Nobelio premija – už vėžio imunoterapiją
Autorius: Agnė Grinevičiūtė, VU Gyvybės mokslų centras
Rubrikos: Mokslo erdvėje, Naujienos
2018-10-02
Šiųmetę Nobelio premiją fiziologijos arba medicinos srityje pasidalijo Teksaso universiteto (JAV) profesorius Jamesas P. Allisonas ir Kioto universiteto (Japonija) profesorius Tasuku Honjo.
Nobelio premija šiems mokslininkams paskirta už svarbius atradimus imunologijos srityje, kurie leido sukurti naujus vėžio terapijos būdus, pagrįstus neefektyvaus imuninio atsako reguliavimu. Kitaip tariant, vėžio gydymui išnaudojamas imuninės sistemos gebėjimas atakuoti vėžines ląsteles, išjungiant imuninės sistemos ląstelių vidinius „stabdžius“.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė pasakoja, kad Nobelio premijos laureatai tyrinėjo mūsų imuninės sistemos ląsteles – T limfocitus. „Mokslininkai identifikavo molekules, kurios stabdo T limfocitų aktyvaciją. Šios molekulės yra tarsi T limfocitų „stabdžiai“. Vėžinės ląstelės sugeba apgauti imuninę sistemą ir slopinti T limfocitų aktyvaciją per šias molekules, taip slopindamos priešvėžinį imuninį atsaką“, – aiškina VU GMC imunologė.
Jos teigimu, prof. J. P. Allisono ir prof. T. Honjo atradimai svarbūs imunologijos mokslui, nes pirmiausia leido suprasti, kaip reguliuojama T limfocitų aktyvacija. Nobelio premijos laureatai atrado molekules CTLA-4 ir PD-1, kurios išjungia T limfocitų aktyvacijos signalą. Šie atradimai leido sukurti biofarmacinius preparatus – antikūnus, kurie blokuoja minėtas molekules. Taip atstatomos T limfocitų funkcijos ir šie gali užtikrinti priešvėžinį imuninį atsaką.
Prof. J. P. Allisonas atrado ant T limfocitų esančią molekulę CTLA-4. 2011 m. melanomai gydyti buvo sukurti šią molekulę blokuojantys antikūnai. Šis naujas vėžio gydymo būdas buvo efektyvus, tačiau blokuojant imuninio atsako stabdžius gali išaugti autoimuninio atsako rizika.
„Minėti pašaliniai reiškiniai paskatino ieškoti efektyvesnių būdų išjungti T limfocitų aktyvaciją. Nauju taikiniu tapo profesoriaus T. Honjo atrasta molekulė PD-1. Ji yra taip pat ant T limfocitų ir išjungia jų aktyvaciją. Šios molekulės blokavimas atrodo itin perspektyvus. Rinkoje pirmasis šią molekulę blokuojantis vaistas pasirodė 2014 m. Dabar vykdoma apie 1500 klinikinių tyrimų su šitą molekulę stabdančiomis molekulėmis, nors vos prieš porą metų šių tyrimų buvo tik apie 200“, – pastebi VU GMC prof. A. Žvirblienė.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad nauji vaistai nėra nukreipti prieš vėžines ląsteles, jie nukreipti prieš minėtas molekules, kurios yra mūsų T limfocituose. Šie vaistai blokuoja aptartas molekules ir ląstelių aktyvaciją stabdančius mechanizmus. Dėl to mūsų imuninė sistema, konkrečiai T limfocitai, gali atakuoti vėžines ląsteles, nes biofarmaciniai antikūnai tiesiog išjungia „stabdį“. Kai tai įvyksta, imuninis atsakas vėl tampa efektyvus. Šie atradimai patvirtina, kokią didelę svarbą praktinei medicinai gali turėti fundamentinės žinios apie mūsų imuninės sistemos veikimą ir jį reguliuojančius molekulinius mechanizmus.
