Ko vyrai klausia gydytojo urologo, pasakoja dr. Marius Kinčius: ne visada pradedame iš karto gydymą, kartais pakanka aktyvaus stebėjimo

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

2025-04-05

Dr. Marius Kinčius

Prostatos vėžys išlieka dažniausia vyrų onkologinė liga. Kasmet diagnozuojama apie 2 tūkst. naujų šios ligos atvejų. Prostatos vėžiui gydyti naudojamas didelis arsenalas instrumentinių gydymo metodų: nuo minimaliai invazinės chirurgijos iki robotinės chirurgijos. Taip pat gali būti skiriamas sisteminis medikamentinis gydymas, gydymas jonizuojančiąja spinduliuote – išorinis spindulinis gydymas arba brachiterapija. Vyrams, kuriems diagnozuotas mažos rizikos vėžys, siūloma aktyvi stebėsena.

Prostatos vėžys nėra homogeniška liga. Dauguma ligos atvejų yra lėtai besivystantys piktybiniai navikai, tik apie 30 proc. iš jų – kliniškai reikšmingi, kitaip tariant, tokie, kuriuos reikia pradėti radikaliai gydyti – atlikti prostatektomiją, spindulinę terapiją. Kitais atvejais, kai ligos agresyvumas mažas, galima paskirti stebėjimą.

Ko teiraujasi gydytojo atėję į konsultaciją pacientai? Kokių klausimų dažniausiai sulaukia gydytojas urologas, pasakoja dr. Marius Kinčius.

Ar prostatos vėžys išgydomas? – Kadangi ankstyvos stadijos prostatos vėžys diagnozuojamas maždaug trim ketvirtadaliais atvejų, šiems vyrams tikimybė pasveikti yra labai gera: santykinis 5 metų išgyvenamumas yra didesnis nei 90 procentų.

Per kiek laiko po ligos nustatymo reikia atlikti chirurginę operaciją? – Jeigu jums tenka palaukti chirurgtinės operacijos, tai tikrai nėra priežastis nerimauti: jei operacija atliekama per tris mėnesius nuo diagnozės nustatymo, neigiamo poveikio gydymo rezultatams tikrai nėra. Nėra ko baimintis. Tačiau ilgiau neturėtumėte laukti.

Kiek laiko gyvensiu su prostatos vėžiu be gydymo? – Tai priklauso nuo prostatos vėžio agresyvumo ir išplitimo. Tačiau net ir vyrai, sergantys pažengusios stadijos prostatos vėžiu, dažnai gali išgyventi daugelį mėnesių ar net metų – beje, turėdami gerą gyvenimo kokybę.

Ar prostatos vėžys yra rimta liga? – Prostatos vėžys yra grėsminga diagnozė kiekvienam vyrui, tačiau daugeliu atvejų galima tikėtis gerų gydymo rezultatų, yra galimybė pasveikti.

Kur pirmiausia išplinta prostatos vėžys? – Jei navikas aptinkamas pavėluotai arba, nepaisant gydymo, ligos sustabdyti nepavyksta, piktybinis procesas išplinta į gretimus audinius, atsiranda metastazių – pirmiausia dubens limfmazgiuose, vėliau kitose organizmo organų sistemose.

Ko neturėčiau daryti, jei sergu prostatos vėžiu? – Patarimai labai paprasti: reikia saikingai vartoti alkoholį, kavą ir juodąją arbatą. Rekomenduojami vaisiai ir daržovės, viso grūdo produktai, bulvės ir nesaldūs gėrimai. Svarbu pasirinkti tokią mitybą, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų, mineralų ir mikroelementų.

Kiek procentų vyrų miršta nuo prostatos vėžio? – Prostatos vėžiu retai susergama iki 50 metų: 35 metų vyro rizika susirgti šia liga per ateinančius 10 metų yra mažesnė nei 0,1 proc., o 75 metų amžiaus – apie septynis procentus. Penkerių metų santykinis išgyvenamumas sergant prostatos vėžiu yra 91 proc.

Kada prostatos vėžys yra paskutinės stadijos? – Jei vėžys išaugo už prostatos ribų, jis vadinamas „išplitusiu“ prostatos vėžiu. Jei jis jau išplito į kaulus ar organus, jis vadinamas „metastazavusiu“. Išplitęs prostatos vėžys gali būti gydomas taikant sisteminę medikamentinę terapiją ar spindulinį gydymą. Tokiais atvejais siekiame išsaugoti gyvenimo kokybę kuo ilgesnį laiką.

Kaip žinoti, kad jau sergu prostatos vėžiu?  – Prostatos vėžio simptomai nėra specifiniai: gali būti padidėjęs noras šlapintis, pasunkėjęs šlapinimasis, skausmas prostatos srityje ir apatinėje nugaros dalyje, taip pat ejakuliacijos metu. Tačiau šie požymiai pasireiškia ir sergant nekenksmingesnėmis šlapimo takų ligomis. Tad pajutus minėtus požymius reikia konsultuotis su urologu.

Kas didina riziką susirgti prostatos vėžiu? – Lemiamą vaidmenį čia vaidina tinkamas riebalų pasirinkimas, nes per didelis sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų, tokių kaip mėsa, dešra, taukai, taip pat pienas ir pieno produktai, vartojimas turi įtakos lytiniams hormonams ir taip gali padidinti prostatos vėžio riziką.

Ar visada reikia atlikti prostatos vėžio operaciją? – Beveik visi vyrai įveikia vėžį, jei jis nustatomas anksti, kai vis dar nėra išplitęs už priešinės liaukos ribų. Tačiau radikalus gydymas – operacija arba spindulinė terapija – naudinga tik tiems, kuriems iš tikrųjų  nustatyta agresyvi liga.

Kiek man liko gyventi? – Prostatos vėžiu sergančio vyro gyvenimo trukmė negali būti vertinama apskritai.. Kiekvienas atvejis labai individualus. Ligos prognozei svarbu, kokio dydžio navikas, kiek jis išplitęs ir koks jo agresyvumas. Tačiau tikimybė įveikti prostatos vėžį yra gera: praėjus penkeriems metams po diagnozės nustatymo gyvena 89 proc. vyrų, po dešimties metų – 88 proc.

Dr. Marius Kinčius

Vienas iš gydymo būdų – stebėti

„Diagnozavus prostatos vėžį ne visada iš karto pradedamas gydymas. Kartais pacientą pakanka aktyviai stebėti, kad laiku būtų galima nustatyti ligos progresavimą ir tada pradėti gydymą. Aktyvi stebėsena galima tik tiems vyrams, kuriems diagnozės nustatymo metu randamas mažos rizikos prostatos vėžys. Retais, išskirtiniais atvejais  galima stebėti ir vidutinės rizikos prostatos vėžį“, – sako gydytojas urologas dr. Marius Kinčius.

Pasak gydytojo urologo, mažos rizikos prostatos vėžys yra labai lėtai progresuojanti liga – net iki 95 proc. šiuo vėžiu sergančių pacientų  išgyvena 15 metų. „Todėl žinant, kad lokalus radikalus prostatos vėžio gydymas gali sukelti ilgalaikes komplikacijas (šlapinimosi, lytinės funkcijos sutrikimus, kraujavimą, uždegimus po spindulinio gydymo), racionalu identifikuoti pacientus, kuriems aktyvaus stebėjimo metu galima nesunkiai pastebėti ligos progresavimą“, – sako dr. M. Kinčius.

Aktyvi stebėsena leidžia pacientui ne vienus metus gyventi įprastą kokybišką gyvenimą, kokį jis gyveno iki nustatant ligą. „Aktyviai stebimam pacientui reguliariai atliekamas PSA kraujyje tyrimas, pirštu apčiuopiama prostata, kartojamas magnetinio rezonanso tyrimas, atliekamos kontrolinės prostatos biopsijos. Stebėjimo metu nustačius ligos progresavimą, pacientui rekomenduojamas lokalus radikalus gydymas. Stebėjimo metu ligos progresavimas nustatomas  trečdaliui pacientų“, –  pasakoja dr. M. Kinčius.

Labai svarbu laikytis paciento stebėsenos protokolo, nes pavėlavus nustatyti ligos progresavimą pacientas gali prarasti galimybę gauti lokalų radikalų prostatos vėžio gydymą, t.y. liga gali išplisti, o tada jau bus reikalingi kiti, papildomi gydymo metodai.

Gydymo būdai parenkami atsižvelgiant į daugelį faktorių

Pasak dr. M. Kinčiaus, tiek chirurginė operacija, tiek spindulinė terapija yra vienodai efektyvios onkologinės ligos paveikimo prasme, bet skiriasi jų su gydymu susijusios komplikacijos. „Taip pat skirtingai šie gydymo būdai realizuojami. Tačiau chirurgija ir spindulinė terapija nėra vienalyčiai  gydymo būdai – chirurgija gali būti tiek atvira, tiek laparoskopinė, tiek robotu asistuojama operacija. Spindulinė terapija taip pat turi savo variantų – aukštų dozių brachiterapija, mažų dozių brachiterapija, išorinė spindulinė terapija, stereotaksinė spindulinė terapija. Visi šie gydymo metodai skirtingai užtrunka. Chirurgija – 2–3 val. Po atviros operacijos atsistatymo laikas šiek tiek ilgesnis nei po laparoskopinės chirurgijos, o robotu asistuojama chirurgija yra dar tikslesnė nei laparoskopinė ir atsistatymas po jos dar spartesnis.

Standartinė spindulinė terapija trunka 7–8 savaites – procedūrai reikia kasdien atvykti į gydymo įstaigą. Aukštų ar mažų dozių brachiterpija – tai vienkartinės procedūros, atliekamos suteikus bendrąją nejautrą. Gali būti skiriama kombinuota spindulinė terapija – aukštų dozių brachiterapija su išorine spinduline terapija“, – sako dr. M. Kinčius.

Pasak dr. M. Kinčiaus, pacientas gali pasirinkti jam labiausiai tinkamą metodą. „Kai kuriais atvejais negalima, tarkim, chirurginė operacija, o kitais – spindulinė terapija. Kartais spindulinė terapija būna susijusi su didesnių komplikacijų rizika, o chirurgija turi privalumų. Kita vertus, pasitaiko, kad žmogus bijo operacijos, bendrinės nejautros, turi daug gretutinių ligų. O spindulinės terapijos procedūros pakeliamos žymiai lengviau“, – sako dr. M. Kinčius.

Kai piktybinis procesas vystosi už prostatos ribų, diagnozuojama išplitusi arba metastazavusi liga, tokiais atvejais pacientui  skiriama sisteminė medikamentinė terapija, hormonų terapija, spindulinis gydymas.