Kodėl vieni žmonės COVID-19 liga serga sunkiai, o kiti – lengvai? Mokslininkų teigimu, kurkuminas ir resveratrolis gali apsaugoti ląsteles nuo pažeidimo

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Praktiniai patarimai

2022-01-23

Koronavirusas nepaleidžia pasaulio, plinta naujos jo atmainos. Pandemija tęsiasi antrus metus ir panašu, kad greitai dar nebus įveikta. Mokslininkai prognozuoja įvairius scenarijus, kurie priklauso nuo to, kaip mutuos virusas. Jis gali tapti labiau mirtinas, nepaveikiamas vakcinų arba priešingai – mažiau pavojingas, įprastas, kaip sezoninis gripas. Kaip besikeistų virusas, nė vienas žmogus nenori sirgti arba, jeigu jau ligos išvengti nepavyks, nori sirgti lengvai ir greitai pasveikti. Nuo ko priklauso COVID-19 ligos eiga? Kodėl vieni žmonės serga lengvai, o kiti – sunkiai?

Dauguma serga lengvai

Tiek pasaulio, tiek mūsų šalies sergamumo statistika rodo, kad dauguma – apie 80 proc. – žmonių COVID-19 liga serga lengvai. Aktyviai viešojoje erdvėje apie SARS-CoV-2 virusą kalbantis profesorius Vytautas Kasiulevičius mini, kad apie 14 proc. suaugusiųjų serga sunkiai (vystosi hipoksija, dusulys), o penki proc. sergančiųjų ligos eiga būna kritinė (vystosi kvėpavimo nepakankamumas, šokas, įvairių organų veiklos sutrikimai). Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, vaikų sergamumas COVID-19 liga yra apie vieną–du proc. Jiems dažniausiai stebima lengva ar nebyli, rečiau – vidutinio sunkumo, labai retai – sunki ligos eiga.

Kam sunkios COVID-19 ligos rizika didesnė?

Beveik nuo pat SARS-CoV-2 viruso išplitimo pradžios imta kalbėti, kad liga gali būti sunkesnė ir kelti komplikacijas vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, lėtine inkstų liga, cukriniu diabetu), onkologiniams ligoniams ir nutukusiems. Vaikai, turintys gretutinių ligų, taip pat dažniausiai serga sunkiau.  SAM duomenimis, 80 proc. kritinė ligos eiga buvo stebima vaikams, kuriems buvo nustatyti reikšmingi imuninės sistemos sutrikimai, vėžys, širdies ligos, nutukimas ir cukrinis diabetas.

Ar imunitetas lemia COVID-19 ligos eigą?

Ar susirgsimeir ar sunkiai priklauso ir nuo mūsų imuninės sistemos. Imunitetas – labai sudėtinga sistema, kuri apsaugo organizmą nuo kenksmingų patogenų (bakterijų, virusų, grybelių), šalina mirusias ar pakitusias organizmo ląsteles, palaiko organizmo pusiausvyrą.

Imunitetas skirstomas į įgimtą ir įgytą. Įgimtas imunitetas dar vadinamas paveldimu. Įgytas imunitetas susiformuoja persirgus tam tikra infekcine liga arba nuo jos pasiskiepijus.

Įgimtas imunitetas pirmasis reaguoja į patogenus. Vaikų įgimtas atsakas būna stipresnis, todėl jie gali lengviau įveikti infekcijas nei suaugusieji, o ir šiaip jų organizmai sveikesni bei įgimto imuniteto atsakas ir reguliavimo mechanizmai veiksmingesni. Taip mokslininkai aiškina lengvesnę COVID-19 ligos eigą vaikams. Vyresnių žmonių imuninė sistema turi geresnę atmintį, t. y. ji sėkmingai susidoroja su anksčiau jau pažįstamomis infekcijomis, bet su naujais patogenais kovoja prasčiau.

Ligos eigą lemia genai?

Kas lemia ligos eigą, kol kas mokslas tikslių ir aiškių atsakymų neturi. Skelbiama publikacijų, kuriose rašoma, kad ligos eigai įtakos turi genai. Esame skirtingi ir skirtingai reaguojame į SARS-CoV-2 virusą, nes turime skirtingas genų kombinacijas.

Genai lemia imlumą virusui, t. y. galimybes prasiskverbti ir infekuoti ląstelę. Taip pat genai turi įtakos ligos sunkumui, nes veikia imuninės sistemos atsaką. Pavyzdžiui, HLA genetiniai variantai lemia, ar lengvai susidarys specifiniai antikūnai, ar ne. ACE2 genas svarbus SARS-CoV-2 virusui prasiskverbti į ląstelę. Mutavęs TLR7 genas sutrikdo tiek įgimto, tiek įgyto imuniteto veiklą. Nustatytas ryšis tarp COVID-19 ligos sunkumo ir uždegiminių žymenų: interleukino 6, D-dimerų, C reaktyvinio baltymo, mažo tankio lipoproteinų, feritino. Jei šie parametrai viršija normą, didėja tikimybė, kad COVID-19 liga bus sunki.

Sunkiai sirgti gali ir jauni, ir lėtinių ligų neturintieji

Antrieji pandemijos metai parodė, kad sunkiomis ligos formomis serga ne tik vyresnio amžiaus ar ligoti, bet ir jauni, sveiki žmonės, taip pat vaikai. Kaip organizmas reaguos į virusą, kaip veiks imunitetas, priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, lyties, genų, ligų, žarnyno mikrobiotos ir kt. Imunitetas gali tapti ir priešu – reaguoti per stipriai ir sukelti citokinų audrą. Paprastai stiprus imunitetas turėtų garantuoti greitesnį pasveikimą ir lengvesnę ligos eigą. Taip dažniausiai ir būna. Tačiau tam tikrais atvejais organizmas persistengia ir tęsia kovą, nors viruso grėsmės organizmui jau nėra. Perdėta imuniteto reakcija gali būti stebima jaunesnio amžiaus pacientams ir tai gali tapti mirties priežastimi. Dažniausiai SARS-CoV-2 viruso sukelta citokinų audra ištinka vyresnius žmones, t. y. tai nėra komplikacija, kuri išsivysto tik jauniems, gerą imunitetą turintiems žmonėms.

Kaip pasiruošti rudens–žiemos sezonui ir apsisaugoti nuo infekcijų

Nėra specifinio COVID-19 ligos gydymo. Kaip šis virusas paveiks organizmą, nuspėti sunku. Žinoma, kad organizmo imuninių reakcijų nusilpimas ir išsibalansavimas siejamas su ligų atsiradimo rizika ir jų eiga. Žmonių, kurie serga lėtinėmis, pavyzdžiui, virškinimo sistemos, ligomis imunitetas gali būti nusilpęs, nes jų organizmas gali nesugebėti su maistu pasisavinti visų būtinų medžiagų. Vyresnio amžiaus žmonių imunitetas metams bėgant reaguoja lėčiau, sumažėja imuninės sistemos sugebėjimas atpažinti pakitusias, svetimas ląsteles. Tai lemia įvairių ligų, taip pat ir infekcinių, onkologinių, riziką.

Mūsų šalyje labai didelė populiacijos dalis serga įvairiausiomis lėtinėmis ligomis. Stresas, nuovargis, įtampa taip pat gali išbalansuoti darnią organizmo veiklą, slopinti imuninę sistemą. Tinkamai sureguliuotas darbo ir poilsio režimas, miegas, streso nebuvimas teigiamai veikia imuninę sistemą. Sportas, reguliarus fizinis aktyvumas, grynas oras padeda imuninę sistemą išlaikyti nepažeistą. Svarbu, kad netrūktų vitamino D. Skelbiamos publikacijos, kuriose rašoma, kad šio vitamino stoka gali lemti sunkesnę COVID-19 ligos eigą.

Gerai savijautai palaikyti – skysti polifenoliai

Polifenoliai ne tik suteikia spalvą ar sustiprina vaisių skonį bei aromatą, bet ir dalyvauja augimo bei dauginimosi procesuose, padeda augalams apsisaugoti nuo negatyvių aplinkos veiksnių: mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių. Vieni labiausiai ištirtų polifenolių – kurkuminas (išgautas iš ciberžolės) ir resveratrolis (japoniniai pelėvirkščiai).

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kurkuminas ir resveratrolis gali apsaugoti organizmo ląsteles nuo pažeidimo, veikia uždegimą, imunitetą. Šiuo sudėtingu pandemijos periodu labai svarbu, kad šie polifenoliai gali apsunkinti viruso patekimą į ląsteles, padėti slopinti viruso dauginimąsi, sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką. Taip pat jie gali padėti organizmui greičiau atsigauti po COVID-19 ligos.

Nustatyta, kad gaunami su maistu polifenoliai blogai pasisavinami. Pavartojus kurkumino (ciberžolės) prieskonio, organizme aptinkama tik jo pėdsakų, o iš 35 g gauto resveratrolio žmonės pasisavina tik 7,9 proc. Norint pasiekti tyrimais įrodytos polifenolių naudos, reikėtų suvartoti didžiulius produktų kiekius.

Spręsdami šią problemą mūsų šalies mokslininkai sukūrė inovatyvios skystos formos kurkuminą ir resveratrolį, o tai užtikrina net iki šešių kartų geresnį veikliųjų medžiagų pasisavinimą. Dėl šios technologijos išgaunamas veikliųjų medžiagų stabilumas, jos geriau tirpsta ir patenka į ląsteles, pasiekiamas didesnis ir ilgesnis poveikis.

Nauji mokslinių tyrimų įrodymai, gauti per COVID-19 pandemiją, praplečia polifenolių pritaikymo galimybes: kartu skiriami kurkuminas ir resveratrolis gali padėti apsisaugoti ir nuo klastingo koronaviruso, ir nuo jo sukeliamų padarinių.