Šventė ne tik sergantiems, bet ir ligą gydantiems: šv. Magdalenos naktis yra moters, o ne ligos šventė, sako dr. Agnė Čižauskaitė

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

2024-10-15

Ingrida Šimonytė, dr. Agnė Čižauskaitė ir brolis Benediktas

Šv. Magdalenos nakties bėgimas Klaipėdoje, tapęs visai Lietuvai svarbiu reiškiniu, šią vasarą įvyko jau šeštą kartą. Krūtų vėžio žinomumui skirtame renginyje atlikti patikrą mielai talkino kolegos specialistai iš visos Lietuvos, buvo surengta mokslinė praktinė konferencija, bėgti panoro daugiau nei tūkstantis dalyvių. Renginys susilaukė politikų dėmesio, užsienio ekspertai dalijosi teorine ir praktine patirtimi.

Kalbamės su viena iš šv. Magdalenos nakties bėgimo organizatorių gydytoja krūtų chiruge dr. Agne Čižauskaite.

Kaip pavyksta suorganizuoti tokį didžiulį, masinį, įvairiapusį, gražia tradicija tapusį renginį?

Labai dėkui už įvertinimą, išties Lietuvos krūties vėžio asociacijos (toliau LTKVA) projektas, kaip ir siekėme, tampa viena iš Klaipėdos miesto vasaros švenčių. Tai – didelės prie jo daug mėnesių plušančios komandos darbo rezultatas. Visus organizatorius, svečius, savanorius ir dalyvius, manau, vienija emocija, kuri užplūsta šventės dieną. Tai jausmas, kad darome kažką svarbaus, keičiančio pasaulį. Ši vilties šventė nebūtų įmanoma be brolių pranciškonų – ypač brolio Benedikto, kuris yra dvasinis projekto lyderis ir idėjos autorius. Šv. Pranciškaus onkologijos centras – jame vyksta konferencija, patikros ir specialistų konsultacijos – yra erdvė, kurioje gera visiems: ir moterims, atėjusioms į renginį, ir specialistams, savanoriaujantiems projekte.

Kasmet dalyviams dalijame apklausos anketas, pagal kurias vertiname nuostatas apie krūtų vėžį bei jo patikrą, labai laukiame šiųmečių rezultatų bei jų palyginimo su ankstesniais metais, kur aiškiai atsispindėjo žinių apie ligą bei jos patikrą trūkumas visuomenėje.

Šiais metais sulaukėme rekordinio dalyvių skaičiaus, nes pirmą kartą leidome bėgti ir eiti vyrams – simboliniam ėjimui ir bėgimui buvo registruota per 1000 dalyvvių. Taip pat pirmą kartą gydytojų, kurie savanoriškai neatlygintinai atliko krūtų patikrą nereikėjo kviesti – jaunieji kolegos patys siūlėsi dalyvauti projekte, sutikę organizatorius konferencijose, o nuolatiniams ekspertams tereikėjo priminti datą. Projekto metu patikrą atliko net 23 gydytojai, patikrinta 230 moterų ir, deja, vėl nustatyta galimai piktybinių pakitimų  bei rekomenduota gydytojų krūtų onkochirurgo ar intervencinio radiologo konsultacija.

Kas Jums pačiai šių metų Magdalenos naktyje pasirodė svarbiausia?

Man svarbiausia buvo išgirsti kolegės žodžiai, jog pirmą kartą jautė, kad šventė skirta ne tik sergantiems, bet ir ligą gydantiems. Juk LTKVA yra tiek specialistus, tiek pacientus vienijanti organizacija. Vienas iš mūsų tikslų yra gilinti kolegų profesines žinias, suteikti galimybę iš arti pasikalbėti su pasaulinio lygio ekspertais, susipažinti su kaimyninių šalių kolegomis.

Įvykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Viltis tiesoje” kalbėta apie gyvenimo kokybę turint krūtų implantą. Nagrinėti saugumo aspektai, chirurginės technikos klausimai – kas naujo šioje medicinos inovacijų srityje?

Krūties atkūrimas implantu yra vienas populiariausių metodų pasaulyje dėl greito sveikimo, paprastos metodikos ir gana gero estetinio rezultato. Atsiradus moderniems implantams bei patvirtinus jų kompensavimą iš valstybės biudžeto mūsų šalyje šių operacijų populiarumas sparčiai auga. Net vyresnio amžiaus moterys šiandien dažnai renkasi krūties rekonstrukciją implantu  –  su nedideliu nepageidaujamų reiškinių kiekiu susijusią procedūrą.

Konferencijos metu ekspertai dalijosi diagnostikos, kai moteris turi implantą, metodikomis, pasaulinio lygio chirurgai operacijų ir paskaitų metų demonstravo technikos subtilumus, kurie padeda pasiekti maksimaliai gerą pooperacinį rezultatą, dalijosi su implantais susijusių komplikacijų mažinimo galimybėmis.

Kaip įvertintumėt Lietuvos specialistų lygį?

Lietuvoje didžiuosiuose šalies gydymo centruose dirbančių specialistų lygis visiškai atitinka pasaulinį lygį. Mūsų šalyje moterys krūtų vėžio diagnostikai bei chirurginiam gydymui gali rinktis visus modernius metodus. Kartais ne visi metodai sutelkti viename gydymo centre, todėl visuomet rekomenduojame, jei moteris pageidauja konkretaus chirurginio gydymo metodo, o toks gydymas centre, kuriame ji gydosi, neatliekamas, kreiptis dėl antros nuomonės į kitame centre dirbantį specialistą. Blogesnė situacija su kompensavimu sisteminio gydymo vaistų, kurie, deja, ne visi yra prieinami mūsų šalyje. Tai turi įtakos krūtų vėžiu sergančiųjų išgyvenamumui, kuris vis dar yra 9 proc. mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

Kokią matote prasmę tokiu būdu – grandioziniame renginyje – derinti visuomenės švietimą, pacienčių palaikymą ir medicininių inovacijų pateikimą?

Būdami gydytojais galime padėti vienetams, o rengdami tokį projektą galime išgelbėti tūkstančius – tokia pagrindinė mūsų asociacijos misija. Lietuvoje gajūs du dalykai – prastas atrankinės mamografijos programos lankomumas (vos per 50%) ir ligos stigmatizavimas. Rengdami tokį projektą siekiame parodyti, jog krūtų vėžys nėra mirtina liga, jog ji turi kone plačiausią sėkmingo gydymo priemonių arsenalą , tačiau tai sėkmei pasiekti yra privaloma sąlyga – liga turi būti nustatyta laiku. Norint tai įgyvendinti, reikia kviesti moteris periodiškai tikrintis, rodyti gerus pavyzdžius ir didinti pasitikėjimą specialistais. Šv. Magdalenos naktis yra moters, o ne ligos šventė – mes visuomet pabrėžiame, jog sveika moteris yra sveika šeima, o sveika šeima yra sveika visuomenė.

Kur, Jūsų manymu, būtų reikalingas proveržis – krūtų vėžio profilaktikoje, mamografinės patikros programos tobulinime? Ar visgi diagnostikos ir gydymo inovacijos lems esminius pokyčius?

Kaip minėjau, yra dvi pagrindinės užleistų stadijų nustatymo ir prasto išgyvenamumo šalyje priežastys. Tai – prastas atrankinės mamografijos programos lankomumas ir nepakankamos sisteminių vaistų kompensavimo galimybės. Labai tikiu, jog įkurtas atrankinių programų koordinacinis centras, kuris po truputį jau ima veikti šalyje, iš esmės pakeis lankomumo rezultatus. Tam turės įtakos ir amžiaus ribų padidinimas – nuo kitų metų sausio 1 d. programai bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų imtinai (iki šiolei programoje dalyvavo moterys nuo 50 iki 69 metų). Mūsų šalyje yra puikus atrankinių programų centrų prieinamumas, o koordinacinis centras, kuris kvies moteris atvykti patikrai galbūt priartins mus prie Skandinavijos šalių rezultatų, kurių programos lankomumas viršija 90 proc.

Kita sparčiai tobulėjanti sritis yra sisteminė terapija, kurią taikant dažnai gaunamas, vadinamasis visiškas patologinis atsakas – gydytojas patologas pašalintoje krūties dalyje neberanda vėžio ląstelių. Tokių atvejų ateityje, manau, daugės ir išgyvenamumo rodikliai gerės net sergant pažengusia liga.

Ar gali pati moteris dėti maksimalias pastangas, kad nesusirgtų? Ką galėtumėte patarti šiuo klausimu?

Stebuklingo recepto nesusirgti nėra, tačiau yra keletas mokslo įrodytų patarimų, kurių laikantis galima šiek tiek sumažinti nulemtą riziką susirgti. Jeigu jums menopauzės metu taikoma pakaitinė hormonų terapija, nereikėtų vartoti moteriškų hormoninių preparatų ilgiau nei 5 metus, o jei tai būtina, patariama rinktis mažiausią veiksmingą dozę ir krūtis tikrintis kasmet. Patariama stengtis susilaukti pirmojo vaikelio iki 30-ties ir kuo ilgiau jį žindyti krūtimi. Reikia išlaikyti normalų kūno svorį, ypač postmenopauziniu laikotarpiu, mat riebalinis audinys yra moteriškų hormonų „sandėlis“. Svarbu aktyviai fiziškai judėti – užsiimti ne mažiau nei 140 minučių vidutinio aktyvumo fizine veikla (pvz., vaikščiojimu, važinėjimu dviračiu, jogos treniruotėmis ar sodo–daržo darbais etc.) ar 70 minučių intensyvia fizine veikla (pvz., bėgiojimu, intensyviu važiavimu dviračiu, teniso treniruotėmis ar aerobika etc.) per savaitę. Idealu, jei dar pridėtumėte bent dvi jėgos treniruotes per savaitę.

Pasirodė naujų tyrimų, rodančių, jog laikas, praleidžiamas sėdint, taip pat didina krūties vėžio riziką ir yra nesusijęs su laiku, praleistu aktyviai sportuojant. Taip pat patariama atsakingai vartoti alkoholį, nes net ir maži alkoholio kiekiai (daugiau nei 14 vnt. per savaitę) didina riziką susirgti krūtų vėžiu. Reikia nerūkyti, tai ypač svarbu moterims dar nepasiekusioms menopauzės. Yra duomenų, jog Viduržemio jūros dieta, kurioje ypač tyro alyvuogių aliejaus gausiau nei sviesto, o riešutų, žuvies daugiau nei mėsos, gali sumažinti riziką susirgti krūtų vėžiu.

Ir visuomet būtina prisiminti, jog net ir susirgus Lietuvoje yra visa šiuolaikinė pagalba, kad liga būtų gydoma moderniausiomis priemonėmis, o išgyvenamumas esant pradinėms stadijoms siekia daugiau nei 95 proc.