Chemoterapijai atspari ūminė mieloleukemija – klastinga liga, prieš kurią ieškoma naujų ginklų: pasakoja projekto vadovė prof. Rūta Navakauskienė

Rubrikos: Mokslo erdvėje, Pasikalbėkime

Prof. Rūta Navakauskienė

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir VUL Santaros klinikų medikų įgyvendinamas projektas atveria naujų galimybių kovos su chemoterapijai atsparia ūmine mieloleukemija sferoje. Pasak projekto vadovės prof. R. Navakauskienės, bus siekiama inovatyvių terapijų ir prognostinių įrankių sukūrimo.

Klastingas vyresnio amžiaus žmonių priešas

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projektas „Inovatyvių terapijų ir prognostinių įrankių, skirtų chemoterapijai atsparios ūminės mieloleukemijos gydymui, sukūrimas“ vykdomas bendradarbiaujant VU GMC mokslininkams ir VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (HOTC) gydytojams.

Projekto vadovė, GMC mokslininkė prof. Rūta Navakauskienė sako, kad šiuo projektu siekiama atidžiau pažvelgti į itin klastingą ligą ir ieškoti būdų kovoti su šiuo dažniausiai pagyvenusių žmonių priešu.

„Ūminė mieloleukemija (ŪML) yra labiausiai paplitęs senyvo amžiaus žmonių  kraujo vėžys, greitai progresuojantis ir dažnai sunkiai pasiduodantis gydymui. Labai svarbu išaiškinti molekulinius pokyčius, lemiančius ŪML atsparumą gydymui, o tai savo ruožtu prisidėtų parenkant naujus gydymo metodus“, atskleidžia prof. R. Navakauskienė.

Pasak mokslininkės, pagrindinė priežastis, kodėl liga sunkiai pasiduoda gydymui, yra atsparumas taikomai chemoterapijai. Vykdant šį projektą, siekiama vystyti naujas inovatyvias terapijas ir prognostinius įrankius, skirtus chemoterapijai atsparios ūminės mieloleukemijos gydymui. „Siekdami šio tikslo, atliksime terapijai atsparių ŪML pacientų blastų metabolizmo, epigenomo, tam tikrų genų ir baltymų analizę. Vykdysime tyrimus ex vivo ir in vitro sistemose, vertinsime molekulinius pakitimus in vivo mėginiuose“, sako ji. Rezultatai suteiks naujų žinių ir prisidės kuriant naujas inovatyvias gydymo metodikas chemoterapijai atspariems ŪML atvejams.

Gydytojas Andrius Žučenka

Simptomatika susijusi su kraujodaros nepakankamumu

Apie šios ligos simptomatiką ir tyrimų būklę Lietuvoje plačiau sutiko papasakoti VUL Santaros klinikų hematologas gyd. Andrius Žučenka. Pasak jo, Lietuvoje vidutiniškai kasmet diagnozuojama apie 100-110 naujų ūminės mieloleukemijos atvejų. Vidutinis sergančiųjų amžius yra 65–70 metų, šiek tiek dažniau serga vyrai. Liga pasižymi agresyvia klinikine eiga, o vidutinis išgyvenamumas, netaikant gydymo, yra vos keli mėnesiai.

Kalbėdamas apie ligos simptomus, medikas atskleidžia, kad jie yra susiję su kraujodaros nepakankamumu: trūkstant neutrofilų, pasireiškia sunkios bakterinės, grybelinės infekcijos, esant mažam trombocitų skaičiui, būdingi kraujavimai, mažėjant hemoglobino kiekiui, pasireiškia anemijos simptomai: dusulys, bendras silpnumas, tachikardija, galvos svaigimas. Dėl itin greito vėžinių blastų dauginimosi ir jų medžiagų apykaitos produktų gali varginti karščiavimas, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, sutrikti inkstų, plaučių ir kitų organų veikla. Tam tikroms ūminės mieloleukemijos rūšims (pvz., ūminei promielocitinei leukemijai) dėl ženklaus prokoaguliacinių ir antikoaguliacinių veiksnių disbalanso labai būdingi krešėjimo sistemos sutrikimai. Kai kuriais atvejais ūminė mieloleukemija pasireiškia ekstrameduline eiga ir gali išplisti iš kraujo ir kaulų čiulpų į blužnį, kepenis, limfmazgius, dantenas, centrinę nervų sistemą bei kitas lokalizacijas.

A.Žučenka atskleidžia, kad ūminė mieloleukemija diagnozuojama, nustačius daugiau nei 20 proc. mieloidinės eilės blastų kaulų čiulpuose, atliekant citologinius ir tėkmės citometrinius tyrimus. Papildomai atliekami citogenetiniai ir molekulinės genetikos tyrimai, kurie leidžia stratifikuoti pacientus į gerą, vidutinę ir blogą prognostinę grupę bei nustatyti taikinines mutacijas, tokias kaip FLT3 ar IDH1 / IDH2. Nustatytos genetinės pažaidos kartu su tėkmės citometrija taip pat leidžia ir labai jautriai sekti likutinių vėžinių blastų kiekį.

Gydyme išlieka daug iššūkių

VUL Santaros klinikų hematologo teigimu, gydant ūminę mieloleukemiją, kaip jau teksto pradžioje minėjo ir prof. R. Navakauskienė, lieka daugybė iššūkių. Dėl nuolatinės mokslo pažangos šios ligos gydymo paradigma pastaruoju metu nepaprastai greitai keičiasi – kaip ir visa hematologija, – tad tikėtina, kad ateityje dabartiniai iššūkiai taps labiau išsprendžiami ir tai leis išgydyti vis daugiau pacientų.

Pasak mediko, dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose ar vilties / paramos programose yra labai svarbus ir pacientams leidžia gauti pačius moderniausius vaistus, tai ypač aktualu ne tik sudėtingiausiais atvejais, kai visos kitos standartinio gydymo galimybės jau yra išsemtos, bet ir pirminiams ligoniams, kuriems tiriamieji vaistai gali padidinti remisijos pasiekimo tikimybę ir sumažinti atkryčio riziką. Šiuo metu VUL Santaros Klinikų HOTC vyksta net keli trečiosios fazės klinikiniai tyrimai, kuriuose tiriami taikinių terapijos preparatai derinyje su standartine intensyvia chemoterapija pacientams su naujai diagnozuota ūmine mieloleukemija.

„Moderniausi taikinių terapijos preparatai (glasdegibas, venetoklaksas, gilteritinibas, trametinibas) mūsų centre taip pat prieinami tiek pirminiams ligoniams, kuriems netinkamas standartinis intensyvus gydymas, tiek pacientams su gydymui atsparia / recidyvavusia ūmine mieloleukemija. Turime ir išskirtinį atvejį: jauna pacientė, kuriai taikėme visas įmanomas standartinio ir moderniausio gydymo taktikas bei net dvejas kaulų čiulpų transplantacijas, recidyvavo. Bendradarbiaujant su vienu iš geriausių pasaulio centrų – Teksaso universiteto dr. Andersono vėžio centru (angl. The University of Texas MD Anderson Cancer Center)– sėkmingai dalyvauja pirmosios fazės klinikiniame tyrime Hjustone, JAV“, pasakoja A. Žučenka.

Per paskutinius ketverius metus VUL SK HOTC beveik 100 ūmine mieloleukemija sergančių pacientų buvo gydyti moderniais taikinių terapijos vaistais. Daugumai jų pavyko pasiekti ilgesnes ar trumpesnes remisijas, nors beveik visi sirgo recidyvavusia / refrakteria liga ir neturėjo jokių kitų efektyvaus gydymo galimybių. Dalis tų pacientų gavo skirtingas taikinių terapijas, kelias gydymo eiles, kurios leido laimėti jiems brangaus laiko, o ypač džiugina jau net kelerius metus pilnoje molekulinėje remisijoje išliekantys pacientai, kuriuos galime laikyti pasveikusiais.

Projekto originalumas ir praktinė vertė

Pasak projekto vadovės prof. R. Navakauskienės, įgyvendinimo metu taip pat bus naudojamas vaistų derinys. „Chemoterapijai atspariems ŪML pacientams naudosime naują vaistų derinį ir, pasitelkdami oksidacinio fosforilinimo reguliaciją (slopinimą), sieksime sukurti naujų schemų, kurios galėtų padėti sukurti inovatyvią terapiją atsinaujinantiems ir atspariems gydymui ŪML atvejams“, atskleidžia ji.

GMC ir VUL Santaros klinikų projektas prisidėtų parenkant inovatyvų gydymą ŪML pacientams, atspariems šiuo metu naudojamai chemoterapijai, ir užtikrinant ilgesnę sveiko, kokybiško ir visaverčio gyvenimo trukmę. Projektas atitiks teminį specifiškumą, nes pagrindinis projekto tikslas yra sukurti novatoriškus pagyvenusių žmonių gydymo metodus, ieškant ir tiriant naujus molekulinius veiksnius bei išaiškinant naujus biožymenis, diagnozuojant, prognozuojant ir parenkant tikslinį gydymą.

„Galiausiai, ši galimybė svarbi visiems, nes mes, mokslininkai ir medikai, turėsime galimybę ieškoti naujų ginklų kovoje su šia liga, o pacientai gaus papildomų galimybių ją įveikti“, sako projekto vadovė.

 

 

 

 

 

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt