Nauja galimybė diagnozuoti endometriozę – testas iš seilių mėginio: mokslu pagrįstos technologijos leidžia realiai padėti pacientams, sako Daiva Kanopienė

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

2023-11-09

Dr. Daiva Kanopienė

„Testas endometriozei nustatyti neabejotinai yra viena iš tų mokslo pažangos dovanotų naujovių, kuri palengvins moterims gyvenimą ir suteiks gydytojams šiuolaikinius diagnostikos įrankius. Kai tik išgirstu šios ligos pavadinimą, atgyja prisiminimai, kaip buvo sunku diagnozuoti endometriozę. Nesibaigiantys vizitai pas ginekologą nedavė aiškaus atsakymo, gaišau savo ir gydytojų laiką ir tik atlikus laparoskopinį tyrimą buvo nustatyta endometriozė. Šiam tyrimui teko atsigulti į ligoninę. Nežinomybė buvo tiek įgrisusi, kad laukdama procedūros nekantriai trepsėjau prie operacinės durų. Chirurginę procedūrą atlikti atėjęs gydytojas ginekologas juokėsi: dar neteko matyti tokios „sąmoningos“ pacientės, nekantraujančios patekti į operacinę“, – dalijasi savo prisiminimais p. Jolanta.

 Apie endometriozę ir šiuolaikinę  galimybę ją diagnozuoti naudojant neseniai rinkoje pasirodžiusį, deja, dar nekompensuojamą testą Ziwig Endotest® kalbamės su gydytoja akušere ginekologe dr. Daiva Kanopiene.

Endometriozė – kas tai per liga, kokia rizika jai atsirasti, kokio amžiaus moterys dažniausiai serga?

Endometriozė yra lėtinė ginekologinė liga, kurios metu audiniai, panašūs į gimdos gleivinę (endometriumą), paprastai esantys tik gimdoje, atsiduria už jos ribų kituose dubens organuose, tokiuose kaip kiaušidės, kiaušintakiai, žarnos, šlapimo pūslė, o labai retais atvejais gali būti randami ir tolimuose organuose, tokiuose kaip plaučiai ir kt. Šios ląstelės elgiasi panašiai kaip ir gimdos gleivinės ląstelės menstruacijų metu: jos auga, skyla ir kraujuoja. Tačiau, kitaip negu iš gimdos, šis kraujas pasišalinti iš organizmo negali, todėl sukelia uždegimą, spazmus, stiprius skausmus, vėliau gali formuotis cistos, sąaugos, randai, organų funkcijų sutrikimai, nevaisingumas. Priklausomai nuo židinių vietos sąaugų gali atsirasti gimdoje, kiaušidėse, tiesiojoje žarnoje, todėl moteris gali kentėti itin stiprius skausmus, jausti diskomfortą šlapinimosi bei tuštinimosi metu.

Endometriozė įprastai gali pasireikšti moterims nuo menstruacijų pradžios iki menopauzės, kitaip tariant, bet kuriuo moters reprodukcinio (vaisingo) amžiaus etapu, tačiau dažniausia ji 25–40 metų amžiaus moterims. Ši liga nėra itin reta, manoma, kad nuo šios ligos kenčia 10–15 procentų visų vaisingo amžiaus moterų. Tai – maždaug kas dešimta reprodukcinio amžiaus moteris.

Kodėl atsiranda ši liga?

Endometriozės atsiradimo priežastys dar nėra tiksliai ir visiškai suprantamos, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti jos atsiradimo riziką:

• Nors endometriozė nėra tiesiogiai paveldima liga, tačiau pastebėta, kad moterys, kurių šeimos narės sirgo endometrioze, gali turėti didesnę riziką susirgti pačios. Tai rodo, kad genetiniai veiksniai gali turėti tam tikrą įtaką endometriozės vystymuisi, tačiau ne visos paveldimos rizikos priežastys dar yra žinomos.
• Imuninės sistemos disfunkcija. Normaliomis sąlygomis imuninė sistema turėtų atpažinti ir pašalinti bet kokias svetimas ląsteles, įskaitant endometriumo ląsteles, kurios patenka į pilvą. Jei imuninė sistema neveikia teisingai arba yra susilpnėjusi, tai gali lemti endometriozės vystymąsi.
• Hormonų disbalansas. Dauguma endometriozės simptomų susiję su hormoninių pokyčių įtaka endometriumui. Estrogeno hormono lygio padidėjimas organizme gali skatinti endometriozės vystymąsi, nes estrogenas stimuliuoja gimdos gleivinės augimą.
• Menstruacijų ciklo sutrikimai. Moterys, kurių mėnesinių ciklas prasideda anksti arba trunka ilgai, gali turėti padidėjusią riziką susirgti šia liga.

Svarbu paminėti, kad ne visos moterys, kurios turi vieną ar kelis šiuos rizikos veiksnius, susirgs endometrioze. Be to, ne visoms moterims, sergančioms endometrioze, pasireiškia šie rizikos veiksniai. Tačiau jei turite rizikos veiksnių, svarbu tai aptarti su gydytoju ir reguliariai tikrintis.

Ar turi endometriozė specifinių simptomų?

Endometriozės klinika įvairialypė, o simtomai daugiausia būdingi ir daugeliui kitų ligų. Vis dėlto yra ir tam tikrų specifinių požymių, kurie gali padėti gydytojui įtarti endometriozę. Pirminis endometriozės simptomas – pilvo ar dubens skausmas, dažnai susijęs su mėnesinėmis. Nors mėnesinių metu daugelis moterų patiria spazmus, sergant endometrioze skausmas būna daug stipresnis. Dažniausi endometriozės simptomai yra šie:

• skausmingos mėnesinės (dismenorėja);
• tepimas rudomis, tirštomis išskyromis prieš mėnesines bei po jų;
• gausios, nereguliarios, ilgos mėnesinės;
• skausmingi lytiniai santykiai;
• skausmas tuštinantis arba šlapinantis menstruacijų metu;
• kiti simptomai: lėtinis nuovargis, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ir pykinimas, ypač menstruacijų metu;

Tiriant nevaisingumo priežastis maždaug 20–40 proc. atvejų diagnozuojama endometriozė.

Tačiau svarbu paminėti, kad  net 20–25 proc. endometriozės atvejų moterys gali neturėti jokių išorinių simptomų. Tokiais atvejais ligos diagnozė nustatoma visiškai atsitiktinai, dažniausiai aiškinantis, kodėl nepavyksta pastoti.

Jei pastebėsite kurį nors iš šių simptomų, ypač jei jie trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui arba pasikartoja kiekvieną mėnesį, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Tik gydytojas gali tiksliai diagnozuoti endometriozę ir nustatyti tinkamą gydymą.

Dažnai girdime, kad endometriozė įvardijama kaip kitų ginekologinių problemų sukėlėja, pvz., Jūsų jau minėto nevaisingumo.

Taip, endometriozė gali turėti įtakos nevaisingumui. Tai viena iš dažniausių endometriozės komplikacijų. Maždaug trečdaliui ar pusei šia liga sergančių moterų sunku pastoti. Tam, kad įvyktų apvaisinimas, kiaušialąstė turi išsiskirti iš kiaušidės, nukeliauti per gretimą kiaušintakį į gimdą, būti apvaisinta spermatozoido ir prisitvirtinti prie gimdos sienelės. Sergant endometrioze dėl susidariusių randų ir sąaugų kiaušintakis gali būti nepraeinamas. Tokiu atveju kiaušinėlis negali susijungti su sperma, kad įvyktų apvaisinimas. Apskaičiuota, kad vidutinė poros tikimybė pastoti per mėnesį siekia 15–20 procentų, tačiau tais atvejais, kai moteris serga endometrioze, tikimybė sumažėja drastiškai ir tesiekia 2–10 procentų.

Be to, endometriozė gali vaisingumą mažinti ir netiesiogiai – moterys vengia lytinių santykių, nes jie sukelia skausmą. Šia liga sergančioms moterims taip pat padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika.

Visgi endometriozė visiškai nepašalina pastojimo galimybės. Daugelis moterų, sergančių lengvo ar vidutinio sunkumo endometrioze, gali pastoti. Dažniausiai tokiu atveju rekomenduojama neatidėlioti nėštumo, nes laikui bėgant būklė gali pablogėti. Nėštumas bei kūdikio žindymas pakeičia moters organizmo hormoninę pusiausvyrą – šiuo laikotarpiu moters organizme sumažėja estrogenų kiekis, todėl liga neprogresuoja.

Ar ši liga turi sąsajų su ginekologiniu vėžiu?

Svarbu pažymėti, kad endometriozė nėra tiesioginė vėžio priežastis, tačiau gali padidinti kai kurių onkoginekologinių ligų riziką. Kai kurie tyrimai rodo, kad endometriozė padidina riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, tačiau ši rizika vis dėlto yra pakankamai maža.

Gimdos gleivinės (endometriumo) vėžio rizika taip pat gali būti didesnė, jei moteris serga endometrioze, nes ši būklė dažnai siejama su ilgesniu menstruaciniu ciklu ir gausesnėmis mėnesinėmis, ypač jei endometriozės simptomai trunka ilgą laiką arba yra labai sunkūs.

Be to, endometriozė gali turėti įtakos pavėluotai gimdos ir kiaušidžių vėžio diagnostikai, kadangi abiejų ligų simptomai labai panašūs. Todėl labai svarbu nuolat stebėti endometrioze sergančias pacientes ir periodiškai atlikti ginekologinius tyrimus, kurie gali padėti anksti aptikti ir efektyviai gydyti ginekologines ligas, tarp jų ir vėžį.

Kaip diagnozuojama endometriozė? Ko gero, tai pats aktualiausias klausimas kalbant apie endometriozę – pasaulyje milijonai moterų kenčia nuo šios problemos. Lietuvoje – taip pat.

Endometriozės simptomai gali būti panašūs į kitų būklių, pavyzdžiui, kiaušidžių cistų ir dubens uždegiminių ligų, tačiau jos sukeliamam skausmui gydyti, nevaisingumui koreguoti reikalinga tiksli diagnozė. Endometriozei nustatyti, gali būti atliekami tokie tyrimai:

• Išsamus sveikatos istorijos tyrimas. Jo metu įvertinami pacientei pasireiškiantys simptomai, asmeninė ir šeimos ligų anamnezė. Taip pat gali būti atliekamas bendras sveikatos įvertinimas, siekiant nustatyti, ar nėra kitų ilgalaikio sutrikimo požymių.
• Ginekologinis tyrimas. Atliekamas ginekologinis tyrimas, įskaitant tyrimą per makštį ir tiesiąją žarną – siekiama aptikti cistinius darinius dubens srityje ar randus, sąaugas už gimdos ribų.
• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Jis gali padėti nustatyti su endometrioze susijusius cistinius darinius kiaušidėse bei gimdos pakitimus.
• Laparoskopija – vienintelis tikslus endometriozės nustatymo metodas. Tam, suteikus bendrinę nejautrą, atliekama nesudėtinga chirurginė procedūra laparoskopija, kurios metu patvirtinama ligos diagnozė ir jos išplitimas.

Be to, svarbu paminėti, kad nustatyti endometriozę dažnai būna labai sunku. Kartais diagnozė galutinai paaiškėja tik praėjus 7–12 metų nuo pirmojo vizito pas medikus, ypač jei liga pasireiškia be jokių simptomų.

Štai čia ir galėtume sugrįžti prie naujosios diagnostinės priemonės Ziwig Endotest®. Gal jau turėjote galimybę su ja susipažinti iš arčiau.

Mokslu pagrįstos inovatyvios technologijos suteikia realią galimybę tobulinti sveikatos priežiūros paslaugas ir padėti pacientams. Jos gali pagerinti ankstyvąją ligų diagnostiką ir tikslesnį nustatymą, taip pat padėti efektyviau gydyti ir stebėti pacientus. Neinvazinės diagnostikos priemonės, tokios kaip Ziwig Endotest®, yra patogesnės ir saugesnės pacientams, o tai pagerina pacientų bendradarbiavimą su medikais, padidina jų pasitikėjimą siūlomais naujais metodais. Juk naujasis testas pacientei yra nepaprastai patogus, atliekamas iš pacientės seilių mėginio laboratorijoje – neabejotinai viliojanti alternatyva chirurginei diagnostikai.

Svarbu pažymėti, kad kiekviena nauja diagnostikos technologija turi būti griežtai ištirta ir įvertinta, kad būtų užtikrintas jos tikslumas ir saugumas. Taip pat svarbu, kad šios technologijos būtų prieinamos ir jų naudojimas būtų palaikomas medicinos bendruomenėje.

Ziwig Endotest® yra inovatyvus, neinvazinis diagnostinis tyrimas, skirtas visų tipų endometriozei nustatyti. Šis prancūzų kompanijos Ziwig sukurtas testas remiasi dviem pažangiomis technologijomis: naujos kartos sekoskaita ir dirbtiniu intelektu. Endometriozei nustatyti testu iš pacientės seilių mėginio įvertinamas visas jos mikroRNR rinkinys, kuris apima maždaug 2,600 mikroRNR.

Ziwig Endotest® buvo validuotas dideliu klinikiniu tyrimu, bendradarbiaujant su 18 Prancūzijos klinikų, kurios specializuojasi gydyti endometriozę. Noriu pabrėžti, kad tyrimo efektyvumas pranoksta įprastų diagnostinių testų efektyvumą  – jautrumas >95%, specifiškumas >95%, diagnostinis tikslumas >95%.

2022 m. kompanija už Ziwig Endotest®  sukūrimą laimėjo „Prix Galien“ apdovanojimą, kurį už sukurtus novatoriškus biomedicinos produktus ir sveikatos technologijų kokybę kasmet teikia Galien fondas.

Nesuklysime teigdami, kad Ziwig Endotest® yra naujausiais mokslo pasiekimais  pagrįstas inovatyvus metodas, kurį galima pavadinti endometriozės diagnozavimo ir gydymo revoliucija. Testas pasižymi aukštu diagnostiniu efektyvumu ir ekonomine nauda, o jį paskiriantiems gydytojams suteikia galimybę patikimai ir greitai diagnozuoti ligą.