Už prostatos vėžio molekulinius tyrimus – apdovanojimas iš Prezidentės rankų
Rubrikos: Mokslo erdvėje, Naujienos
2019-01-15
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Prostatos vėžį ir jo molekulinius žymenis tyrinėjanti VU mokslininkė dr. Kristina Daniūnaitė apdovanojimą su kitais geriausių disertacijų autoriais atsiėmė iš LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų.
Vakar Jos Ekscelencija LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo jaunuosius Lietuvos mokslininkus, laimėjusius „Geriausios disertacijos“ konkursą. Šį konkursą tradiciškai, jau 13-ą kartą surengė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS).
Tarp apdovanotųjų – dr. Kristina Daniūnaitė ir jos 2017 m. apginta disertacija „Prostatos vėžio diagnostiniai ir prognostiniai DNR metilinimo žymenys“, kuri pripažinta geriausia fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje. Disertacijos vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. Darbas parengtas naudojant inovatyvią Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų instituto mokslinę įrangą ir klinikinį Nacionalinio vėžio instituto potencialą. Gamtos ir technikos mokslų srityje ši disertacija pripažinta geriausia 2017 m.
Dr. Kristiną Daniūnaitę sveikina LMA prezidentas prof. Jūras Banys ir disertacijos vadovė prof. Sonata Jarmalaitė
Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje Vakarų pasaulio šalių. Kasmet Lietuvoje nustatoma daugiau kaip 2,5 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų, labai aukštas ir mirtingumo nuo šios ligos rodiklis. Siekiant kuo anksčiau diagnozuoti šią ligą Lietuvoje vykdoma valstybės finansuojama prostatos vėžio prevencinė programa.
Nepaisant visų priemonių, kurių imamasi Lietuvoje ir pasaulyje siekiant pažaboti prostatos vėžį, išlieka itin aktuali problema – kaip anksti ir tiksliai nustatyti prostatos vėžio diagnozę naudojant neinvazinius metodus, kurie padėtų prognozuoti ligos eigą, jos agresyvumą ir leistų taikyti pacientui individualizuotą gydymą arba tik stebėjimą.
„Prostatos vėžys išlieka dažniausia vyrų onkologinė liga, o turint galvoje, kad mūsų vyrai gyvena trumpiausiai Europoje, šios lokalizacijos vėžio diagnostikos ir gydymo klausimai itin aktualūs. Pasitaiko atvejų, kai negalime atsakyti į klausimą, ar diagnozuotas kliniškai nereikšmingas vėžys, – sako NVI direktorius prof. Feliksas Jankevičius. – Tada į pagalbą ateina biologiniai žymenys iš šlapimo tyrimų. Biologinis žymuo padeda atrinkti tuos pacientus, kuriems gali būti taikomas aktyvus stebėjimas. O gydymą galime skirti tik tada, kai liga ims progresuoti. Tačiau turime taikyti tikslius metodus ir neapsirikti.“
