„Privalome ieškoti vėžio priežasčių“, sako Nobelio premijos laureatas virusologas prof. Haraldas zur Hausenas

Rubrikos: Mokslo erdvėje, Naujienos

„Akivaizdu, jog klystame neskiepydami berniukų nuo žmogaus papilomos viruso. Juk jie suaugs į vyrus ir bus žmogaus papilomos viruso nešiotojai“, –sako prof. Haraldas zur Hausenas.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) atradėjas Nobelio premijos laureatas virusologas prof. Haraldas zur Hausenas su žmona prof. Ethel-Michele de Villiers viešėjo Vilniuje, kur Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre tarptautinėje, kasmet šio centro studentų organizuojamoje mokslinėje konferencijoje „The Coins“ skaitė paskaitą.

Prof. Haraldui zur Hausenui už mokslinius tyrimus, kuriais jis įrodė, jog onkogeninių tipų žmogaus papilomos virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį, ir inicijavo profilaktinių vakcinų nuo ŽPV kūrimą, 2008 m. buvo paskirta Nobelio premija.

Prof. Haraldas zur Hausenas davė išskirtinį interviu „Onkologo puslapiams“.

Ar 1983–1984 metais, kai nustatėte, jog virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį, jau galvojote, kad šis Jūsų atliktų mokslo tyrimų rezultatas bus taip plačiai pritaikomas? O gal priešingai – kai mokslininkas dirba, jis negalvoja apie praktinį pritaikymą?

Kai atradome žmogaus papilomos virusus, kai pamatėme, kad mūsų nustatyti 16 ir 18 tipo žmogaus papilomos virusai aptinkami 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų, tada mes jau buvome tikri, kad mūsų atradimas turi be galo didelę reikšmę. Iš karto iškilo klausimas dėl skiepų. Labai anksti pradėjome apie tai galvoti.

Jau 1984 metų pabaigoje ir 1985 metų pradžioje stengėmės užmegzti kontaktus su gamintojais ir sudominti mūsų atradimu farmacinę pramonę, kad būtų galima pradėti skiepų gamybos darbus . Visi mūsų bandymai iš pradžių totaliai žlugo. Nes niekam nebuvo įdomu tai, ką mes atradome ir apie ką mes kalbėjome.

Tiesa, buvo išimtis, viena įmonė Marburge pradėjo su mumis bendrauti. Įmonės vadovas susidomėjo asmeniškai, tačiau firma priklausė didesniam įmonių koncernui – Hoechst AG. Vienas iš direktorių buvo apie mūsų idėją girdėjęs ir leido atlikti rinkos tyrimą. Tyrimas parodė, jog tokios rinkos iš viso nėra… Ir tai, apie ką mes šnekėjome, apie skiepus vaikystėje nuo žmogaus papilomos viruso, užkertančius kelią išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui – atrodė visiškai prasilenkiantys su realybe dalykai. Įmonei Marburge nebuvo leista toliau su mumis dirbti. Tada situacija mums atrodė tikrai tragiška.

Užtruko dar 4–5 metus, kol su mumis pradėjo kontaktuoti amerikiečiai, rimtai susidomėję mūsų tema. Buvo sukurti testai, sėkmingai sukurti, šiandien  – tai milijardinė rinka, iš kurios, deja, nei aš, nei mano šeima negauname jokios naudos.

Vokietijoje, kur sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodiklis 8,2, o mirtingumo – 1,7, apie 4500 – 4600 moterų kasmet diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys. Ketvirtadalis iš jų dėl vėlyvos diagnostikos, dėl per vėlai pradėto gydymo miršta. (Palyginti Lietuvoje Globocan 2012 duomenimis sergamumo rodiklis daugiau nei 20, o mirtingumo – daugiau nei 7).

Taip, deja, taip yra. Turime tuos keturis su puse tūkstančio naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Ir dar kai žinome, jog ketvirtadalio šių moterų netenkame, tai kalbame apie tūkstantį moterų gyvybių. Kasmet netenkame šių moterų ir tai yra ženkliai per daug.

Vokietijoje veikia profilaktinė gimdos kaklelio vėžio programa. Šiuo metu Vokietijoje aktyviai imtasi skiepų programos. Skiepijamos jaunos 12 m. mergaitės, neturėjusios seksualinių santykių, tačiau paskiepijama tik vos 40 proc.  Per mažas procentas dalyvauja skiepų programoje.

Australijoje, Olandijoje, Skandinavijos šalyse paskiepijama iki 80 proc. atitinkamo amžiaus mergaičių. Tai jau ženkliai geresnė situacija.

Tačiau nė vienoje šalyje nėra geros skiepų programos berniukams. Juk berniukai, ateities vyrai, yra pagrindiniai žmogaus papilomos viruso infekcijos nešiotojai. Visose pasaulio šalyse – tai įrodyta – 15–40 metų vyrai turi ženkliai daugiau seksualinių partnerių nei šios amžiaus grupės moterys. Todėl berniukų skiepijimas yra būtinas, turi lemiamą reikšmę, jeigu mes norime sustabdyti infekcijos plitimą. Deja, šis faktas dar nėra visuotinai įsisąmonintas, bet palengva jau mus ima girdėti tos institucijos, kurios gali keisti situaciją.

Aš sakau aiškiai – mes akivaizdžiai klystame vykdydami tik mergaičių skiepijimą, t. y. neskiepydami berniukų. Berniukai turi būti skiepijami nuo 9 m. iki 13–14 m., be abejo, prieš pirmuosius seksualinius santykius. Beje, yra nustatyta, jog tie patys virusai  yra burnos bei burnaryklės vėžio sukėlėjai.

„The Coins“ konferencijoje skaitytame pranešime Jūs daug šnekėjote apie kitus virusų tipus, kurie gali būti atsakingi už kitų lokalizacijų vėžio išsivystymą. Ar manote, kad virusai sukelia ir kitų lokalizacijų vėžį?

Be jokios abejonės, taip. Absoliučiai. Esu įsitikinęs tuo, todėl reikalingi tolesni mokslo tyrimai šioje srityje. Mes galvojame, kad einame teisingu keliu. Žinoma, kiekviena hipotezė turi būti įrodoma. Būtini tolesni mokslo tyrimai, kurie duotų atsakymą dėl aiškių profilaktikos priemonių ir galimybių. Štai, pavyzdžiui, krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga visame pasaulyje. Žarnyno vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinė liga tarp vyrų ir moterų. Kokios šių lokalizacijų vėžio priežastys? Plaučių vėžys – na, čia turime aiškų rizikos faktorių tabako rūkymą. Tačiau neaišku, kodėl suserga nerūkantieji, 15–20 proc. sergančiųjų plaučių vėžiu niekada nerūkė, kodėl suserga plaučių vėžiu jaunos nerūkančios moterys. Taip, rūkymas yra vadinamasis kofaktorius, kuris prisideda prie vėžio išsivystymo rizikos, bet nėra lemiantis veiksnys.

Kitas pavyzdys, štai žmonės, kurie netoleruoja laktozės, negali gerti pieno. Šioje grupėje 25 proc. rečiau pasitaiko krūties vėžio. Tai jums ir įrodymas, kad čia kažko svarbaus mes dar nenustatėme.

Gerbiamas profesoriau, norite pasakyti, kad virusai – mūsų priešas Nr. 1?

Aš nežinau, ar tai iš tiesų virusai, mes stengiamės neakcentuoti, jog čia kalti virusai. Iš tiesų nei klasikiniai virusai, nei klasikinės bakterijos greičiausiai nėra vieninteliai kancerogenezės kaltininkai. Tikriausiai tie kaltininkai yra produktai, kurie atsiranda dėl mikroorganizmų buvimo ir kurie vykstant evoliucijai tapo savarankiški ir žmogaus ląstelėse gali daugintis. Tai visų pirma yra plazmidės (mažos ciklinės DNR molekulės, sugebančios autonomiškai dvigubėti (replikuoti) ląstelėje, jų koduojami genų produktai padeda bakterijoms prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, nors ir nėra gyvybiškai būtini ląstelei), kurios tapo savarankiškos, įgijo savitų bruožų ir turi galimybę daugintis ląstelėje. Ir iš esmės jau galime kalbėti apie naują sukėlėjų grupę.

Visuotinai pripažinta tai, kad pats žmogus gali išvengti 30 proc. vėžį sukeliančių faktorių. Gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas gali padėti kiekivenam iš mūsų nesusirgti vėžiu. Ar Jūs pritariate šiai nuomonei?

Be abejo, yra įmanoma išvengti daugelio vėžio formų. Bet štai, pažiūrėkite, Indijoje, kurios gyventojai tikrai vartoja nedaug mėsos ir anksčiau tam tikrų lokalizacijų vėžys buvo itin retai diagnozuojamas, daugėja susirgimų storosios žarnos vėžiu. Perėmus Vakarų šalių gyvensenos įpročius, iš dalies šiame regione keičiasi sergamumo vėžiu statistiniai duomenys. Ir nepamirškime, kad gimdos kaklelio, skrandžio, kepenų vėžys šioje ir kaimyninėse šalyje pasitaiko ženkliai dažniau nei kitur.

Žinoma, galima pamėginti koreguojant mitybos įpročius, keičiant gyvenimo būdą kažką pakeisti. Tačiau, reikia žinoti, kada ir ką reikėtų keisti. O kai kurios infekcijos į žmogaus organizmą patenka iš karto po to, kai baigiasi žindymo laikotarpis. Ir per visą jo gyvenimą persistuoja organizme, o po 50, 60 ar 70 metų sukelia vėžį. Nėra taip paprasta surasti tinkamą strategiją, kaip išvengti vėžio. Be abejo, būtų beprotiška mintis imti ir pasiūlyti po žindymo kūdikiui visai neduoti pieno produktų, sugalvoti kokių nors pieno pakaitalų… Bet, aš manau, mes jau suprantame, apie ką kalbame – reikia surasti ir sukurti prevencines priemones ir pirmiausia turi būti indentifikuoti vėžinio proceso sukėlėjai.

Ar tikite, kad vėžys bus nugalėtas ir vėžys taps kontroliuojama liga?

Labai nemėgstu žodžių „nugalėti vėžį“. Kontroliuoti – gal ir taip. Bet mes galėsime to pasiekti tada, kai iki galo išsiaiškinsime ir žinosime vėžio priežastis.  O skirtingų formų vėžio priežastys yra įvairios. Kol mes iš esmės nesuprasime vėžio priežasčių, labai nedaug ką galime nuveikti. Noriu pasakyti, jog pakankamai daug žinome, kas sukelia gimdos kaklelio, kepenų vėžį. Ir čia jau galime nemažai nuveikti. Bet būtina daugiau dėmesio sutelkti mokslinims tyrimams, kuriais ieškoma vėžio priežasčių.  Ir vykdyti darbus intensyviau, kruopščiau žiūrėti, kas kam daro įtaką. Juk paprastai pasakyti, jog raudona mėsa gali sukelti storosios žarnos vėžį, mano nuomone, nėra atsakinga. Tada, kai žinosime, kas toje raudonoje mėsoje yra, kai galėsime tuos faktorius identifikuoti, tada galėsime ieškoti priemonių, kurios sustabdys tų faktorių veikimą arba juos panaikins.

Tarkime, kraujotakos ligos, aterosklerozė – jos susijusios su uždegiminiais dalykais. Vėlgi turime žinoti, kaip ir kas vyksta. Tam turime iki smulkiausių detalių žinoti priežastis, ištyrinėti procesus.

Štai autoimuninės ligos. Šiandien beveik visais atvejais nieko nežinome apie šių ligų priežastis. Taip, mes matome reakcijas, gaminasi antigenai ir jie puola savo organizmo ląsteles. Bet kas yra negerai, kur priežastys – mes nežinome. Tada, kai žinosime, tada galėsime aiškiai pasakyti – štai ši molekulė yra sukėlėjas. Ir nors  infekcinių ligų atvejais mums yra aišku, o kitų ligų atvejais  – labai neaišku. Ir tai reikia tiksliai formuluoti. Tai pagrindinė ir medikų problema. Žinoma, jie dirba savo kasdieninį darbą, tiki tuo, ką daro, dažnai matome sėkmingo gydymo rezultatus. Bet tai tikrai ne priežastis liautis toliau tyrinėti.

Vėžio diagnozė, vėžio gydymas yra  nepakeliamai sunki našta pačiam pacientui, jo artimiesiems.  Mūsų tikslas padaryti taip, kad viso šito galėtume išvengti, kad to nereikėtų. Taip suprantu savo misiją.

Ar tai ateities klausimas?

Ne ateities, tai klausimas šiandien, labai konkretus ir neatidėliojamas. Žinoma, ir ateityje bus ką veikti. Bet privalome daugiau padaryti.

Šiandien?

Taip, visiškai teisingai – šiandien.

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt