Metabolinis sindromas didina ir vėžio riziką – prof. Virginijus Šapoka pataria rinktis polifenolių gausų valgiaraštį

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

2018-07-11

Manoma, jog metabolinis sindromas – tai nauja epidemija, tikra visuotinė problema daugelyje šalių, kadangi daugėja žmonių, kuriems jis nustatomas. Metabolinis sindromas – viena iš vėžio riziką didinančių priežasčių.

„Metabolinis sindromas (MS) – tai nėra atskira liga, bet atskirų veiksnių, keliančių didelę riziką būsimoms ligoms atsirasti, kompleksas. MS išsivysčiusiose šalyse nustatomas apie 20–30 proc. gyventojų. Kuo vyresnis amžius – tuo šis sindromas dažnesnis. Manoma, kad JAV metaboliniu sindromu sergančiųjų skaičius siekia net 50–75 mln.“, – sako Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vidaus ligų centro direktorius prof. Virginijus Šapoka.

Gerbiamas profesoriau, įvairūs šaltiniai nevienodai apibrėžia metabolinį sindromą. Paaiškinkite plačiau, kas tai yra? 

MS klasikinė samprata – tai centrinio tipo nutukimas, dislipidemija (trigliceridemija, mažai didelio tankio ir daug mažo tankio cholesterolio), hipertenzija, rezistentiškumas insulinui. Pastaruoju metu MS priskiriama ne tik anksčiau išvardyti patologiniai komponentai, bet ir kiaušidžių policistinis sindromas, nealkoholinė kepenų pažaida, endotelio disfunkcija, inkstų pažeidimai, oksidacinis stresas. Be to, MS – viena iš vėžio riziką didinančių priežasčių. Tai tokia lyg ir paprasta samprata, tačiau ji sukelia tiek žmonėms, tiek mums, medikams, daug įvairių problemų.

Iš pradžių į antsvorį ir su juo galimai susijusius kitus pakitimus dažnai nekreipiama didelio dėmesio ir papildomi tyrimai retai kada atliekami. Kita vertus, tokie asmenys labai retai kada kreipiasi į gydytojus, nes jaučiasi santykinai gerai. Tikrai ir gydytojai ne visi kreipia dėmesį į tai, kad kai šie pacientai yra padidėjusios rizikos grupėje.

Visais atvejais iš pradžių aiškiai matomas tik nutukimas ir įvairios riebalų atsidėjimo (pasiskirstymo) ant kūno formos. Didėja pilvo apimtys, tačiau vizualiai neįmanoma atsakyti, kiek riebalų sukaupta už pilvo sienos, vidaus organuose, t.y. koks yra visceralinių riebalų kiekis. Visceralinių riebalų tam tikras kiekis (bet ne perteklinis) mūsų kūne būtinas, nes jis svarbus normaliai organizmui funkcionuoti ir atsakams į stresines situacijas. Manoma, kad vieno litro visceralinių riebalų pakanka minimalioms visoms organizmo funkcijoms vykdyti. Visceralinių riebalų kiekį objektyviai galima įvertinti tik atliekant kompiuterinę tomografiją. Amerikiečiai sukūrė vieną labai paprastą dalyką – 3D termoviziją. Tai, palyginti su kompiuterine tomografija, labai pigus metodas. Šio metodo principo esmė – riebalai absorbuoja šilumą ir tai leidžia įvertinti, koks yra visceralinių riebalų kiekis.

Metabolinio sindromo kriterijumi laikomas visceralinis nutukimas – riebalų kaupimasis už pilvo sienos. Todėl norint supaprastinti jo įvertinimą ambulatorinėje grandyje naudojamas pilvo apimties matavimas. Juosmens apimtį reikia matuoti ploniausioje liemens dalyje. Įvairiose pasaulio šalyse yra skirtingos padidėjusios liemens apimties ribos. Europiečių liemens apimtis laikoma padidėjusia, kai yra ≥94 cm (vyrų) ir ≥80 cm (moterų), Pietų azijiečių ir kinų – ≥90 cm (vyrų) ir ≥80 cm (moterų), japonų – ≥85 cm (vyrų) ir ≥90 cm (moterų). Pietų ir Centrinio regiono amerikiečiai liemens apimtį įvertina remdamiesi Pietų Azijos rekomendacijomis, Subsacharinės Afrikos ir Rytų Viduržemio jūros bei Artimųjų rytų gyventojai – Europos rekomendacijomis. Neretai vyrai matuojasi savo pilvo apimtį netaisyklingai, t.y. papilvėje, toje vietoje, kur paprastai esant nutukimui juosiamas diržas.

Kas lemia nutukimą? Juk ne visi mes esame nutukėliai. Ir kodėl mes apie nutukimą nuolat diskutuojame?

Nutukimą lemią daug veiksnių. Viena iš nutukimą lemiančių priežasčių – genetiniai faktoriai. Jų yra be galo daug. Nutukimo tipo genai lemia, kaip mes nutuksime: ar atsiras pagurklis, ar susiformuos pilvas, ar figūra taps kriaušės ar obuolio formos. Mūsų genetinis profilis gali lemti organizmo efektyvumą verčiant maistą į energiją. Prie genetinių faktorių labai prisideda nesveiki valgymo įpročiai ir mažas fizinis aktyvumas. Žmogus nutunka, kai jo dienos kalorijų norma viršija jo suvartojamos energijos kiekį. Nutukimas dažnai yra šeiminis. Ir čia veikia ne tik genetiniai veiksniai, bet ir valgymo įpročiai. Nutukimas gali būti sindrominis, monogeninis, oligeninis, poligeninis.

Konkretaus paciento atveju galimi visi tipai. Pridėkime dar epigenetinius veiksnius , t.y. molekulinius mechanizmus, veikiančius genų aktyvumą. Jie turi ilgai trunkantį poveikį, galintį išlikti dalijantis ląstelėms, taip pat kartais ir per lytinį dauginimąsi. Neteisinga epigenetika gali vaidinti svarbų vaidmenį ne tik atsirandant įgimtoms ligoms, bet ir vėžiui. Tačiau neaišku, ar epigenetinis polinkis į ligą gali būti paveldėtas. Amžius taip pat gali būti svarbiu veiksniu, nes senstant keičiasi ne tik hormonų santykis, bet ir mažėja fizinis aktyvumas. Be to, prisideda išorinės aplinkos veiksniai, biocheminiai pakitimai, įvairūs psichosocialiniai veiksniai, tam tikros kultūrinės nuostatos, šalies mitybos tradicijos ir įpročiai. Ir, aišku, neurologinė psichologinė būsena – juk žinoma, kad nerimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie skatina nutukimą. Jausdami nerimą, ieškome pasitenkinimo bent jau maiste.

Pasižiūrėkime į kitą aspektą – aplinkos faktorių. Yra du tipai žmonių – per atostogas priaugantys po kelis kilogramus, o per savaitgalius po kelis šimtus gramų ir, priešingai, atsikratantys antsvorio. Tai yra aktyvūs ir pasyvūs asmenys. Vieni pasyviai praleidžia savaitgalius ar net visas atostogas, o kiti renkasi labai aktyvų gyvenimo būdą.

Mūsų tautinėje tradicijoje, regis, užprogramuota lietuvių elgsena, gyvensena, mitybos įpročiai, vertinimo kriterijai. Ne paslaptis, mėgstame stipriai, riebiai užvalgyti.

Žiūrint į mūsų regioną istoriškai, aišku, kad mūsų tautai kliuvo daug įtampų. Tai mažos valstybės specifika, jeigu per ją eina didžiųjų valstybių interesų susidūrimai. Per mūsų valstybės istoriją esame patyrę nepaprastai daug permainų, stresų ir reformų, kurios vyksta ir šiuo metu. Dauguma lietuvių, net 90 proc., sakosi kasdien patiriantys stresą. Tai didžiausias rodiklis Baltijos šalyse – Latvijoje stresą patiria 86 proc., Estijoje – 84 proc. Tokius duomenis atskleidė 2017 metų birželio mėnesį visose trijose Baltijos šalyse bendrovės „Sanofi-aventis” ir apklausų bendrovės „Rinkos tyrimų centras” atliktas visuomenės tyrimas.

Mūsų protėviai fiziškai sunkiai dirbo, vartojo labai kaloringą maistą. Dauguma gyveno kaimuose ir turėjo išgyventi iš to, ką turi, ką užsiaugina. Negana to, pas mus šaltos žiemos. Mūsų maitinimosi tradicijos ateina iš praeities. Kita vertus, jeigu lygintumės mitybos atžvilgiu su švedais, norvegais, tai nutukimas mūsų šalyje yra žymiai didesnis nei Skandinavijos šalyse. Ir ne tik nutukimas, bet ir su juo susijusios komplikacijos. Lietuvos vyrų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos yra keturis kartus didesnis negu Švedijos vyrų. LiVicordia (Linčopingo ir Vilniaus koronarinės ligos rizikos veiksnių įvertinimo studijos) duomenimis, Vilniaus vyrų kraujo serumo MTL rezistentiškumas oksidacijai daug mažesnis. Nustatyta, kad mes vartojame maistą, kuriame yra žymiai mažiau antioksidantų. Be to, skandinavai aktyvesni, daugiau keliauja, sportuoja, vartoja daug žuvies, daržovių. Jų mitybos kultūra keitėsi žymiai anksčiau ir jie valstybės mastu pradėjo įgyvendinti sveikos gyvensenos programas.

Nustatyta, kad nejudrus gyvenimo būdas, darbas keliais etatais, nuolatinis stresas formuoja ir psichologinį nuovargį. Žmogus visa tai nori kompensuoti pasyviu poilsiu, dažnu užkandžiavimu, alkoholiu. Sutrinka miego režimas, atsiranda potraukis angliavandeniams. Pradeda palaipsniui didėti kūno masė.

Iškyla klausimas – ar gali būti sveikas nutukimas?

Ateina pacientas ir sako, kad yra absoliučiai sveikas, tik turi antsvorį ar yra nutukęs. O šiaip fiziškai pajėgus viską daryti – eiti, bėgti ir jokios ligos nekamuoja. Iš tikrųjų dalis žmonių net ir su antsvoriu ar nutukimu tam tikrą laiko tarpą neturi jokių bėdų. Nors visais atvejais nutukimas bent jau judamąjį aparatą gana stipriai apkrauna.

Atliktas labai įdomus 19 metų trukęs tyrimas, buvo stebėta 36 tūkstančiai moterų. Jos buvo padalytos į dvi grupes pagal kūno masės indeksą. Nustatyta, kad mirtingumas buvo didesnis tiek labai liesų (kūno masės indeksas mažesnis nei 18 kg/m²), tiek ir turinčių antsvorį ar nutukimą moterų grupėse. Turinčios antsvorį dažniau sirgo kardiovaskulinėmis ligomis, turėjo judrumo sutrikimų. Tas, kurios buvo labai liesos, dažniau ištikdavo hemoraginis insultas.

Mokslininkai nustatė, kad uždegiminis procesas labai svarbus formuojantis komplikacijų atsiradimui nutukėliams. Pasirodo, kad visi nutukę asmenys, turintys didesnį didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo (djCRB) rodiklį, yra žymiai didesnės rizikos zonoje. Įrodyta, kad padidėjęs djCRB rodiklis esant nutukimui labai padidina cukrinio diabeto riziką. Be to, visi vyrai, pasižymintys pilvinio tipo nutukimu, turi mažesnį testosterono lygį. Tai dar labiau didina kūno svorį, kardiovaskulinę ar net vėžio riziką. Be to, nutukėliai turi žymiai didesnę veninės trombozės riziką.

Paminėjote, jog nutukimas didina vėžio išsivystymo riziką.

Taip, nutukus atsiranda didesnė grėsmė susirgti vėžiu. Yra tam tikros vėžio rūšys, kurios tiesiogiai susijusios su nutukimu. Nutukusiems vyrams didėja storosios žarnos, prostatos, plaučių vėžio rizika, moterims – krūtų, gimdos kūno, kiaušidžių, tulžies pūslės. Taip pat padidėja vėžio recidyvų rizika.

Pasaulyje atlikta nemažai metaanalizių, o gauti įrodymai nutukimą vertina kaip pavojingą sveikatai būseną.

Kas naujo šioje srityje? Įrodyta, jog didelio svorio naujagimis bus labiau susijęs su vėžinio proceso (ypač leukemijų jauname amžiuje) galimybe. Įdomu, kad nustatytos asociacijos tarp vėžio ir nutukimo vyresniame amžiuje (ypač tarp buvusiųjų liesų) bei jų svorio nuolatiniu svyravimu esant suaugusio amžiaus. Įdomūs ir 16 m. stebėtų moterų tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad kūno visceralinių riebalų padaugėjus 5 kg krūties vėžio rizika padidėja 35 proc.

Kaip galima gydyti nutukimą? Kaip su juo kovoti?

Pirmiausia reikia keisti gyvenimo būdą. Reikia pergalvoti, ar mes teisingai maitinamės. Antra – fizinis aktyvumas. Trečia – būtina didinti daržovių, vaisių, žalumynų kiekį mūsų valgiaraštyje. Tai maisto produktai, kurie mus saugo dėl juose esančių polifenolių. Be to, svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, kiek valgome. Mes turėtume matuoti suvalgomo maisto kiekį, jo energetinę vertę, taip pat įvertinti energijos netektis. Buvo atliktas didelis tyrimas – aiškintasi, kokio intensyvumo fizinis krūvis yra optimalus. Skirtumo tarp intensyvaus ir normalaus fizinio aktyvumo nepastebėta. Visais atvejais reguliarus fizinis aktyvumas mažina krūties, prostatos ir storojo žarnyno vėžio riziką.

Visiems, kurie nori susimažinti svorį, svarbu atsiminti, kad riebalinės ląstelės labai plastiškos. Jos gali padidėti iki 25 kartų ir, pradėjus saikingiau maitintis, susitraukti. Bet jos pasižymi puikia „atmintimi“. Jeigu jos vieną kartą buvo išsipūtusios, o dėl badavimo susitraukė, tai organizmo fenotipas tampa kaupiamuoju ir tą atmintį išlaiko iki dvejų metų. Ne veltui, sumažinus svorį ir vėl atsipalaidavus, svoris ne tik kad grįžta, bet ir dar keliais kilogramais padidėja, nors naujų riebalinių ląstelių atsiranda labai nedaug. Jos formuojasi tik pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais ir šis procesas tęsiasi iki 3–4 metų.

Ką pasaulis galvoja apie dietas? Bandoma įvairios dietos, jų mados keičiasi. Metaanalizių rezultatai rodo, kad nėra nė vienos ypač efektyvios dietos. Trumpalaikį (iki 6 mėnesių laikotarpį) laikantis baltymų gausios dietos principų gaunamas geresnis rezultatas nei vartojant padidintą riebalų kiekį. Tačiau ilguoju laikotarpiu rezultatai susiniveliuoja. Aišku, sergant cukriniu diabetu tiek riebalų, tiek baltymų padidinimas ar sumažinimas neduoda jokios naudos. Geriausia yra riboti angliavandenius, tačiau taip pat neperlenkiant lazdos. Angliavandenių saikingas sumažinimas iš esmės galėtų turėti įtakos mūsų sveikesnei ateičiai. Nedidelį kiekį angliavandenių geriau gauti iš daržovių, vaisių (ypač citrusinių), viso grūdo duonos. Dėl gliukozės trūkumo blogėja nuotaika, darbingumas. Atsiranda stiprus potraukis saldumynams ir persivalgymo priepuoliai, ypač moterims.

Užsiminėte apie polifenolius. Pastaruoju metu apie juos daug kalbama.

Tai medžiagos, suteikiančios mūsų stalui spalvą, skonį, kvapą. Šiandien pagrindinė idėja – įvairios spalvos ant mūsų stalo. Turiu galvoje įvairių daržovių, vaisių ir augalinio maisto spalvas.

Polifenolių turi ir vynas (ypač raudonas), nes jis gaminamas iš vynuogių. Šiuo metu Lietuvoje yra paskelbtas karas alkoholiui. Ir tai yra gerai, nes perteklinis alkoholio vartojimas yra siejamas ne tik su kepenų ligomis, širdies nepakankamumu, neurologinėmis komplikacijomis, traumomis, bet ir su padidėjusia vėžio rizika. Tačiau labai saikingas ir atsakingas alkoholio (ypač raudono vyno) vartojimas gali turėti ir naudos. Metaanalizių rezultatai rodo, kad saikingas alkoholio vartojimas mažina koronarinės širdies ligos riziką, protarpinio šlubumo klinikinius požymius, išeminio (bet ne hemoraginio) insulto riziką. Kodėl raudonas vynas ? Kuo jis naudingas? Čia mums svarbi raudonojo vyno fermentacijos trukmė, kurios metu susidaro resveratrolis. Tai natūralus antioksidantas, neutralizuojantis žmogaus organizme laisvuosius radikalus, mažinantis trombocitų agregaciją, greitinantis medžiagų apykaitą.

Tačiau būtina pastebėti, jog norint sumažinti metabolinį sindromą reikėtų laikytis kito raudono vyno gėrimo principo – vynas negeriamas valgant. Jis reikalingas ne tam, kad suaktyvintų skonio receptorius, o tam, kad suaktyvintų termogenezę. Geriama pora valandų po valgio ir neužkandžiaujama. Vyno dozės turi būti labai saikingos: vyrams iki 65 m. amžiaus tai gali būti dvi taurės po 146 ml., o moterims ir vyrams, vyresniems nei 65 m., tik viena taurė (146 ml. ). Tai gana nedidelės dozės, jų nereikėtų viršyti.

Kitas dalykas – kukurminas. Įrodyta, kad ciberžolės pigmentinė medžiaga turi be galo didelį poveikį slopinant uždegiminius faktorius, mažinant gliukozės kiekį organizme. Ji veikia kaip antioksidantas, mažina osteoporozę. Galima pasakyti, kad pagyvina kaulų apykaitos žymenis. Galiausiai blokuoja vėžio kamieninių ląstelių brendimą. Todėl kukurmino neretai dedama į įvairias priešvėžines priemones, kurios skiriamos kaip papildai.

Cinamonas – labai gerai tinka svoriui , metaboliniam sindromui mažinti. Jis mažina alkio gliukozės, glikuoto hemoglobino kiekį, sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą, padidina didelio tankio cholesterolio kiekį. Patartina per dieną suvartoti 3 gr.

Polifenolių gausu žaliojoje arbatoje. Ją geriant galima iš organizmo pašalinti Fe perteklių, mažinti oksidacinį stresą, veikti prieš vėžio atsiradimą, mažinti metabolinį sindromą. Be to, žalioji arbata vartojama kardiovaskulinių ir neurodegeneracinių ligų prevencijai.

Keletas sakinių apie šokoladą. Polifenolių juodajame šokolade yra labai daug. Bet reikia žinoti, kad šokoladas turi daug serotonino, todėl mažina nerimą. Atliktas tyrimas, kurio metu 10 metų stebėta 3000 asmenų. Nustatyta, kad visi asmenys, turintys metabolinį sindromą, jautė didesnį nerimą nei neturintys metabolinio sindromo. Asmenims, jaučiantiemss nedidelį nerimą, 25 mg didinant juodojo šokolado ir jame esančius polifenolius pavyko net 5% sumažinti svorį ir metabolinio sindromo riziką. Tačiau esant dideliam nerimui – minėta nauda išnyksta.

Brokoliai – puikus maistas dėl kelių priežasčių. Jie turi labai daug polifenolių, slopina vėžio ląstelių augimą ir apoptozę, turi epigenetinį poveikį genų ekspresijai, mažina svorį ir metabolinio sindromo riziką, turi labai daug mineralų ir vitaminų. Be to, tai labai mažo kaloringumo maisto produktas – norintiems numesti svorio patariama valgyti brokolius. Priminsiu – 100 gramų brokolių turi tik 34 kalorijas. Be abejo, gaminant reikia vengti tokių kaloringų priedų kaip grietinėlė, sviestas ir kita. Valgyti reikėtų išvirus paprastai arba dar geriau – garuose.

Granatai mažina PSA koncentraciją kraujyje, oksidacinius žymenis, grybelinių ir bakterinių infekcijų riziką, labai pagerina atmintį, smegenų veiklą ir imunitetą. Atliktas atsitiktinių imčių, dvigubai aklas, placebo kontroliuojamas tyrimas, kurio metu nutukę ar turintys antsvorio asmenys 30 d. vartojo po 1000 mg granatų. Granatus vartojantiems po 30 dienų sumažėjo gliukozės, bendrojo cholesterolio, mažo tankio cholesterolio, interleukino-6, djCRB, malondialdehido (oksidacinio streso  žymens) kiekis, padidėjo didelio tankio cholesterolio kiekis.

Pasinaudodamas savo ir kitų mokslininkų patirtimi ir įrodymais prof. Robert Thomas iš Didžiosios Britanijos pasirinko ciberžolę, brokolius, granatus ir žaliąją arbatą, t.y. produktus, kurie turi daug polifenolių, veikiančių prieš vėžį, ir sukūrė maisto papildą, kurį pavadino POMI-T. Pomi-T kapsulės sudarytos iš visadalių produktų, o ne vien jų ekstraktų, todėl jose esančių medžiagų sinerginis poveikis didžiausias. Buvo atliktas dvigubai aklas tyrimas: 6 mėnesius POMI-T vartojo pacientai, sergantys ankstyvos stadijos prostatos vėžiu, kuriems netaikomas gydymas – jie buvo aktyviai stebimi. Po 6 mėnesių POMI-T vartojusiųjų grupėje gautas labai ryškus statistiškai patikimas PSA koncentracijos kraujyje sumažėjimas. Tada iškilo klausimas, ar šis maisto papildas tik mažina PSA ar veikia ir į patį prostatos vėžį. Tyrime dalyvavusiems pacientams atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir nustatyta, jog tiems pacientams, kurių buvo mažesnis PSA, buvo ir gerokai sulėtėjęs paties naviko augimas, o tai atitolino chirurginio, spindulinio ar chemoterapinio gydymo reikalingumą.

Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad POMI-T, vartojamas chemoterapijos metu arba po chemoterapijos, sumažina jos šalutinius reiškinius.

Į šį produktą sudėti polifenoliai, matyt, turi ir platesnių poveikių. Šiuo metu atliekami tyrimai su krūties vėžiu, osteoartritu sergančiaisiais, su nutukusiais asmenimis. Manau, kad tyrimų rezultatai ateityje leis labiau argumentuotai rinktis dietas, kurios turi daug polifenolių, nes jų veikimas labai įvairialypis. Akivaizdu, kad vaisiai, daržovės, augalinis maistas turėtų būti dažnesni mūsų valgio racione. Būsime sveikesni, darbingesni, mažinsim ne tik nutukimo, bet ir vėžio riziką. Deja, šiame pokalbyje buvo paliesti tik kai kurie maisto produktai, turintys polifenolių ir galinčių veikti prieš metabolinį sindromą ir kartu prieš onkogenezę.

Dėkojame už pokalbį.