Norėtųsi matyti didesnį efektą – sumažėjusį ir sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, ir mirtingumą nuo šios ligos, sako gydytoja akušerė ginekologė prof. Daiva Vaitkienė

Autorius: Aida Valinskienė, Juventa Sartatavičienė

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

Sergejaus Panciriovo nuotrauka.

Šią savaitę, kaip ir kasmet sausio mėnesį, vyksta Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė, o nuo 2004 m. mūsų šalyje vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Joje dalyvaudamos  nemokamai profilaktiškai pasitikrinti gali visos 25–60 metų moterys – kartą per trejus metus joms atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas.

Ar galime pasidžiaugti šios programos rezultatais, pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė prof. dr. Daiva Vaitkienė.

Pasidžiaugti rezultatais, žinoma, galime. Gal ne taip aktyviai moterys tikrinasi, kaip norėtųsi, bet per 10 programos vykdymo metų buvo bent vieną kartą patikrinta apie du trečdaliai visų patikros amžiaus moterų. Tai nėra blogai.

Galime pasidžiaugti dar ir tuo, kad, vykstant programai, kasmet vis daugiau ir daugiau nustatoma ikivėžinių pakitimų. Tai nuteikia viltingai, nes, juos pagydžius, ateityje gimdos kaklelio vėžio turėtų sumažėti.

Per programos vykdymo laikotarpį ženkliai vėžio nesumažėjo, bet tai natūralu – pradėjus vykdyti programą, dažniau nustatomi ne tik ikivėžiniai pokyčiai, bet ir vėžys. Bet po 15 metų jau norėtųsi matyti didesnį efektą – sumažėjusį ir sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, ir mirtingumą nuo šios ligos. Kol kas didelio sumažėjimo nėra, to priežasčių gali būti visokių: galbūt tos moterys, kurių rizika susirgti didžiulė, per 10 metų nė karto neatėjo pasitikrinti, o tos, kurios sąžiningai tikrinasi, yra sveikos. Tikėtina, jog nepasiekiame tų moterų, kurios „palaiko“ sergamumą.

Kita vertus, manau, nemaža dalis moterų tikrinasi gimdos kaklelį ne pagal programą. Statistikos, kiek moterų pasidaro tyrimus ateidamos ginekologo konsultacijos privačiame sektoriuje, mes neturime – patikros programa tik pasako, kiek moterų pasitikrino pagal programą.

Daugelyje šalių vykdant programą jau pereita prie kitų patikros metodų, kurie šiek tiek brangesni, bet patogesni – atliekamas didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas, skystųjų terpių citologija. Patikros intervalai yra ne treji, o penkeri metai. Tai ir kokybiškiau, ir patogiau – moteriai nereikia taip dažnai vaikščioti pas medikus.

Ateityje ir mums Lietuvoje reikės svarstyti dėl perėjimo prie efektyvesnių patikros metodų, kurie leistų tiksliau numatyti riziką ir padidinti intervalus tarp patikrų.

Kai moterys nori pačios finansuoti sau kokybiškesnius tyrimus, mes visada stengiamės informuoti, kad skystųjų terpių citologija yra patogesnė tiek tyrimo paėmėjui, tiek tyrėjui. Tyrimas yra kokybiškesnis, jį atliekant pasitaiko mažiau klaidų, ir labai patogus, nes iš to paties mėginio galima nustatyti, esant reikalui, ir didelės rizikos žmogaus papilomos virusą, ir įvairių kitų infekcijų.

Kai moterys klausia, ką jos pačios dėl savęs gali padaryti, visada sakome,kad pasirūpintų skystųjų terpių citologija ir didelės rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimu. Tai yra papildomi, labai informatyvūs tyrimai, leidžiantys nustatyti ne tik ikivėžinių būklių riziką, bet ir prognozuoti, kokia tikimybė, kad ateityje gali kilti problemų, optimaliai numatyti, kaip dažnai reikia lankytis pas ginekologą.

Be abejo, visoms moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus prmiausia reikėtų dalyvauti profilaktinėje patikros programoje. Tarkime, JAV gimdos kaklelio citologinius tyrimus rekomenduojama pradėti daryti praėjus trims metams po pirmųjų lytinių santykių. Dažniausiai virusu moterys ir vyrai užsikrečia tik pradėję lytinį gyvenimą. Virusas žaibo greičiu nieko blogo nepadaro – jeigu jis pakliuvo ir neišnyko, ikivėžinių pokyčių galima tikėtis maždaug per trejus metus. Jeigu lytinis gyvenimas pradėtas 17 metų, tai iki 25-erių jau bus prabėgę aštuoneri metai, vadinasi, būtų visai logiška moterims savo iniciatyva pradėti daryti citologinius tyrimus, kai praeina maždaug treji metai nuo lytinio gyvenimo pradžios.

Moterims iki 30 metų nepatariame ŽPV tyrimo naudoti kaip patikros metodo. Tačiau šį amžių perkopusioms ar jaunesnėms moterims jau turinčioms citologinių pokyčių daug informacijos suteikia ir ŽPV tyrimas.

Dažnai moterys klausia, ar ne per vėlu skiepytis nuo ŽPV, jei jos jau gyvena lytinį gyvenimą, jei jau atsirado pokyčių gimdos kaklelyje. Žinoma, tas prevencinis, profilaktinis skiepas yra efektyviausias iki susidūrimo su virusu. Tačiau reikia žinoti, kad skiepytis tiek vyrai, tiek moterys gali visą gyvenimą – niekada nėra per vėlu.

Klinikiniuose tyrimuose įrodyta, kad toms moterims, kurioms buvo operuotos dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, tačiau po gydymo pasiskiepijo, daug rečiau atsinaujino tie patys pokyčiai po keleto metų nei toms, kurios buvo gydytos, bet po to nepasiskiepijo. Pasiskiepijus įgyjama apsauga prieš naujus užsikrėtimus – kitus žmogaus papilomos viruso tipus. Devynvalentė vakcina apsaugo nuo devynių tipų ŽPV, taigi pasiskiepydamas žmogus apsisaugo nuo tų tipų virusų, kuriais dar nėra užsikrėtęs.

 

 

 

Parašykite mums

    Rekvizitai

    VŠĮ Viktorijos leidyba

    Įmonės kodas : 125011888

    redaktorius@onkologopuslapiai.lt