Profesorius Mindaugas Jievaltas: kai kada prostatos vėžio gydyti nereikia, tačiau dažnai vyrai ateina per vėlai 

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

2018-11-27

Kalbino Arnas Mazėtis, parengė Žiedūnė Juškytė, DELFI DIENA,

www.DELFI.lt 2018 m. lapkričio 26 d. 19:56

Fotografas Domantas Pipas

Medikai sako, kad moterys dažniau profilaktiškai apsilanko gydymo įstaigose, todėl neretai joms grėsmingos ligos diagnozuojamos anksčiau, tad ir išgydomos lengviau. Kita situacija dėl vyrų – šie, kol jaučiasi gerai, pas gydytojus vengia lankytis, todėl neretai diagnozuotą ligą gydyti jau gali būti per vėlu.

Viena iš tokių ligų – prostatos vėžys. Daugiau apie tai papasakojo Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. dr. Mindaugas Jievaltas.

Lapkritis kasmet yra minimas kaip prostatos vėžio mėnuo. Ar ši liga tarp vyrų dažniausia?

Sergamumas prostatos vėžiu svyruoja. Lyginant su kitomis Europos šalimis, sergamumas panašus, tačiau turime šiek tiek aukštesnius mirštamumo rodiklius negu Europos vidurkis.

Kiek Lietuvos gyventojų serga prostatos vėžiu? Kokio amžiaus tai žmonės?

Kiekvienais metais nustatome maždaug 2500-3000 naujų prostatos vėžio atvejų. Lietuvoje iš viso per metus nustatome apie 18 000 naujų vėžio atvejų, iš kurių vyrų ir moterų – maždaug per pusę. Taigi tarp vyrų kas trečias onkologinis susirgimas yra prostatos vėžys. Tai yra labai daug.

Tipiškas amžius – nuo 50 metų. Ši liga aiškiai susieta su amžiumi, kuo vyresnis vyras, tuo jis turi didesnę tikimybę sirgti vėžiu. Ne kiekvienas prostatos vėžys yra mirtinai pavojingas. Visas dėmesys nukreipiamas į agresyvias vėžio formas, nes tai ir nulemia mirštamumą. Nelabai gera žinia ta, kad mes nustatome daug vėžio atvejų, tačiau iš kitos pusės – didelė dalis susirgimų yra apskritai nustatoma ir dalis yra priskiriamas žemos rizikos kategorijai. Mažai kliniškai reikšmingas vėžys gali būti net ir visai negydomas, gali užtekti ir stebėjimo. Gera žinia ta, kad kaip ir Vakarų valstybėse, mums pavyksta sėkmikngai nustatyti ankstyvo vėžio atvejus.

Ar yra nustatyta, kokie veiksniai gali sukelti prostatos vėžį?

Žinoma, šia liga serga tik vyrai. Antras dalykas – amžius. Tai du faktoriai, kurių mes negalime valdyti. Tačiau rizika susirgti šia liga gali būti paveldima. Tarkime, jei tarp jūsų namiškių yra ar buvo sergančių prostatos vėžiu, vadinasi, jums ta rizika yra padidinta – 3-4 kartus didesnė. Afroamerikiečiai turi didesnę riziką sirgti prostatos vėžiu.

Deja, tačiau mes nelabai turime duomenų, kokie veiksniai gyvensenoje, mityboje ir aplinkoje lemia prostatos vėžį. Kai pacientai klausia, kaip gyventi, kaip maitintis, deja, tačiau aš jiems turiu standartinį atsakymą: mūsų aplinkoje ir gyvensenoje yra tik bendrieji, skirti visoms onkologinėms ligoms, tačiau jie nėra specifiniai prostatos vėžiui. Todėl mes galime skirti tik bendras rekomendacijas.

Kada reikėtų pradėti tikrintis?

Lietuvoje mes turime Ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programą, kurioje vyrai gali pradėti dalyvauti nuo 50 metų. Turintiems artimųjų, kurie serga arba sirgo prostatos vėžiu, patariama tikrintis nuo 45 metų. Nuo tada jau rekomenduojame atlikti pirmuosius PSA rodiklio matavimus. Kada reikėtų pradėti prostatos diagnostiką, pasaulyje yra labai skirtingų rekomendacijų. Lietuvoje mes laikomės europinių rekomendacijų.

Neretai diagnozuojami ankstyvi prostatos vėžiai, dėl ko po to gali būti tam tikra įtampa vyriškajai visuomenės daliai. Žinoti, kad sergi, vėliau priimti sprendimus, kaip gyventi toliau, nėra taip paprasta. Kartais tai sąlygoja įtampas, nereikalingas emocijas ir veda link nereikalingo gydymo.

Ar galima pastebėti artėjančio vėžio simptomus? Teko girdėti net apie kaulų skausmus.

Ankstyvosios vėžio stadijos paprastai neturi simptomatikos. Kaulų skausmai yra užleistos formos simptomas. Mes, kaip tik naudodamiesi Ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa, norėtume, kad mūsų vyrai išvengtų tokių simptomų. Deja, pasaulyje apie 10 proc. vyrų, kurie ateina pasitikrinti, vėžys jau būna pažengęs.

Ar rizikos grupei priklausančiai grupei vyrai aktyviai eina tikrintis?

Mes tikime, kad anksti nustačius ligą, mes sugebėsime ją suvaldyti. Dažniausiai vyresnio amžiaus vyrai jau neturi naudos iš tų radikalių gydymo formų. Todėl kviečiame, kad pasitikrinti ateitų jaunesni – 45-50 metų. Tačiau praktika rodo, kad vyresni – 60-65 metų vyrai šiuo klausimu yra aktyvesni.

Kai diagnozuojamas prostatos vėžys, koks gydymas laukia? Ar jis skausmingas? Galbūt būtent to vyrai bijo?

Žinoma, vyrai bijo gydymo, nes bet koks radikalus gydymas – operacija ar spindulinė terapija – gali gąsdinti. Aišku, modernus gydymas maksimaliai tausoja žmogaus kūną ir tų šalutinių reakcijų nėra labai daug. Tačiau 10-15 proc. vyrų, kurie praėjo radikalų gydymą, jaučia tam tikrus liekamuosius reiškinius ir tai gali sukelti nerimą, baimę. Visgi urologai yra nusprendę – gydyti reikia vidutinės arba aukštos rizikos vėžį. Todėl dažnai esant ankstyvai vėžio stadijai mes siūlome tik aktyvų stebėjimą. Ankstyva diagnostika sudaro daugiau šansų pasveikti.

Visą pokalbį klausykite laidos DELFI Diena vaizdo įraše.