Su vėžiu reikia susidraugauti, sako dėl prostatos vėžio diagnozės nesužlugęs, o šiandien – naują laimę patiriantis vyras

Autorius: Alvina Gineitytė

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

2019-11-09

Eidama susitikti su Janiu Auzinšu nepasiteiravau, kaip jį atpažinsiu. „Jūs tikriausiai Janio ieškote?“ – pasistengiau neparodyti savo nustebimo, kai skambiu balsu pirmas mane užkalbino jaunatviškas, iš pirmo žvilgsnio, maždaug šešiasdešimties metų amžiaus, sportiškai atrodantis vyriškis.

Beveik dešimtį metų prostatos vėžiu sergantis pacientas puikiai nusiteikęs ir blaiviai priimantis gyvenimo iššūkius. „Janis Auzinšas užkrečia savo pozityvia nuotaika ne tik mūsų kabinetą, – pasakė šiuo metu vyriškį gydantis Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos gydytojas urologas Saulius Žilys. – Jis pralinksmina ir už durų laukiančius niūrių minčių apimtus pacientus.“

Gydytojas urologas Saulius Žilys

„Aš tikrai nepergyvenu, – sako Janis Auzinšas. – Man tuoj 70 metų. Kai pažiūriu čia aplinkui, ateina labai susirūpinę, susistresinę vyrukai. Kaip jie pergyvena, kokias jie jautrias problemas gvildena. Ypač tie, kurie turi 30-čia metų jaunesnes žmonas… Klausia, kaip jiems potenciją išsaugoti? Aš sakau, na ką, potencija bus gera, gražiai atrodys – gražiai kabės. Bet gyvensite.“

Pasak Janio, jam su potencija kaip ir viskas gerai, bet lytinio potraukio jau nebėra. “Bet aš neimu į galvą. Tai ne pagrindinis dalykas gyvenime, nors ir labai svarbus. O su vėžiu reikia susidraugauti. Nes jis gyvena mano sąskaita, jeigu aš pats mirsiu, kaip jis tada gyvens? Kuo aš ilgiau gyvenu, tuo jam geriau”, – juokiasi Janis Auzinšas.

Janis pasidžiaugia savo netikėta laime – praėjus keletui metų po ilgai sirgusios žmonos mirties atsitiktinai sutiko savo jaunystės simpatiją, kuri taip pat likusi vieniša. “Susitikome, pasikalbėjome ir suėjome draugėn. Regis, dar vienas gyvenimo etapas prasideda”, – apie savo naują laimę pasakoja Janis Auzinšas.

Pasak gydytojo S. Žilio, pacientui trečios stadijos prostatos vėžys diagnozuotas 2011 m., taikyta spindulinė terapija ir gydymas hormonais. „Po dvejų metų liga atsinaujino. Taikyta ilgalaikė hormonų terapija. Nuo 2018 m., kai buvo nustatytas ligos progresavimas, skirtas spindulinis gydymas ir naujos kartos hormoniniai vaistai. Pacientas, sirgdamas metastaziniu vėžiu, šiuo metu jaučiasi labai gerai, yra stebimas”, – teigia gydytojas urologas S. Žilys.

Diagnozė – atsitiktinai

„Man vėžį surado grynai atsitiktinai. Buvau 62-jų, kai išgirdau diagnozę. Šitą žinią priėmiau ramiai, be panikos. Likimo smūgis, niekur nuo jo nepabėgsi, – pasakoja Janis Auzinšas. – Tiesą sakant, iki diagnozės buvau pradėjęs jausti kažką, ko anksčiau nejausdavau, tarsi nemalonų jausmą tarpuvietėje. Pasakysiu tiesiai šviesiai: spermos spalva pakito, po lytinių santykių – kažkoks nemalonus jausmas būdavo. Nekreipdavau dėmesio.

Janis Auzinšas

Kaip diagnozavo? Paprasčiausiai nusprendžiau pažymėjimą pakeisti, o šeimos gydytojas sako – pasitikrinkite dėl PSA. Aš pirmą kartą išgirdau, kas tai yra. Iš tiesų profilaktiškai nesitikrindavau, gyvenau sveikai ir buvo viskas tvarkoje. Padarėm PSA, viskas lyg ir gerai. Praėjus šiek tiek laiko pakartojome. Jau PSA padidėjęs. Gerai, kad dabar pagal programas yra nustatytos normos – kai rodiklis padidėjęs, siunčia konsultacijai pas urologą, vyrus tiria nuodugniai. Ir mane patikrino, paėmė mėginius ir pasakė – reikia rimtai gydytis. Aš nepatikėjau. Na ir pasiuntė mane pas onkologus. Laimei. Stadija mano buvo beveik jau ketvirta.

Pasisekė, kad patekau pas onkologus

Pasisekė dar kartą – patekau pas Nacionalinio vėžio instituto Onkologinės radioterapijos skyriaus vedėją dr. Arvydą Burneckį. Gerai, kad multidisciplininėje komisijoje ne vienas gydytojas priima sprendimą. Komisija sėdi, ginčijasi, įrodinėja. Ir aš dalyvauju.

A.Burneckis sako – atiduokite šitą pacientą man. Na, pasiėmė mane, nuvedė į kabinetą, paaiškino, papasakojo viską, kas manęs laukia, kas bus, nuvedė spindulinio gydymo programą sudaryti.

Taigi, gavau 25 švitinimo seansus. Aštuntas seansas, devintas, jokių pojūčių, nei neigiamų, nei teigiamų. Po to, žinoma, pajutau, ką reiškia spinduliavimas. Nemalonu pilvo apačioje, bet ištvėriau viską. Po to trim parom guldė į ligoninę – brachiterapija. Žodžiu, mane gydė išorine ir vidine spinduline terapija. Sakyčiau, ir vėl man pasisekė – nepaprastai malonūs visi, visas personalas. Nejučia net pagalvodavau, gal specialiai atrenkami čia dirbti tokie žmonės.

Kalbėjomės daug, apie viską, o aš mėgstu pakalbėti. Apie kyšius kalbėjome. Savo teoriją medikams aiškinau, kad kyšiai gadina gydytoją. Jis nenori tada tobulėti, jis gauna atlygį be pastangų, o jam gi reikia mokytis, tobulėti nuolat.

Po ligoninės buvo ir komplikacijų, negalėjau šlapintis, užsikimšo. Vėl paguldė į ligoninę. Prakirto pilvo sieną padarė kelią tiesiai į šlaplę…

Tikrinausi kas trys mėnesiai, po to – kas pusmetį. Na, ir po dvejų metų atsinaujino liga. Didžiausias PSA buvo 18. Dabar lankausi pas gydytoją Saulių Žilį. Gaunu tabletes kas mėnesį ir kas trys mėnesiai suleidžia vaistų. Ir mano PSA geresnis nei sveikų. Jaučiuosi gerai ir viskas yra gerai.

Didžiausia pagarba visiems medikams

Žmonės niekus kalba, kad kažkas čia kyšius ima, net reikalauja. Niekas nieko nereikalauja. Kai aš išėjau iš brachiterapijos, nupirkau gėlių, dėžutę saldainių. Aš taip išauklėtas – kitaip pasielgti negaliu.

Nacionaliname vėžio institute dirba išskirtiniai žmonės, galiu tai drąsiai teigti. Tiesiog visų pavardžių čia dirbančių nežinau, bet visi darbuotojai – nuostabūs specialistai ir nuostabūs žmonės. Labai esu patenkintas gydymu, slauga. Na, dabar liga atsinaujino, bet nepanikuoju, esu gerose rankose.

Kaip jau minėjau, mano gyvenime naujas etapas. Ūkininkauju. Gyvenu Vilniuje ir Pabradėje, kur turiu visą ūkį – namas, daržas, šiltnamis, šioks toks verslas. Upė šalia – Žeimena. Žodžiu, galima pakeisti gyvenimą iš esmės. Kiekgi čia liko. Galima pagyventi žmoniškai. Beje, mano šeimoje visi ilgaamžiai, beveik iki 90 traukia“.

Dr. Albertas Ulys

Specialisto komentaras

“Progresuojant ligai po tam tikro laiko vystosi rezistencija vaistams – atsparumas tiek hormoniniams, tiek ir kitiems vaistams, – sako NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys. – Pirmiausia tai parodo PSA tyrimas. Vėžio žymens rodiklio augimas parodo, jog vystosi naujos metastazės.

Pacientas per visus gydymo etapus, be abejo, yra sekamas, jis lankosi NVI Konsultacijų poliklinikoje, atvyksta pas gydantį gydytoją kiekvieną mėnesį, leidžiasi hormoninį vaistą, geria tabletes. Gydytojas patikrina jo PSA. Šio tyrimo tikslas– pastebėti ligos progresavimą. Padidėjęs PSA rodiklis rodo, kad vystosi pripratimas prie vaistų, arba, kad vystosi naujos metastazės.

Tokiais atvejais pacientas siunčiamas į multidisciplininę komisiją, kur jam yra parenkamas kitas gydymo būdas. Tai gali būti chemoterapija, antros eilės hormonų terapija, radžio terapija. Jei nepakankamai efektyvi pirmos eilės chemoterapija, gali pagelbėti ir būti efektyvi antros eilės chemoterapija. Kiekvienam pacientui šie gydymo būdai parenkami individualiai.

Paskyrus pacientui chemoterapiją jis yra įspėjamas dėl galimų šalutinių reiškinių. Viskas yra valdoma šiais laikais ir pacientai informuojami iš anksto, kad chemoterapija iš tiesų turės daugiau šalutinių reiškinių nei hormonų terapija.

Skiriant naują gydymo būdą visada įvertinama žmogaus būklė, jo gretutinės ligos, kraujo tyrimai, amžius. Tam ir susirenka multidisciplininė komisija, kuri tikrai parenka gydymą pagal paciento jėgas.

Pacientas gali pats dalyvauti komisijoje, kviečiami dalyvauti jo artimieji. Labai gerai, kai pacientas girdi, ką sako ne vienas gydytojas, o visa komanda. Juk komisijoje sėdi keturi ar penki gydytojai, kurie sprendžia, diskutuoja. Yra pakankamai aiškių ligos atvejų, bet būna, kad iškyla diskusijų.

Mes labai prašome, kad su vyresnio amžiaus pacientais ateitų jų artimieji ar giminės. Bendraudami su pacientu visada akcentuojame, kad būtų lydintieji, o pacientai labai noriai dalyvaja su savo artimaisiais. Be abejo, dukra ar sūnus greičiau sugauna mintį… Mums, gydytojams, yra ženkliai lengviau, kai pacientas gali bet kuriuo momentu jau namuose pasitikslinti, ką yra išgirdęs.”