Ar esame pasirengę precizinei vėžio medicinai?

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

Mokslo pažanga nesustabdomai skverbiasi į mediciną, iš esmės keisdama jos veidą.  Mokslo žinios smarkiai išplėtė galimybes klinikoje – ligai diagnozuoti naudojami ultrajautrūs ir tikslūs prietaisai, tobulėja šiuolaikinės chirurgijos technikos, leidžiančios minimaliai traumuoti pacientą, naudojami vaistai, skirti atitaisyti konkrečius ligą sukėlusius molekulinius pakitimus. Vėžio, sudėtingos ir daugialypės ligos, gydymas –  tai sritis, kurioje individualizuotos, kitaip precizinės, medicinos šiandien yra daugiausia.  Neseniai vyko Europos komisijos Tyrimų ir inovacijų bei Sveikatos direktoratų iniciatyva sukviestas neformalus specialistų pasitarimas dėl tolesnės personalizuotos vėžio medicinos raidos Europoje.

„Genomų sekvenavimo amžiuje supratome, kad kiekvienas navikas yra unikalus, todėl jį gydyti reikia personalizuotai. Jau turime daug vaistų, kurie specifiškai blokuoja vėžiui būdingus pakitimus. Tačiau, norint paskirti šiuos vaistus, būtina žinoti naviko genominį profilį, be to, pravartu turėti ir visą taikininių vaistų paletę, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja genetikė prof. Sonata Jarmalaitė, grįžusi iš pasitarimo Europos Komisijoje (EK). – Kitaip tariant, sparti technologijų raida kelia nemažai problemų. Būtina keisti būsimųjų gydytojų mokymo programas, gydytojų tobulinimosi kursų turinį, gilinti jų ląstelės biologijos, genetikos žinias, kurti naujas genetinės diagnostikos laboratorijas klinikose, įrengti ypatingos švaros ir saugos ląstelių terapijos palatas. Prezicinės medicinos atėjimui Europa rimtai ruošiasi.“

Patirtis kaupiama specializuotuose centruose

Lietuva – technologijų progreso šalis, todėl nekyla jokių problemų klinikose steigiant genetinės diagnostikos laboratorijas, į klinicistų gretas įtraukiant medicinos biologus ir genetikus. Tačiau mokslininkė genetikė kelia klausimą –  kas toliau? „Ar turime vaistų, reikalingų vėžį gydyti individualizuotai? Ar gydytojai pajėgūs interpretuoti genetinio analizatoriaus raportą. Ar turime veikiančią precizinės medicinos sistemą? – vardija klausimus prof. S. Jarmalaitė. Atsakymas – kol kas – ne. Tam reikalingi politiniai sprendimai, apie kuriuos ir kalbėta EK surengtame susitikime. Apžvelgus precizinės vėžio medicinos situaciją Europos šalyse išryškėjo pagrindinės ir gana vienodos problemos: nėra genetinių tyrimų metodinio reglamentavimo, kaštų kompensavimo mechanizmo ir prioritetų. Galime taikyti paprastą nebrangų genetinį testą ar tirti visą vėžio genomą. Kyla klausimai: kas turėtų nutarti, kurį tyrimą atlikti ir kas turėtų apmokėti brangiuosius tyrimus?“

Daugelyje Europos šalių puikiai pasiruošta precizinės medicinos šturmui, vėžio gydymas sutelktas aukščiausios kompetencijos centruose ar institutuose. „Iš 22 renginyje dalyvavusių Europos šalių atstovų tik dvi šalys teigė neturinčios specializuotų vėžio gydymo centrų. Šiose šalyse vėžio gydymas vyksta bendro profilio ligoninėse“, – sako profesorė.

Kodėl svarbu sutelkti vėžio gydymą specializuotuose centruose? Tokie centrai užtikrina didelį onkologinių ligonių srautą, atitinkamai šioje srityje gydytojai gilina savo kompetenciją. Centruose dirba multidisciplininės komandos, galinčios operatyviai spręsti kiekvieno ligonio, net ir sudėtingiausio atvejo, gydymo klausimus. Centruose sutelkiama pažangiausia diagnostikai, gydymui, reabilitacijai būtina įranga. „Specializuotuose centruose veikia vadinamosios Molekulinės daugiadisciplininės komisijos, kur genetikos, ląstelių ir molekulinės biologijos specialistai gali patarti gydytojams, kokiuspasirinkti papildomus genetinius testus, gali padėti interpretuoti sudėtingos genetinės analizės rezultatus ir svarbą gydymui pasirinkti, siūlyti inovatyvios terapijos taikymo galimybes. Tokiuose centruose kaupiasi patirtis, kuria galima dalytis su būsimais gydytojais, čia galima organizuoti mokymo kursus, rengti mokslinius darbus“ , – pasakoja profesorė.

Genetinė diagnostika  Nacionaliniame vėžio institute

Štai Nacionaliniame vėžio institute (NVI), gavus Švietimo ir mokslo ministerijos paramą, neseniai įrengta moderni Genetinės diagnostikos laboratorija, aprūpinta naujausios kartos genetinės analizės įranga. Ką tik atsinaujino Vėžio žymenų laboratorija – įdiegta nauja našesnė įranga, išplėsta tiriamų vėžio žymenų paletė. NVI Vėžio žymenų laboratorijoje kas mėnesį tiriamas dviejų trijų tūkstančių ligonių kraujas, siekiama užtikrinti operatyvų ir precizišką tų tyrimų atlikimą. Tokie žymenys kaip CEA, PSA, Ca 125, Ca 15-3 ir kiti svarbūs nustatyti pirminei diagnozei, įvertinti ligos išplitimui ir atliekant ilgalaikę onkologinių ligonių stebėseną. Instituto Genetinės diagnostikos laboratorijoje navikiniuose mėginiuose tiriamos genų mutacijos. Tik atlikus šį tyrimą ir aptikus genų mutaciją, skiriamas atitinkamas gydymas – vėžio taikinių terapija. NVI laboratorijoje įdiegti ir skystosios biopsijos testai, galintys navikui specifines mutacijas aptikti ligonių kraujyje, o atliekant ligos eigos stebėseną galima pasinaudoti pačių NVI mokslininkų sukurtais neivaziniais vėžio testais ligonių šlapimui tirti. Esant poreikiui, naujos kartos sekoskaitos metodu galime ištirti plačiausią vėžio genų paletę. Šie tyrimai padeda patikslinti retų navikų diagnozę, identifikuoti naviko kilmę neaptikus pirminio naviko, prognozuoti atsaką į gydymą. Tačiau ligonių kasos tokių tyrimų nekompensuoja. Susidaro situacija, kai technologijos pažanga leidžia taikyti naujausius diagnostikos ir gydymo metodus, o finansinė situacija verčia apsiriboti mažiau efektyviomis priemonėmis. Stipriausi ES vėžio gydymo centrai šį klausimą sprendžia inovatyvius tyrimų centrus jungdami į vieningus klasterius, kurie finansuojami įvairių projektų lėšomis. Taip pat pritraukiamos farmacinės firmos, kurios po detalaus genetinio ištyrimo ligoniui gali pasiūlyti dalyvauti naujausių vaistų klinikiniuose tyrimuose.

Svarbu visuomenės edukacija

Precizinėje medicinoje mokslas ir gydymas tampa neatskiriami. Pagrindinę naujų Horizon2020 finansavimo priemonių viziją pristatė Portugalijos mokslo, technologijų ir švietimo ministras Manuelis Heitoras. Jo vizija – Europoje būtina spartinti mokslo žinių diegimą į kliniką, plėtoti precizinę, mokslo žiniomis grįstą mediciną. Pagrindinės numatomos veiklos kryptys: naujų vaistų ir kitų gydymo priemonių kūrimas ir spartus diegimas į kliniką, gydytojų edukavimas, o svarbiausia – išprususios edukuotos visuomenės ugdymas. Tik apsišvietusi visuomenė gali drąsiai pareikalauti, kad naujausi mokslo išradimai padėtų jiems būti sveikiems dabar, o ne po daugelio metų. Ilgai trunkantys naujų vaistų klinikiniai tyrimai, keblios jų registravimo procedūros piktina ne tik ligonius, farmacininkus, bet ir mokslininkus, kurie juos sukūrė. Pasak prof. S. Jarmalaitės, panašiai veikia precizinė vėžio medicina ir Lietuvoje. „Turime trumpą modernių vaistų sąrašą ir ribotą galimybę skirti juos esant ankstyvų stadijų ligai. Bet greta turime galingą mokslinį potencialą, kuris kuria naujus vaistus, genomo redagavimo įrankius, vėžio žymenų sistemas. Geriausiu atveju šie atradimai patentuojami, o galingos įmonės iš jų parengia komercinį produktą, kurį po daugelio metų brangiai perkame iš užsienio. Na o blogiausiu atveju – lieka popieriuje kaip mokslinio darbo ataskaita. Ko trūksta, kad investicijos, nukreiptos mokslo ir technologijų slėniams sukurti, grįžtų akivaizdžia nauda visuomenei? Tereikia žvilgtelėti į pažangiausias Europos šalis. Jos ne tik skatina mokslo raidą, bet ir kuria veiksmingus mechanizmus, galinčius  mokslo pasiekimus sparčiai perkelti į kliniką, pramonę, kasdienį gyvenimą. Šią funkciją atlieka verslo inkubatoriai, startuoliai, mokslininkus konsultuoja teisininkai, patentavimo specialistai, verslininkai. Lietuvoje labai trūksta tokio pobūdžio pagalbos vėžio medicinos srityje. Su pasididžiavimu ministras Manuelis Heitoras pristatė savo šalies Porto vėžio kompetencijos centrą, kuriantį aukšto lygio mokslinę produkciją, bet kartu vykdantį taikomuosius biomedicininius tyrimus, svarbius klinikai. Beje, šio centro valdytojo funkcijos deleguotos dviem ministerijoms – Sveikatos ir Mokslo bei technologijų. Tai padeda produktyviai spręsti gydymo ir mokslo klausimus, akcentuoti taikomuosius tyrimus. Svarbiausia racionaliai ir tikslingai paskirstyti lėšas ir kurti sveiką, savo šalimi besididžiuojančią visuomenę“, – sako prof. S. Jarmalaitė.

Vilčių teikia naujoji karta

„Belieka džiaugtis naujos kartos valdininkų erudicija, – optimistine gaida baigia  prof. S. Jarmalaitė. – Portugalijos ministras, prisistatęs kaip technologinių mokslų atstovas, pateikė puikią precizinės medicinos raidos Europoje viziją, pasiūlė finansinius mechanizmus jai įgyvendinti. Teko girdėti mūsų Sveikatos apsaugos ministro prof. Aurelijaus Verygos pranešimą BioJapan 2017 forume Japonijoje. Puikiai pristatyti pagrindiniai Lietuvos biotechnologijų mokslo raidos akcentai, kryptingai išryškinti šalies strateginiai prioritetai. Akivaizdu, kad sėkmingam precizinės medicinos startui būtina visapusiška precizika –gydymo, mokslo, švietimo politinių sprendimų srityse, taip pat skleidžiant informaciją visuomenei.“

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt