Genetinis tyrimas parodo, ar reikalinga chemoterapija: šiuolaikinės technologijos leidžia pagilinti paciento ištyrimą, sako dr. Vincas Urbonas

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

2023-10-12

Doc. dr. Vincas Urbonas

Kiekvienam onkologine liga sergančiam žmogui svarbu žinoti, ko siekiama konkrečiame ligos gydymo etape, ko galima tikėtis iš vieno ar kito gydymo būdo. Personalizuotos medicinos galimybės leidžia labai tiksliai diagnozuoti ligą, ištirti naviko prigimtį ir remiantis molekulinių tyrimų rezultatais parinkti individualiai pacientui reikalingą gydymą.

Apie storosios žarnos vėžio gydymą kalbamės su  gydytoju onkologu chemoterapeutu doc. dr. Vincu Urbonu. Pirmiausia gydytojo prašome suteikti kiek bendrosios informacijos.

Reikėtų pažymėti, kad Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1800 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Tai sudaro maždaug apie 10 procentų visų naujų vėžinių susirgimų Lietuvoje. Nors visoje šalyje veikia storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programa ir 50–74 metų amžiaus gyventojai – vyrai ir moterys – gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti,  apie pusei susirgusiųjų nustatoma vėlyvųjų stadijų liga. Kasmet nuo šios ligos miršta apie 1000 sergančiųjų šia liga.

Pagrindinis šios ligos gydymo principas esant lokaliai ar lokaliai išplitusiai ligai (I–III ligos stadijos) yra operacija. Siekiant sumažinti ligos atkryčio (atsinaujinimo) tikimybę esant III ligos stadijai bei tam tikrais atvejais esant II ligos stadijai, pacientams siūlomas medikamentinis sisteminis gydymas, vadinamasis adjuvantinis gydymas, kurio pagrindą sudaro chemoterapija.

Dėl vieno ar kito gydymo metodo, šiuo atveju chemoterapijos, taikymo sprendžiama atsižvelgiant į naudą pacientui. Jei tokia nauda įrodyta klinikiniu tyrimu, tada atitinkamas gydymo būdas ir siūlomas konkrečiam pacientui.

Chemoterapija – tai sisteminis medikamentinis gydymas, kai onkologinėms ligoms gydyti taikoma tam tikrų grupių vaistai. Nors šių vaistų veikimo mechanizmas skiriasi, tačiau apibendrintai galima sakyti, kad jie naikina greitai besidauginančias organizmo ląsteles, kurioms ir priklauso vėžinės ląstelės.

Po vėžio pašalinimo operacijos taikant storosios žarnos vėžio sisteminį medikamentinį (adjuvantinį) gydymą, dažniausiai skiriami du vaistai, priklausantys platinos bei pirimidino analogų chemoterapinių vaistų grupėms. Vaistai skiriami naudoti kas 2 ar 3 savaitės, šio gydymo trukmė – nuo 3 iki 6 mėnesių.

Pagrindinis šio po operacijos skiriamo adjuvantinio gydymo chemoterapiniais vaistais privalumas yra tai, kad ligos atkryčio dažnis sumažinamas 10–15 proc.

O kokie gi būtų trūkumai? Visų pirma gydymas yra ilgas, trunkantis iki pusės metų, gydymo metu būtini gana dažni vizitai pas gydytoją onkologą chemoterapeutą. Kitas svarbus aspektas – gyvenimo kokybės pablogėjimas dėl vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių. Dėl šių reiškinių dažnai tenka mažinti vaisto dozes ar nutraukti gydymą.

Kokie gi tie pasitaikantys šalutiniai reiškiniai? Tai ir bendras silpnumas, plaukų bei odos pažeidimas (dažniausiai nukenčia delnų bei padų oda, nagai), viduriavimas, pykinimas, periferinės nervų sistemos pažeidimas, vadinamosios neuropatijos, pasireiškiančios galūnėse atsiradusiais tirpimais, dilgčiojimais, nejautra, padidėjusiu jautrumu šaltesnei temperatūrai.

Ko labiausiai bijome mes, gydytojai onkologai chemoterapeutai? Daugiausia rūpesčių kyla tada, kai pacientui išsivysto chemoterapijos šalutinis reiškinys – medikamentų sukelta febrilinė neutropenija, kurios metu ženkliai sumažėja leukocitų, kraujo kūnelių, atsakingų už kovą su infekcija. Tokiais atvejais pacientas ima karščiuoti dėl infekcijos ir, laiku nenustačius šios būklės bei nepradėjus tinkamo gydymo, pacientas gali ir mirti.

Šiuolaikinės technologijos leidžia pagilinti paciento ištyrimą, nustatant, ar tikslinga skirti vieną ar kitą gydymo būdą, numatant būsimą atsaką į gydymą. Kokios papildomos informacijos gydytojas gauna iš genetinių tyrimų?

Porą žodžių noriu pasakyti apie genetinio ištyrimo principą, kad būtų aiškiau suprantama, kokiu būdu gaunama gydytojui vertinga informacija.

Žmogaus organizme mirštančių ląstelių, tarp jų ir vėžinių, fragmentai, tokie kaip dezoksiribonukleininė rūgštis (DNR), patenka į kraują. Ši į kraują patekusi DNR vadinama cirkuliuojančia naviko DNR (angl. circulating tumor DNA – ct DNA). Moderniais tyrimo metodais galima nustatyti šią cirkuliuojančią naviko DNR paciento kraujyje ir pagal gautus tyrimo rezultatus priimti vienokius ar kitokius sprendimus, susijusius su tolesniu paciento gydymu.

Tyrimas Signatera yra vienas iš modernių molekulinių tyrimų, su kurio pagalba galime nustatyti paciento kraujyje cirkuliuojančią naviko DNR ir remdamiesi gautais tyrimo rezultatais priimti sprendimą dėl adjuvantinės chemoterapijos būtinumo pacientams, sergantiems II bei III stadijos storosios žarnos vėžiu, kuriems atlikta naviko pašalinimo operacija. Kuo paremtas šis teiginys?

2022 metais Nature Medicine buvo išspausdinti klinikinio tyrimo duomenys apie cirkuliuojančios naviko DNR nustatymo reikšmę priimant sprendimus dėl adjuvantinės chemoterapijos skyrimo bei gydymo efektyvumo sergant storosios žarnos vėžiu. Į šį tyrimą buvo įtraukta daugiau kaip tūkstantis pacientų, sergančių storosios žarnos vėžiu. Šiems pacientams buvo periodiškai imamas kraujas ir Signatera tyrimu nustatinėjama paciento kraujyje cirkuliuojanti naviko DNR. Pacientai buvo suskirsyti į dvi grupes – viena grupė pacientų buvo gydomi taikant minėtą adjuvantinę chemoterapiją, kita grupė buvo palikta be gydymo iraktyviai stebima.

Kokie gi šio tyrimo rezultatai? Pacientams, kuriems praėjus vienam mėnesiui po operacijos buvo nustatyta cirkuliuojanti naviko DNR ir kuriems nebuvo taikoma chemoterapija, liga atsinaujino ženkliai greičiau nei tiems, kuriems buvo taikoma adjuvantinė chemoterapija. Be to, cirkuliuojančios naviko DNR kiekio mažėjimas adjuvantinio gydymo metu tiesiogiai koreliavo su gydymo efektyvumu. Tiems pacientams, kuriems praėjus vienam mėnesiui po operacijos cirkuliuojančios naviko DNR kraujyje nebuvo randama, ligos atkryčio dažnis nesiskyrė – nesvarbu, ar jie buvo gydomi, ar ne.

Iš paminėtų rezultatų galima daryti vieną reikšmingą išvadą – cirkuliuojančios naviko DNR nustatymas kraujyje po operacijos gali ženkliai pagelbėti tiek gydytojui, tiek pacientui, kai reikia priimti sprendimą dėl adjuvantinės chemoterapijos skyrimo. Esant teigiamam rezultatui, neabejotinai reiktų galvoti apie chemoterapijos taikymą, esant neigiamam – vienas iš pagrįstų sprendimų būtų neskirti adjuvantinės chemoterapijos, taip išvengiant vizitų pas gydytoją bei galimų su gydymu susijusių šalutinių reiškinių ir su tuo susijusios gyvenimo kokybės pablogėjimo.

Kokiais atvejais pacientui rekomenduojama atlikti genetinį tyrimą? Kaip jis atliekamas? Per kiek laiko?

Kaip ir minėjau, Signatera tyrimas galėtų ženkliai pagelbėti priimant sprendimą dėl adjuvantinės chemoterapijos skyrimo ar neskyrimo. Be to, tiems pacientams, kuriems chemoterapija būtų rekomenduotina, kartotiniai Signatera tyrimai padėtų įvertinti skiriamo gydymo efektyvumą pagal cirkuliuojančios naviko DNR kiekio pokyčius kraujyje.

Signatera tyrimas atliekamas iš paciento kraujo, siunčiama į laboratoriją, esančią JAV, tyrimo rezultatus gauname po 3–4 savaičių.

Signatera tyrimui atlikti reikalinga gydytojo konsultacija, kurios metu ir būtų aptariamas šio tyrimo tikslingumas, be to, tyrimui atlikti reikalingi tam tikri su paciento liga susiję duomenys, kuriuos taip pat turi pateikti gydytojas. Šis tyrimas aktualus vėžiu susirgusiems pacientams, rizikos sirgti vėžiu šiuo tyrimu neįvertinsime, bet, kaip ir minėjau, galime įvertinti storosios žarnos vėžio atsinaujinimo riziką bei skiriamos chemoterapijos efektyvumą.