Naujausi vėžio tyrimai žurnale „Nature“: tarp autorių – prof. Sonata Jarmalaitė ir doc. dr. Rasa Sabaliauskaitė, prie tyrimo sėkmės prisidėjo NVI gydytojai klinicistai

Rubrikos: Mokslo erdvėje, Naujienos

Prof. Sonata Jarmalaitė

Gegužę prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kolektyvo 7 metus vykdyto inkstų vėžio mutografijos tyrimo rezultatai. Tarp straipsnio autorių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslininkės prof. Sonata Jarmalaitė ir dr. Rasa Sabaliauskaitė.

Prie tarptautinio inkstų vėžio mutografijos tyrimo sėkmės prisidėjo Nacionalinio vėžio instituto gydytojai klinicistai, kurie aktyviai talkino, kad šis tyrimas prasidėtų ir visi duomenys apie pacientus bei jų gydymą būtų surinkti ir sėkmingai pasiektų užsienio mokslininkus. „Tirti pacientai buvo gydyti NVI Onkourologijos skyriuje. Gydytojas urologas Algirdas Žalimas atliko nuoseklų 7 metų darbą, rinkdamas ir atnaujindamas duomenis apie pacientus, ir tuo svariai prisidėjo prie šio svarbaus Lietuvai mokslinio projekto“, – sako NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai dr. Marius Kinčius.

Ypač didelis sergamumas Lietuvoje ir Čekijoje

Inkstų vėžio atvejai Lietuvoje sudaro apie 4 proc. visų piktybinių navikų atvejų. Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga 650–750 žmonių. „Rytų Europoje – Čekijoje ir Lietuvoje, pastebimas didžiausias sergamumas inkstų vėžiu. Ši liga dažniausiai diagnozuojama 60–70 metų amžiaus žmonėms. Manoma, kad trečdaliu riziką susirgti didina rūkymas, ypač kartu su alkoholiu, taip pat nutukimas, hipertenzija, piktnaudžiavimas analgetikais, sąlytis su kancerogenais, tokiais kaip asbestas, turi reikšmės ir paveldimumas“, – teigia NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai urologas dr. Marius Kinčius.

Inkstų vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo vėžio stadijos. Jei navikas yra I–II stadijos, beveik 95 proc. pacientų po radikalaus gydymo išgyvena 5 metus. Deja, ankstyvųjų stadijų inkstų vėžys nustatomas retai, mat jis ilgai neturi jokių simptomų. Pasak specialisto, inkstų vėžys dažnai nustatomas atsitiktinai, dėl kitų priežasčių atliekant ultragarsą, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją.

Dirbo tarptautinė mokslininkų komanda

Iš 11 pasaulio šalių susibūrę mokslininkai išanalizavo beveik 1000 inkstų vėžio genomo sekų ir nustatė specifinius mutacijų profilius, nurodančius ligos priežastis. Tyrimas patvirtino, kad pagrindiniai inkstų vėžį sukeliantys veiksniai yra rūkymas, vidiniai ląstelių procesai, aristolochinės rūgšties poveikis. Mokslininkai taip pat aptiko ir naują unikalų inkstų vėžio mutacijų profilį, kuris bus tiriamas toliau.

Skirtinguose geografiniuose pasaulio regionuose genų mutacijos, aptinkamos inkstų vėžio genomo sekose, skiriasi ir daugelis tokių skirtumų nėra paaiškinami vien žinomais vėžio rizikos veiksniais.

Publikacijoje pristatomo tyrimo tikslas buvo identifikuoti iki šiol nežinomus inkstų vėžio rizikos veiksnius naudojant unikalų mutografijos algoritmą, kuris pagal mutacijų profilį gali atpažinti kancerogenus. Tam išsiaiškinti buvo analizuojamas tūkstantis inkstų vėžio navikų mėginių, surinktų penkiuose žemynuose, įtraukiant tiek didelio, tiek mažo sergamumo inkstų vėžiu regionus. Lietuva, turėdama aukščiausius inkstų vėžio sergamumo rodiklius Europoje ir pasaulyje, tapo viena iš pagrindinių tyrimo objektų. Tiriant inkstų vėžio genomus Lietuvoje ir Čekijoje buvo aptiktas dominuojantis SBS40 mutacijų tipas, kuris liko neišaiškintas – nėra žinoma, kas sukelia šio tipo mutacijas.

Balkanų regione aukštas inkstų vėžio sergamumas buvo siejamas su aristolochinės rūgšties poveikiu. Ši medžiaga randama tradicinės medicinos preparatuose ir yra susijusi su specifiniu inkstų vėžio mutacijų profiliu. Šiame tyrime analizuojamose vėžio genomo sekose nebuvo aptikta mutacijų profilio sąsajų su nutukimu ar hipertenzija, nors šie veiksniai dažnai siejami su inkstų vėžiu.

Vėžys vystosi organizme kaupiantis genetinėms mutacijoms, kurios sutrikdo natūralius biologinius procesus. Mutacijų kaupimąsi gali sukelti vidiniai ląstelių procesai, tokie kaip netiksli DNR replikacija ir klaidų taisymas, arba išoriniai aplinkos ar gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip saulės šviesos ultravioletinė spinduliuotė ar kenksmingi junginiai cigarečių dūmuose.

Tyrimai bus tęsiami

„Kiekvienas navikas pasižymi unikaliu DNR mutacijų profiliu. Jau yra sukaupta nemažai informacijos apie tūkstančių navikų mutacijų profilius. Duomenis susisteminus, visus navikus galima suskirstyti į keliasdešimt potipių, turinčių unikalų mutacijų profilį, arba vėžio mutacinę fotografiją – mutografiją. Vėžio mutografija gali atspindėti biologinius procesus, kancerogenų poveikį, regioninius vėžio ypatumus ir pan.“, – sako viena tyrimo dalyvių prof. S. Jarmalaitė.

Tyrimo metu buvo renkami klinikiniai sergančiųjų mėginiai, pildomi klausimynai apie sveikatos rodiklius ir gyvensenos ypatumus. Navikinių mėginių ir leukocitų genomo sekoskaita buvo vykdoma Sangerio institute Kembridže. Nors dėl COVID-19 pandemijos tyrimai užtruko, „Nature“ publikuotame straipsnyje pateikti 16 inkstų navikų iš Lietuvos genomo sekoskaitos tyrimų rezultatai. Likę mėginiai bus naudojami tolesniems tyrimams.

Vėžio mutografijos tyrimas bus tęsiamas kitame Jungtinės Karalystės Vėžio tyrimų fondo projekte „PROMINENT“, kuris gilinsis į ankstyvus kancerogenezės etapus. Tikimasi, kad šis tyrimas padės identifikuoti paslaptingąjį Lietuvoje dominuojantį SBS40 mutacijų tipą sukeliantį veiksnį ir imtis prevencinių priemonių mažinant inkstų vėžio sergamumą.

Parašykite mums

    Rekvizitai

    VŠĮ Viktorijos leidyba

    Įmonės kodas : 125011888

    redaktorius@onkologopuslapiai.lt