Vėžys priverčia keisti mąstymą ir gyvenimo būdą, sako Arvydas Stonys

Rubrikos: Naujienos, Pasikalbėkime

2018-10-10

Vėžys aukų nesirenka nei pagal lytį, nei pagal socialinį statusą. Jis gali paliesti kiekvieną. Būtent todėl kalbėti apie šią klastingą ligą reikėtų ne tik gydytojams, bet ir jų pacientams, nes jų patirtis ir asmeniniai išgyvenimai būtų paskata kitiems žmonėms reguliariai tikrintis sveikatą ir taip išvengti skaudžių pasekmių. Kuo anksčiau vėžys aptinkamas, tuo didesnė tikimybė jį išgydyti.

Vienas iš tokių žmonių, išdrįsusių atvirai kalbėti apie savo ligą – žinomas iliuzionistas Arvydas Stonys.

Arvydas sveikata niekada nesiskundė ir poliklinikų durų dažnai nevarstė, bet prieš porą metų pasigavo virusinį plaučių uždegimą. Kai pagijo, dėl viso pikto nuėjo pasitikrinti, ir šeimos gydytoja pasiūlė dalyvauti Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, tuo labiau, kad tereikėjo atlikti tik kraujo PSA tyrimą, kuris naudojamas pirminėje prostatos vėžio diagnostikoje.

Gal viskas būtų tuo ir pasibaigę, jei ne gydytojos skambutis vėlų vakarą: nejuokauk, Arvydai, rytoj į Santariškes, Nacionalinį vėžio institutą, tyrimai prastoki, PSA lygis labai pakilęs. Vyrui ta naktis buvo pati juodžiausia ir sujaukė visą nusistovėjusį gyvenimo ritmą, o pasąmonėje vis dar kirbėjo menka viltis – gal suklydo, aš gi sveikas kaip ridikas… Biopsija sudėjo visus taškus: pasirodo, vėžys jau lipa į antrą stadiją, PSA lygis pašokęs virš 9, kai turėtų būti mažiau nei 3, todėl būtinas gydymas. Tą dieną Arvydui žemė slydo iš po kojų. Bet jis nutarė nepasiduoti.

Pradžia buvo nelengva. Pirmiausia reikėjo susitaikyti su tuo, kas atsitiko, po to iš pagrindų pakeisti mąstymą ir visą gyvenimą. Tam prireikė atkaklumo ir tvirtos valios, kurios vyrui niekada netrūko. Arvydas jau geri 2 metai mankštinasi ir sportuoja, kiekvieną rytą nubėga po 3 kilometrus, vakarais dar užsuka į baseiną, nenaktinėja iki paryčių prie kompiuterio, sveikai maitinasi. Jau beveik 2 metai nevartoja cukraus, gyvulinės kilmės produktų, net duoną pats kepasi. Žinoma, nerūko ir alkoholio nevartoja, nors seniau būdavo visko… Pagaliau atsikratė 15 kilogramų antsvorio, pagerėjo ne tik savijauta, bet ir nuotaika. „Valgau po nedaug, bet reguliariai kas 3 valandos, visada žiūriu, ką dedu į burną. Stengiuos, kad mityboje dominuotų sveiki augaliniai produktai. Ir kitiems to linkėčiau“, – pataria vyras.

„Yra du keliai. Galima užsisklęsti, apsistatyti tylos siena, ką Lietuvoje daro daugelis, arba kalbėti. Pasirinkau antrąjį. Esu viešas žmogus, todėl tikėjau, kad būsiu išgirstas, kad sugebėsiu pasakyti, jog yra būdų sveikti, tiesiog reikia jų paieškoti. Pradžioje maniau, jei bent vienas žmogus pasveiks ar pratęs savo gyvenimą su liga, mano šnekos ne veltui. Dabar tokių jau ne viena dešimtis, kurie klausia manęs, daro kaip aš“, – sako Arvydas Stonys.

Žinią, kad vėžys nėra nuosprendis, Arvydas nori skleist dar ir todėl, kad nepasikartotų jo šeimą ištikusi tragedija. Vėžys nusinešė tėvo gyvybę, o vėliau diagnozę „prostatos vėžys“ išgirdo ir Arvydo vyresnysis brolis. Jaunas gydytojas net ne į akis, o per telefoną jam pasakė, kad liga labai sparčiai progresuoja, kad liko gyventi tik keletas mėnesių, todėl turėtų nedelsdamas pradėti gydymą. „Būdamas jautresnis, brolis neatlaikė, pasirinko ne kovą, o išėjimą iš gyvenimo. Kitą dieną mes jo netekome. Skrodimas parodė, kad brolis galėjo dar gyventi ir gyventi…“ – su širdgėla prisimena A. Stonys.

Vėžio diagnozė visada žmogui trauma, ir ne vien fizinė, bet ir psichologinė. Toli gražu ne kiekvienas ligonis pasirengęs išgirsti tokią tiesą. Kaip sako Arvydas, gydytojai, kaip ir mes, kartais klysta, todėl nereikėtų pasiduoti panikai ir iškart viskuo patikėti, o pasiklausti antro ar net trečio gydytojo nuomonės. Į susitikimus su gydytojais reikia eiti kartu su šeimos nariu, iš anksto užsirašyti svarbiausius klausimus, domėtis liga, neužsisklęsti. Juk gyvenime visaip būna, kartais net geras žodis, padrąsinimas suteikia stiprybės ir daro stebuklus.

– Negaliu sakyti, kad nebuvo jokios baimės ar nerimo. Visko buvo. Bet dar didesnis buvo noras gyventi, – atvirauja vyras.

Arvydas taip pat apsilankė ne pas vieną gydytoją, klausinėjo draugų ir pažįstamų, perskaitė daugybę mokslinių straipsnių. Vyrui kol kas rekomenduotas aktyvus stebėjimas, nors yra nuomonių, jog vis tiek reikės ruoštis operacijai.

Vienas gydytojas, kuris konsultavo Arvydą, užsiminė apie polifenolius ir jų naudą sveikatai, apie tai, kad Anglijoje yra sukurtas augalinis preparatas iš polifenolių gausių brokolių, granatų, ciberžolių ir žaliosios arbatos, kuris slopina ir vėžio žymenį PSA, ir naviko augimą. Žinutė iškart sudomino. Taip Arvydas išsiaiškino, kad polifenoliai yra natūralios cheminės medžiagos, kurios augalams, kaip ir mūsų maistui, suteikia spalvą, kvapą ir skonį, kad mityba, kurioje gausu polifenolių turinčių produktų – įvairiaspalvių daržovių, uogų, vaisių, prieskonių, arbatos – padeda onkologiniams ligoniams išgyventi ir pasveikti. Dar įdomiau buvo sužinoti, kad britų sukurtas preparatas patikrintas klinikiniais tyrimais, kur tiriamieji buvo prostatos vėžiu sergantys vyrai, tai yra tokie kaip jis, ir šis preparatas daugeliui padeda. Pasitikėjimo labai pridėjo ir tai, kad garsiajam Didžiosios Britanijos nacionalinio vėžio tyrimų tinklo tyrimui (angl. The UK NCRN PomiT study) vadovavo vienas iš naująjį preparatą kūrusių mokslininkų – žymus Didžiosios Britanijos onkologas profesorius Robertas Thomas.

– Jeigu anglų vyrams tos polifenolių kapsulės padėjo suvaldyti ligą, išvengti skausmo, atitolino chemoterapiją, operaciją ar švitinimą, ir be jokio blogo šalutinio poveikio, kodėl neturėtų ir man, – sumąstė Arvydas ir pats įsigijo šio preparato: gėrė ne po 2 kapsules per dieną, kaip rekomenduojama vartojant profilaktiškai, o kur kas didesnėmis dozėmis: triskart per dieną po dvi kapsules. Ir per metus jo rodikliai labai pagerėjo. PSA nuo 9 nukrito iki 7,5, dar po kurio laiko iki 6,25, o dabar liko tik 4,75. Gydytojai sako, kad liga jau neprogresuoja. Bet reikia būti budriems, todėl vyras yra aktyviai stebimas ir reguliariai tikrinasi sveikatą.

Profesorius Robertas Thomas Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) kvietimu pernai net 2 kartus lankėsi Lietuvoje. Pavasarį Nacionaliniame vėžio institute ir Kauno klinikose jis skaitė paskaitas medikams ir pacientams apie mitybos, polifenolių ir gyvenimo būdo įtaką onkologinių ligonių gydymui ir sveikimui, o rudenį paties sveikatos apsaugos ministro ir POLA prezidento buvo pakviestas dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime. Būtent Seime profesoriaus pranešimo klausėsi ir Arvydas. Jam labai rūpėjo pačiam pasikalbėti su profesoriumi, kurio kartu su didele mokslininkų komanda sukurtas polifenolių gausus preparatas iš brokolių, granatų, ciberžolių ir žaliosios arbatos padėjo jam suvaldyti vėžio augimą. Ir ne tik jam, bet ir kelioms dešimtims likimo brolių, kuriems Arvydas papasakojo apie polifenolių naudą ir jų sinerginį poveikį organizmui.

Taip šie du žmonės ir susipažino. Profesorius tada draugiškai pakvietė A. Stonį atvykti į Kembridžo universitetinę Bedfordo ligoninę, kurioje jis jau daug metų dirba onkologu konsultantu, kartu su kolegomis gydo pacientus ir tiria gyvenimo būdo, judėjimo, mitybos ir augalinių maisto papildų poveikį jų sveikatai. Nors Arvydas sėkmingai gydomas Lietuvoje ir dėkingas visiems gydytojams, kurie rūpinasi jo sveikata, visgi vieną dieną prisiminė profesoriaus Roberto Thomo kvietimą ir išskrido į Angliją. Jam labai rūpėjo ne tik daugiau sužinoti apie ligą, bet ir savo akimis pamatyti, kur vyko mokslinis klinikinis tyrimas. Profesorius savo pažadų nepamiršo: priėmė, apžiūrėjo, padrąsino, daug gerų patarimų davė, ligoninę aprodė ir į namus pasikvietė. Garsų Didžiosios Britanijos onkologą ypač pradžiugino žinia, kad jau keletą metų preparatas iš polifenolių gausių brokolių, granatų, ciberžolių ir žaliosios arbatos prieinamas ir Lietuvoje. Dar smagiau jam buvo girdėti, kad preparatas padeda Arvydui stabdyti ligą ir kad jis pasiryžęs skleisti savo patirtį ir žinias likimo broliams ir sesėms.

Profesoriaus, kaip ir daugelio kitų mokslininkų nuomone, polifenolių poveikis universalus, todėl jų turėtų būti kiekvieno onkologinio paciento racione, ne tik sergančiųjų prostatos vėžiu.

Paklaustas likimo draugų dažnai Arvydui užduodamo klausimo, ar galima polifenolių vartoti chemoterapijos metu, mokslininkas atsakė: „Visadaliuose produktuose, iš kurių sudarytas polifenolių gausus preparatas, vyrauja polifenoliai, ir antioksidacinė savybė yra tik viena iš aštuonių, kitaip tariant, jų antioksidacinis poveikis silpnas, bet vis dar pasitaiko gydytojų, kurie papildų nerekomenduoja būtent dėl antioksidacinio poveikio. Iš esmės beveik visuose maisto produktuose yra antioksidantų, tai ar chemoterapija gydomas pacientas turi badauti? Štai todėl mums reikia daugiau mokslinių tyrimų. Prieš 4 metus chemoterapija gydomiems pacientams buvo rekomenduojama vengti daržovių, vaisių, žolelių, nors šie draudimai neturėjo jokio pagrindo. Mokslininkai tyrė kai kurių augalų, ypač ciberžolių poveikį chemoterapijai, pvz., taksoterui, kuriuo gydomas prostatos ir krūties vėžys, ir nustatė, kad ciberžolės padidino gydymo poveikį ir sumažino sveikų audinių pažaidas, tad gydytojų nuomonė buvo klaidinga. Mūsų tyrimas parodė, jog polifenoliai stiprina chemoterapijos poveikį ir didina organizmo galimybes susitvarkyti su šalutiniu poveikiu, tad galima naudoti ir didesnes dozes. Gydytojai, kurie sako, kad nereikėtų naudoti polifenolių gausaus preparato arba valgyti tų produktų, iš tiesų yra neteisūs. Tyrimai rodo priešingai, greičiausiai preparatas padeda. Sakau tai, nes mums visada reikia daugiau įrodymų ir daugiau tyrimų. Aš pacientams siūlau chemoterapijos procedūros dieną ir vieną dieną po chemoterapijos procedūros negerti preparato, o visą likusį ciklą tikrai nepakenks“.

Šiandien jau yra tvirtų įrodymų, kad nereceptinės savigalbos priemonės, sveika mityba ir tinkamas gyvenimo būdas – veiksmingos priemonės, kurios padeda kovoti su vėžiu, didina tradicinių gydymo būdų veiksmingumą ir mažina jų šalutinį poveikį. Todėl ypač svarbu reguliariai mankštintis, nepriaugti svorio, nerūkyti, mažiau vartoti sočiųjų riebalų, atsisakyti alkoholio ir cukraus, valgyti daugiau įvairiaspalvių daržovių, uogų, vaisių ir papildyti mitybą augaliniais polifenoliais bet kokia forma.

Šiandien Arvydas dar nesiryžta prognozuoti, koks likimas jo laukia po dešimties ar dvidešimties metų, tačiau drąsiai sako: „Vėžys joks nuosprendis, tai tik kitoks gyvenimo būdas, ir ačiū visiems gydytojams, kurie manimi rūpinasi“.