Naujos kartos sekoskaita: pagrindinis genetinio tyrimo tikslas – nauda pacientui, pasak gydytojo chemoterapeuto Aleksandro Petrausko, tai – auksinis standartas

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

2025-07-15

Gydytojas chemoterapeutas Aleksandras Petrauskas

Nuo š.m. vasario mėnesio įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl iš PSDF lėšų apmokamų genetinių tyrimų skyrimo ir atlikimo tvarkos. Naujos kartos sekoskaitos genetinis tyrimas Lietuvos pacientams tapo prieinamesnis.

Su VUL Santaros klinikų gydytoju onkologu chemoterapeutu Aleksandru Petrausku kalbamės apie galimybes ištirti pacientus taikant naujos kartos sekoskaitos genetinį tyrimą:

„Galimybių išsamiai ištirti pacientą turėjome ir iki šiol, tačiau paciento ištyrimas buvo šiek tiek padrikas, ypač jeigu reikėdavo papildomos informacijos apie mutacijas. Neretai visas ištyrimas būdavo dėliojamas gabaliukais ir, be abejo, užtrukdavo. Iki šiol ir dabar naudojami pakankamai informatyvūs imunohistocheminiai tyrimai. Tai geras tyrimo metodas, tačiau reikalaujantis papildomo gydytojų patologų darbo, o jei atsakymui pritrūdavo tikslumo, mėginiai buvo siunčiami į Molekulinės medicinos skyriaus laboratoriją tirti papildomai. Taigi vis prijunginėdavome po tyrimo segmentą norėdami turėti išsamią informaciją, reikalingą bendram kompleksiniam požiūriui susidaryti, o laikas eidavo.

Naujos kartos sekoskaita ir atliekama tam, kad sužinotume pirmiausia, ar galime paskirti inovatyvų gydymą, antra – kartais šis tyrimas reikalingas diagnozei pagrįsti ir suformuluoti. Trečia – tyrimas reikalingas prognozės ir gydymo toksiškumui numatyti.

Genetinį ištyrimą vaikams paskiria onkohematologas, suaugusiems – gydytojas chemoterapeutas, taip pat turi teisę paskirti gydytojas pulmonologas, urologas ir kiti specialistai iš daugiadalykės komandos. Tiriama iš kraujo arba naviko mėginio.

Pagal naują tvarką kompensuojamas taip pat naviko genomo metilinimo ir molekulinio kariotipavimo tyrimai. Jie labai svarbūs esant galvos smegenų navikams ir sarkomoms. Šių tyrimų pagrindu suformuojama diagnozė.

Gauname maksimalią informaciją apie ligą

Taigi, kas yra naujos kartos sekoskaita, kur šio tyrimo tobulumas? Pavadinčiau jį trumpai – tai yra auksinis standartas. Jeigu atlikom šį tyrimą, tikrai žinome, kad turime tikslią informaciją – yra arba nėra genų mutacijų. Tai tyrimas, kuriuo nustatomos visos su navikais susijusios genų mutacijos. Iki šiol buvo atliekami pavienių genų tyrimai, ieškant konkrečių genų mutacijų, pvz., EGFR, BRAF, KRAS genuose. Turėdavome atlikti po atskirą kiekvieno geno tyrimą.

Kame naujos kartos sekoskaitos grožis? Tirdami paciento mėginį per vieną kartą galime ištirti keliasdešimt genų vienu metu pasiekdami gerą tyrimo jautrumą. Imunohistocheminis tyrimas EGFR mutacijas nustato 90 proc. tikslumu, o naujos sekoskaitos tyrimas duoda atsakymą 98–99 proc. tikslumu. Visada toks tikslumas. Kiekvieną kartą atlikę šį tyrimą turime maksimalią informaciją, nebereikia papildomai kreiptis į patologus užsakant vis papildomų tyrimų.

Iš esmės mes gauname sistematizuotą maksimalią informaciją apie paciento onkologinę ligą, be to, atlikdami šį tyrimą taupome ir valstybės lėšas, o tai, manau, yra labai svarbu, nes jos gali būti skiriamos inovatyviems vaistams finansuoti. Taip pat yra galimybė vienu metu tirti didelį skaičių skirtingų mėginių, t. y. sergančiųjų įvairių lokalizacijų vėžiais – plaučių, krūties, žarnyno. Vieno tyrimo metu tiriama keliasdešimt mėginių, kas ženkliai pagreitina atsakymų pateikimą.

Naujos kartos sekoskaita  – labai kompleksinis tyrimas.Mes tiriame konkrečių genų rinkinį, kurį sudarėmė vadovaudamiesi Europos onkologų draugijos rekomendacijomis –jose nurodoma, kas turi atsispindėti genetiniame ištyrime. Daliai pacientų turėsime informacijos, kurios šiuo metu nepanaudosime, tačiau, žiūrint globaliai, visiems pacientams turėsime labai išplėstas genetinio ištyrimo galimybes ir ateityje atsiradus naujoms rekomendacijoms dabartinį genų rinkinį papildomai praplėsime. Tai ir yra naujos kartos sekoskaitos tyrimo galia ir nauda, tai yra diagnostikos auksinis standartas. Vienas tyrimas – ir gauname išsamią ir tikslią informaciją, nebereikia galvoti, kokius dar papildomus tyrimus tyrimus atlikti, kuriems dar ir lėšų reikėdavo atrasti.

Nebereikės siųsti mėginių į užsienį

Iš tiesų šiandien mes kalbame apie tuos tyrimus, kurių anksčiau pacientai ieškodavo užsienyje. Dabar mes šiuos tyrimus atliekame Lietuvoje. Laboratorijos kitose šalyse teikia dar ir papildomą paslaugą – atradę mutacijas, pateikia papildomos informacijos apie tai, kokie klinikiniai tyrimai vyksta, kokie galimi vaistai tiktų. Bet šioje informacijoje neatsižvelgiama į Lietuvos kompensavimo tvarką. Tačiau gyvenimo lygis Lietuvoje auga, žmonių galimybės plečiasi. Dalis vaistų gali būti įperkami, be to, galima pasinaudoti pacientų programomis, kurios palengvina prieinamumą prie inovatyvaus gydymo. Kol kas mes tokios informacijos neteikiame, bet manome, jog ateityje mūsų pacientams galėsime teikti ir tokią informaciją . Mes judame link tokios paslaugos,  kuri buvo žmonių perkama už pinigus, ganėtinai didelius. Reikėdavo individualiai kiekvieną mėginį siųsti ir t.t. Dabar mes turime valstybės kompensuojamą paslaugą, kai žmogui nebereikia galvoti, kaip pasidaryti reikalingą tyrimą, kaip pasitaupyti lėšų jam atlikti. O jeigu pasidarysiu ir nieko neras, tai bus išmesti pinigai… Dabar tai kompensuojama.

Ištyrus pacientą seka kitas etapas – gydymas

Pagrindinis šio tyrimo tikslas – skirti individualizuotą gydymą. Turėdami tyrimo rezultatą mes sužinome, ar yra galimybė paskirti tikslinį gydymą esant konkrečiai mutacijai. Pvz.,  navikai, turintys EGFR ar BRCA1/2 genų mutacijas, gydomi tam tikrais taikinių terapijos preparatais, kitaip tariant, konkretus vaistas turi konkretų taikinį.

Minimalus SAM apibrėžtas tiriamų genų sąrašas paremtas šiuo metu Lietuvoje kompensuojamais vaistiniais preparatais. Mūsų tikslas žiūrėti plačiau ir esant indikacijoms minimalų tiriamų genų sąrašą papildyti, ir net tais atvejais, kai Lietuvoje vaistas neprieinamas, pacientas turi teisę apie tai žinoti bei spręsti dėl galimybių jį įsigyti. Nebereikės spėlioti apie gydymo galimybes, pacientui sudaromos sąlygos rinktis“.

Dr. Rimvydas Norvilas

Kaip vyksta tyrimas?

VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Molekulinės medicinos laboratorijos medicinos biologas dr. Rimvydas Norvilas:

„Naujos kartos sekoskaitos technologija pradėta vystyti prieš beveik 20 metų, tačiau ilgą laiką ji buvo brangi ir klinikinėje praktikoje sunkiai pritaikoma. Priklausomai nuo tiriamojo audinio ir reikiamo tyrimo jautrumo vieno sekoskaitos ištyrimo metu nuskaitoma nuo kelių genų sekų iki žmogaus viso genomo. Per paskutinius dešimt metų sekoskaitos metodai ypač patobulėjo, pagerėjo tyrimo jautrumas, rezultatų patikimumas bei ženkliai sumažėjo kaina. Šios priežastys atvėrė galimybę įdiegti ir pritaikyti naujos kartos sekoskaitos metodą visų solidinių navikų tyrimams.

Išskiriami trys pagrindiniai naujos kartos sekoskaitos etapai: mėginio paruošimas sekoskaitai, mėginio sekoskaita ir sekoskaitos duomenų analizė. Visi šie etapai reikalauja specialiai apmokytų tyrėjų komandos, sudarytos iš medicinos biologų, medicinos genetikų ir bioinformatikų. Ištyrimas taip pat reikalauja ir specialios įrangos – genetinių analizatorių, kurie geba vienu metu nuskaityti milijonus ar milijardus genomo fragmentų ir juos sujungti į bendrą DNR seką. Didžiuliai generuojami duomenų kiekiai analizuojami su galingų kompiuterinių serverių pagalba.

Solidinių navikų ištyrimui šiuo metu atliekamas 19 genų ištyrimas, kurio pagrindu skiriamas sekoskaitos tyrimo kompensavimas. Genų sąrašas sudarytas remiantis naujausiomis Europos onkologų draugijos rekomendacijomis ir prieinamų taikinių terapijų reikalavimais. Šiais metais buvo patvirtinti nauji biologiniai vaistai, kuriems taikyti reikalingas papildomų genų ištyrimas. Atsižvelgus į naujus poreikius, nuskaitomų genų skaičius bus didinamas maždaug penkis kartus, išlaikant tuos pačius tyrimo kaštus bei techninius reikalavimus. Tai leis pacientams skirti patį naujausią individualizuotą gydymą.

Tyrimui naudojama iš šviežio arba fiksuoto naviko audinio išgryninta genominė DNR. Dalis DNR  sunaudojama sekoskaitai, o nepanaudota dalis išsaugojama diagnostinių mėginių archyve ir, esant poreikiui, gali būti vėl panaudota tyrimams. Visas sekoskaitos procesas nuo mėginio paruošimo iki tyrimo rezultatų užtrunka apie 2–3 savaites.

Solidinių navikų naujos kartos sekoskaita šiuo metu atliekama VUL Santaros klinikose, LSMUL Kauno klinikose bei Klaipėdos universiteto ligoninėje. Visos laboratorijos naudoja skirtingus sekoskaitos metodus, tačiau išlaikomi pagrindiniai techniniai reikalavimai: minimalus patvirtintas tiriamų genų skaičius, tyrimo jautrumas