VU mokslininkų tyrimas atskleidė žmogaus papilomos viruso Lietuvoje ypatumus
Rubrikos: Mokslo erdvėje, Naujienos
2018-03-28
Žurnalistė Agnė GRINEVIČIŪTĖ apie žmogaus papilomos viruso tyrimus, kurie vykdomi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, kalbėjosi su prof. Aurelija Žvirbliene.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai dvigrandę žiedinę DNR turintis virusas, kuris infekuoja žmogaus ir gyvūnų epitelinio audinio ląsteles. Kai kurių genotipų virusai sukelia odos ir gleivinių lėtinius uždegimus, kiti – karpas, treti – anogenitalinių sričių bei gerklų vėžies ligas, iš kurių labiausiai paplitęs gimdos kaklelio vėžys. Iš viso priskaičiuojama apie 150 ŽPV viruso genotipų, iš kurių 16 priskiriama onkogeniniams. Tai reiškia, kad ilgalaikė šių genotipų virusų infekcija gali sukelti vėžį.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad onkogeniniai ŽPV virusai yra pagrindinė ir pirminė gimdos kaklelio vėžio priežastis, susiklosčius tam tikroms palankioms sąlygoms.
Kasmet pasaulyje nustatoma apie pusę milijono naujų šio tipo vėžio atvejų. Yra žinoma, kad apie 70 proc. moterų per savo gyvenimą užsikrečia ŽPV. Daugelio tyrimų duomenimis, onkogeninių genotipų ŽPV randami iki 98 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, mėginiuose. Lietuva pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumą nuo šios ligos pirmauja tarp ES šalių. Kas savaitę nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje miršta vidutiniškai penkios moterys.
Už revoliucinį atradimą, kad ŽPV virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį, 2008 m. Nobelio premija fiziologijos arba medicinos srityje paskirta garsiam vokiečių virusologui prof. Haraldui zur Hausenui. Šis atradimas leido sukurti profilaktines vakcinas nuo gimdos kaklelio vėžio. Beje, mokslininkas buvo atvykęs į VU GMC vasario 28 d.– kovo 2 d. studentų surengtą tarptautinę gyvybės mokslų konferenciją „The COINS“.
Prof. A. Žvirblienė teigia, kad minėto vokiečių mokslininko dėka buvo pirmą kartą parodyta, jog vėžio priežastimi gali tapti ir virusas. Imunologė patikslina, kad vakcinos prieš ŽPV nėra priešvėžinės, kaip dažnai pateikiama viešojoje erdvėje, o priešvirusinės. Tad skiepytis tikslinga tada, kai virusas dar neįsigalėjęs mūsų organizme.
„Žmogaus papilomos virusas plinta lytiniu keliu. Vadinasi, šį virusą galima pasigauti netgi pirmųjų lytinių santykių metu. Todėl skiepijimas veiksmingas tik iki pirmųjų lytinių santykių. Priešvirusinė vakcina nuo šių metų liepos bus įtraukta į mergaičių privalomųjų skiepų kalendorių. Tose šalyse, kurios pradėjo masinę vakcinaciją, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, pastebimas gimdos kaklelio vėžio atvejų sumažėjimas. Vadinasi, vakcina veiksminga, nes apsaugo nuo pirminio vėžio sukėlėjo“, – argumentuoja VU GMC mokslininkė.
Ji yra vadovavusi Aukštųjų technologijų plėtros programos projektui „Naujų diagnostikos sistemų, skirtų žmogaus papilomos viruso infekcijos ir jos sukelto vėžio laboratorinei diagnostikai, kūrimas“. Šis projektas vykdytas kartu su kolegomis iš Nacionalinio vėžio instituto ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Bendradarbiaujant su šios kompanijos mokslininkais buvo sukurta nauja ŽPV molekulinės diagnostikos sistema, leidusi viename mėginyje nustatyti visus 16 onkogeninių ŽPV genotipų. Jeigu nustatoma bendra ŽPV infekcija, naudojant naujai sukurtą sistemą galima pasakyti, ar tame mėginyje yra onkogeninių ŽPV genotipų iš pradžių jų net neidentifikuojant.
Mokslininkų komanda siekė išsiaiškinti, kokie onkogeniniai ŽPV genotipai labiausiai paplitę mūsų šalyje. Atliktas didelio masto tyrimas: ištirta daugiau kaip 800 pacientų, kuriems nustatyta tiksli diagnozė, mėginių. „Bendradarbiaujant su dr. Živile Gudlevičiene iš Nacionalinio vėžio instituto buvo surinkti moterų gimdos kaklelio mėginiai, kuriuose pirmiausia nustatinėjome bendrą ŽPV infekciją. Jeigu surasdavome ŽPV infekciją, atlikdavome genotipavimą, t. y. įvertindavome kiekvienos pacientės ŽPV onkogeninį genotipą. Visa tai leido gauti išties reprezentatyvų vaizdą, parodantį, kokie ŽPV genotipai dominuoja Lietuvoje“, – pasakoja prof. A. Žvirblienė.
Iš minėto tyrimo paaiškėjo, kad pas mus, kaip ir kitose šalyse, dažniausiai pasitaiko ŽPV 16 genotipas. Tačiau kitų onkogeninių ŽPV genotipų paplitimas skiriasi. Pavyzdžiui, daugelyje Europos šalių antrasis pagal paplitimą yra ŽPV 18 genotipas, o pas mus jis nėra toks dažnas. Lietuvoje dažniau aptinkami ŽPV 33, ŽPV 31, ŽPV 56 genotipai. Devynvalentė ŽPV vakcina apsaugo nuo septynių genotipų ŽPV, tarp jų ir tų, kurie pas mus labiausiai paplitę.
Kita aptariamo tyrimo dalis apėmė ŽPV viruso paplitimą sveikų vyrų ir sveikų moterų organizmuose. Tam buvo paimti abiejų lyčių atstovų burnos gleivinės mėginiai. VU GMC imunologė teigia, kad tyrimo rezultatai buvo gana netikėti: nustatyta, jog net apie penktadalis sveikų vyrų burnos gleivinėje turi ŽPV virusą.
Jeigu vertintume sveikų moterų gimdos kaklelio gleivinę, apie 45 proc. jų nešioja šį virusą. „Mūsų tyrimas atskleidė, kad ir sveiki žmonės nešioja ŽPV virusus. Taip pat parodėme, kad ŽPV onkogeninių genotipų pasiskirstymas Lietuvoje yra šiek tiek kitoks negu kitose šalyse. Labai svarbu žinoti, kuo mes skiriamės. Turėdami devynių komponentų ŽPV vakciną galime būti tikri, kad nuo didžiosios dalies onkogeninių virusų ji tikrai apsaugos“, – tikina mokslininkė.
Anot jos, atliktas tyrimas svarbus tuo, kad pirmą kartą Lietuvoje ištirtas visų ŽPV onkogeninių genotipų dažnis, įvertintas ŽPV viruso paplitimas sveikų vyrų ir moterų burnos epitelio ląstelėse. „Virusas vėžinį procesą gali paspartinti ne tik gimdos kaklelyje, bet ir burnos gleivinėje. Onkogeniniai ŽPV gali sukelti gerklų, išangės vėžį. Skiepijimasis apsaugotų nuo minėtų tipų vėžio. Moksliškai pagrįsta, kad onkogeninių genotipų ŽPV yra pirminė vėžio priežastis, nors yra ir papildomų veiksnių: imuninė sistema, mityba ir kt. Jeigu pašaliname pirminę priežastį, galime apsaugoti žmones nuo minėtų tipų vėžio“, – apibendrina prof. A. Žvirblienė.
Ateityje ji su kolege dr. Milda Plečkaityte, naudodamos jau sukurtus metodus, ketina panagrinėti, kaip ŽVP infekcija susijusi su, pavyzdžiui, lyties takų mikrobiota, kuri šiuo metu intensyviai tyrinėjama. VU GMC mokslininkės kelia hipotezę, kad skirtingas bakterijų sąstatas labiau nuslopina arba padeda sukelti stipresnį imuninį atsaką prieš ŽPV. Tad tyrėjos norėtų įvertinti sąsajas tarp mikrobiotos, t. y. bakterijų sudėties, ir ŽPV progresavimo ryšio su imuniniu atsaku.
VU GMC Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriuje atliekama ne tik virusinių infekcijų diagnostika ir paplitimo tyrimai. Vystomos ir kitos tyrimų kryptys: monokloninių ir rekombinantinių antikūnų kūrimas, rekombinantinių virusinių antigenų tyrimai, lyties takų mikrobiotos ir bakterinių citolizinų tyrimai, Mycobacterium tuberculosis molekulinės epidemiologijos tyrimai. Skyriuje esanti infrastruktūra suteikia galimybę dirbti su ląstelių kultūromis, atlikti imunocheminę analizę, imunofluorescencinę mikroskopiją, tėkmės citometriją, molekulinės biologijos eksperimentus.
Edgaro Kurausko nuotraukos