjų komanda pristatė visuotinės dotacijos projekto, skirto gilaus konteksto patologijos tyrimų metodams, koncepciją ir pirmuosius rezultatus. Tačiau nei naujausios tyrimų technologijos, nei balandžių gebėjimai, atskleidžiantys neuroninių tinklų apmokymo galimybes, nei dirbtinis intelektas nepakeis integruojančio gydytojo patologo vaidmens personalizuotoje medicinoje.“
