Jaunoji VU mokslininkė ieško būdų, kaip veiksmingiau gydyti sunkias depresijos formas: už mokslinį darbą įvertinta prestižine premija

Rubrikos: Mokslo erdvėje, Naujienos

2025-08-05

Depresija yra globali ir kasmet didėjanti problema – naujausi tyrimai rodo, kad šia liga serga apie 6,4 proc. europiečių. Vienas iš jos įveikimo būdų yra gydymas medikamentais, tačiau specialistai pastebi, kad dalis sergančiųjų yra jiems atsparūs. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėja dr. Giedrė Valiulienė moksliniame darbe nagrinėjo, kaip prie veiksmingesnio sergančiųjų gydymo gali prisidėti neinvazyvaus smegenų stimuliavimo metodo – Transkranijinės magnetinės stimuliacijos (TMS) – taikymas. Už jį mokslininkė buvo įvertinta prestižine Ateities biomedicinos fondo (ABF) ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA ) skatinamąja premija.

Dr. Giedrė Valiulienė

 Taiko naują metodą

 Depresijos poveikis visuomenei yra itin platus: nuo sutrikdytų žmonių tarpusavio santykių, socialinės atskirties didėjimo iki savižudybių skaičiaus augimo. Efektyvus šios ligos gydymas yra būtinas, siekiant kuo greičiau pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę.

Pasak mokslininkės G. Valiulienės, nors dažnu atveju depresijos gydymui pasitelkiami vaistai, pastebima, kad jie ne visada padeda įveikti ligą. Skaičiuojama, kad po ilgo medikamentinio gydymo maždaug trečdalis sergančiųjų yra diagnozuojami kaip atsparūs šiam gydymui.

„Kaip papildoma priemonė tokiais atvejais yra pasitelkiama TMS. Kartu su gydytojais psichiatrais ir mokslininkais iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) iš Neurofiziologinių tyrimų ir gydymo metodų skyriaus tyrėme TMS efektyvumą gydant medikamentams atsparią depresiją. Ieškojome biožymenų, kurie padėtų iš anksto numatyti šio neinvazyvaus neuromoduliacijos metodo terapinį efektyvumą“, – pasakoja jaunoji mokslininkė.

G. Valiulienės teigimu, TMS yra palyginti naujas metodas, psichiatrinių ligų gydymui Lietuvoje pradėtas taikyti tik 2009 m.

 Prisidės gydant sunkias depresijos formas

 Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad TMS terapija yra efektyvesnė pacientams, kurių organizme yra silpniau išreikšti uždegiminiai procesai. Pavyzdžiui, mažesnis tam tikrų uždegiminių baltymų kiekis pacientų kraujo serume leidžia iš anksto numatyti didesnį TMS terapijos efektyvumą.

„Tyrimas taip pat parodė, kad tam tikros ląstelių veiklą reguliuojančios molekulės – mažosios RNR, vadinamos mikroRNR (miRNR) – gali pasitarnauti kaip biožymenys, leidžiantys iš anksto įvertinti galimą TMS terapijos veiksmingumą gydant medikamentams atsparią depresiją. Tyrimas taip pat atskleidė, kad miRNR molekulės ir jų veikimas yra sietinos su TMS terapiniu mechanizmu. Remdamiesi gautais rezultatais, šiuo metu atliekame tolimesnius tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kaip minėtos ląstelių veiklą reguliuojančios molekulės gali paveikti TMS sukeliamus pokyčius ląstelėse“, – teigia G. Valiulienė.

Mokslininkė viliasi, kad tolimesni nustatytų biožymenų tyrimai, panaudojant ląstelių modelius, padės atskleisti TMS terapinio mechanizmo subtilumus ir leis ateityje pritaikyti personalizuotas kombinuotas terapijas, kurios sustiprins metodo efektyvumą ir padės pacientams įveikti sunkiausias depresijos formas.

 Darbas įvertintas prestižine premija

 G. Valiulienės darbas, kuriame nagrinėtas TMS efektyvumas gydant medikamentams atsparią depresiją, įvertintas prestižine ABF ir LMA premija, kuri skiriama už mokslinius tyrimus personalizuotos medicinos tematikoje.

Dr. Eglė Mažeikė

Apdovanojimai teikiami už reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus, novatoriškas mokslines idėjas, jų įgyvendinimą ir sklaidą Lietuvoje. G. Valiulienei skirta premija už darbą gyvybės mokslų srityje.

Pasak ABF direktorės dr. Eglės Mažeikės, finansine premija siekiama įvertinti jaunųjų mokslininkų apsisprendimą ir pasiryžimą dirbti personalizuotos medicinos tematikoje – vienoje pažangiausių ir daug žadančių šiuolaikinės medicinos krypčių. Ši mokslinių tyrimų kryptis  reikalauja aukštų mokslinių kompetencijų, drąsos mąstyti naujai, ieškoti individualizuotų sprendimų, integruoti žinias iš įvairių mokslo disciplinų ir prisidėti prie ilgalaikių pokyčių sveikatos priežiūroje.

„Premija yra svarbus pripažinimo ženklas, rodantis, kad jaunųjų mokslininkų darbas yra pastebėtas ir vertinamas. Tai paskata toliau gilinti žinias, kelti mokslinius klausimus ir nuosekliai siekti profesinių rezultatų. Esame įsitikinę, kad toks įvertinimas tinkamu metu gali reikšmingai sustiprinti jaunųjų tyrėjų motyvaciją ir padėti jiems žengti svarbų žingsnį link mokslinės lyderystės ateityje”, – sako fondo direktorė.

Apie Ateities biomedicinos fondą

 Ateities biomedicinos fondas – vienintelis personalizuotos medicinos tyrimų srityje besispecializuojantis labdaros ir paramos fondas Lietuvoje, prisidedantis prie šios srities mokslinių tyrimų plėtros ir sprendinių kūrimo. Fondas siekia suteikti papildomas galimybes Lietuvos mokslininkams įsijungti į personalizuotos medicinos tyrimus, taip pat skatinti mentorystę, tarptautinį bendradarbiavimą bei supažindinti plačiąją visuomenę su personalizuotos medicinos sritimi ir jos atveriamomis galimybėmis.

 Ateities biomedicinos fondą įsteigė moderniosios biotechnologijos pradininkas Lietuvoje, profesorius Arvydas Janulaitis.