Mažas darinys – didelė problema: jeigu žmogus pats nesikreiptų į gydytoją, po kelių metų turėtume melanomą, sako gydytoja Jolita Gibavičienė

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

2024-03-27

Gydytoja onkologė Jolita Gibavičienė

„Labai daug turiu apgamų, todėl esu pratusi kas keleri metai profilaktiškai pasitikrinti pas gydytoją dermatologą. Juk ne visas kūno vietas gali apžiūrėti, nors ir rekomenduojama pasinaudoti keliais veidrodžiais. Specialisto akis mato tai, ko pats  negali pastebėti net ir per padidinamąjį stiklą. O užsiregistruoti pas gydytoją reikia nepatingėti iš anksto“, – pasakoja ponia Nijolė (61 m.).

Daug saulėje būti nemėgstanti moteris laikosi sveikos gyvensenos taisyklių, dalyvauja pagal amžių priklausančiose patikros programose. „Dėl apgamų patikros programos jokios nėra, žmonės turi pažinti savo kūną, išmokti savityros ir klausyti proto balso: nesikepinti be saiko saulėje, įprasti vasarą dėvėti kūną dengiančius lengvus drabužius. Kas gi nėra girdėjęs apie grėsmingą ligą melanomą… Juk yra ką gyvenime veikti, tikrai nesinorėtų susirgti dėl to, kad pats elgeisi neteisingai, nepaisei protingų patarimų. Galime patys būti būdrūs, kaip yra nuolat raginama viešojoje erdvėje, apsižiūrėti, žinoti kintančių apgamų požymius, taip pat nepatingėti nueiti pas gydytoją, kad profilaktiškai apžiūrėtų“, – sako p. Nijolė.

Kartą ir p. Nijolė buvo smarkiai susijaudinusi, kai dermatologas nusiuntė ją konsultuotis pas onkologą. Nacionaliniame vėžio institute  buvo atlikta įtartino apgamo  biopsija, teko kelias savaites palaukti histologinio tyrimo atsakymo. „Aišku nervinausi, prisigalvojau blogų scenarijų.  Atsakymas atėjo – apgamas jau pradėjęs kisti, nustatyta ryški displazija. Gydytojas onkologas pasiūlė apgamą pašalinti. Taip ir padariau ilgai nesvarsčiusi“, – pasakoja Nijolė.

Ne tik apgamas, bet ir mėlynos spalvos dėmelė gali būti melanoma

Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė, sako jog tokie atvejai, o jų klinikinėje praktikoje pasitaiko ne taip ir retai, yra tikroji melanomos prevencija. „Jeigu žmogus nesikreiptų į specialistus, nebūtų tinkamai ištirtas, nebūtų taikytas chirurginis gydymas, po dvejų trejų metų turėtume melanomą. Ir tada jau būtų visai kitos pasekmės, kitas gydymas. Tad labai svarbu, kad žmonės būtų budrūs“, – sako gydytoja J. Gibavičienė.

Pasak gydytojos J. Gibavičienės, iš pacientų tenka išgirsti apie labai įdomias patirtis. „Štai moteris vairavo automobilį šviečiant aitriai saulei, pažvelgė į veidrodėlį ir pamatė panosėje ties nosies landa kažką mėlyną, lyg būtų išsitepusi. Parvažiavusi dar kartą apsižiūrėjo, iš tiesų aiškiai matėsi mėlyna dėmelė. Ilgai nedelsė, kreipėsi į specialistus: diagnozuota melanoma ir laiku išoperuota. Kitas atvejis, kai žmogus vėlgi automobilio veidrodėlyje išsižiojęs pažvelgė į gerklę ir pamatė dėmę gleivinėje. Ilgai ir atkakliai vaikščiojo pas gydytojus, kol pagaliau gavo siuntimą pas onkologus. Ir ne be reikalo… Tai tikrai tokie atvejai, kai pats žmogus gali pastebėti savo organizmo pokyčius ir kreiptis į specialistus. O specialistai atlieka savo darbą“, – sako gydytoja J. Gibavičienė.

Diagnozė ir gydymas – tik specializuotoje gydymo įstaigoje

Dar vieną labai svarbų dalyką pabrėžia gydytoja onkologė J. Gibavičienė – kai diagnozuojama melanoma ir ji patvirtinama histologiškai, būtina gydytis specializuotose gydymo įstaigose. „Anksti diagnozavus melanomą būtina ją „teisingai“ išoperuoti – atlikti eksciziją 1,5–2 cm nuo naviko kraštų ir ištirti sarginį limfmazgį, t.y. įsitikinti, kad jame nėra mikrometastazių. Ankstyvosios stadijos melanoma sėkmingai išgydoma pašalinus ją chirurginiu būdu – penkerių metų išgyvenamumas siekia 90 proc.

Pašalinimo procedūra turi būti atliekama įstaigoje, kurioje per metus atliekama ne mažiau kaip 100 tokių procedūrų, kur dirba specialistų komanda, turinti pakankamai klinikinės patirties. Tokia ir pasaulio ekspertų nuomonė, ši rekomendacija kartojama visuose Europos ir pasaulio kongresuose. Svarbus ir laiko faktorius – melanoma yra greitai plintanti liga, todėl delsti nepatartina. Melanoma – piktybinis navikas, kuris gali metastazuoti ir  išplisti į įvairias organizmo vietas. Tokiais atvejais vien chirurginės operacijos nepakanka, išplitusią ligą  gydome taikydami sisteminį medikamentinį gydymą. Šis navikas yra agresyvus, tačiau anksti diagnozavus ir teisingai gydant galimas pasveikimas“, – sako gydytoja onkologė J. Gibavičienė.

Gydytoja onkologė primena, jog jokiu būdu negalima šalinti įtartino apgamo lazeriu. Prieš tai turi būti atliktas histologinis tyrimas, nes pašalinus lazeriu negalima biopsija. Taip pat pataria visada atidžiai klausyti, ką sako specialistai.

Ne bijoti, o pasitikrinti

Gydytojos onkologės nuomone, sudėtingiau būna žmonėms, kurie turi įgimtų didelių apgamų. „Įpratus gyventi su pigmentiniu dariniu į galvą neateina mintis, jog čia gali būti užslėpto pavojaus. Tais atvejais, kai apgamas netrukdo, nekliūna, nėra matomoje kūno vietoje: ant veido ar kaklo, kai dėl estetinių priežasčių kartais norisi tokį darinį pašalinti, tai ir gyveni sau.  Neretai pacientės sako, jog draugė ne vieną kartą patarė kreiptis į gydytoją. Atvykus pas specialistą paaiškėja, kad patarimas buvo teisingas“, – pasakoja gydytoja.

Gydytojos J. Gibavičienės nuomone, gąsdinti žmonių nesinori, nereikėtų įsibaiminti kaskart pavasarį grįžtant saulei, artėjant atostogų sezonui. „Esame įpratę keliauti po įvairius kraštus, kur saulė ženkliai aktyvesnė. Tai suprantama – saulės mums norisi, kai ji šviečia,  yra labai malonu, vitamino D mums trūksta, gyvename tokioje klimato juostoje, kur daugiau pilkų debesų. Tačiau kepti ant saulės nereikėtų, o čia sunku pamatuoti, kiek galima, kiek negalima. Reikia atkreipti dėmesį, kokia UV spinduliuotė, beje, ji nurodoma orų prognozėje, būtina naudoti apsauginius kremus, turėti saulės akinius. Na ir vidudienį vengti būti ant saulės, būtina rengtis lengvais drabužiais.

Visgi patarčiau visiems, turintiems įgimtų apgamų, kas keleri metai pasikonsultuoti su gydytoju. Gerai, kad praėjo soliariumų mada, mažai girdime apie juos, regis, dabar jau gražu ir blyški oda. Blyškios odos žmonėms, ypač raudonplaukiams, norėčiau priminti, jog jų apgamai gali būti rausvos spalvos“, – šypsosi gydytoja onkologė.

Kaip atpažinti „blogą“ apgamą

Įspėjamuosius melanomos požymius lengviausia atpažinti pagal ABCDE metodą:

• A (asimetrija) – apgamo abi pusės skirtingos formos;
• B (kraštai) – dantyti, rantuoti, netaisyklingi ar neryškūs;
• C (spalva) – juodi, rudi atspalviai, įdegio spalva, gali matytis balti, pilki, raudoni ar mėlyni ruoželiai;
• D (diametras) – paprastai daugiau nei 6 milimetrai, t.y. tokio dydžio kaip trintukas pieštuko gale;
• E (evoliucija) – keičiasi apgamo dydis, forma, spalva ar išvaizda arba apgamas pradeda augti sveikoje odoje.

Patartina įprasti stebėti savo odą, apžiūrėtų sunkiai matomas vietas – pažastis, tarpupirščius, nugarą parodyti artimajam. Išgirdę iš artimųjų ar draugų pastabą, jog mato keistą netaisyklingą apgamą, nenumokime ranka – pasikonsultuokime su gydytoju dermatologu.

Apie odos melanomą

Melanoma formuojasi iš pakitusių ląstelių – melanocitų, – kurių daugiausia esama žmogaus odoje, gleivinėse bei akyse. Melanocitai – tai specializuotos ląstelės, jų pagrindinė funkcija – gaminti pigmentą melaniną, apsaugantį odą nuo ultravioletinių spindulių, kurių šaltinis yra saulė, neigiamo poveikio.

Nurodomos kelios priežastys, galinčios turėti įtakos melanomai išsivystyti – odos tipas, ilgalaikė UV ekspozicija, t. y. nesaikingas buvimas saulėje, paveldimumas, kai kurių apgamų turėjimas, imunodeficitinės būklės.

Melanoma skirstoma į dvi rūšis, tai odos melanoma ir ne odos arba gleivinių melanoma (urogenitalinio trakto, akies, burnos gleivinės ir pan.). Pastaroji pasitaiko retai. Melanoma gali vystytis nago guolyje, jeigu nagas pamėlo ir tai kelis mėnesius nepraeina, rekomenduojama kreiptis į specialistus. Sveikoje odoje atsiradusi nauja, greitai auganti dėmė ar darinys gali būti melanoma – nedelsdami konsultuokitės su specialistais.

Visada gyventojams primename, jog odos melanoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, nediagnozuota ir negydyta ji plinta, atsiranda melanomos metastazės vidaus organuose. Labai retais atvejais nustatomos melanomos metastazės, o pirminis melanomos židinys nerandamas net naujaisiais tyrimais.

Labai svarbu kalbėti apie melanomos profilaktiką ir ką gali padaryti kiekvienas žmogus, kuris rūpinasi savo sveikata – svarbu kas mėnesį apsižiūrėti viso kūno apgamus, nepamiršti kasmetinės dermatologo apgamų apžiūros, o pastebėjus apgamų pokyčius (dydžio, spalvos, formos ir pan.) nedelsiant kreiptis į profesionalų dermatologą, kuris atlikęs visu reikiamus tyrimus patikslins diagnozę.

(textboxas)

Skaičiai

Per metus Lietuvoje nustatoma apie 350 naujų odos melanomos atvejų. Dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Beveik 80 proc. visų susirgimų odos melanoma diagnozuojami ankstyvųjų I ir II stadijų. Kas metai apie 100 Lietuvos gyventojų nuo šios ligos miršta.

Pasaulyje kas metai diagnozuojama daugiau nei 320 tūkst. naujų odos melanomos atvejų ir daugiau nei 57 tūkst. žmonių miršta nuo šios ligos. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje didžiausi sergamumo  ir mirtingumo melanoma rodikliai pasaulyje. 2020 m. Europoje daugiau nei 150 tūkst. gyventojų susirgo odos melanoma ir 26 tūkst. mirė. Europoje didžiausi sergamumo melanoma rodikliai Švedijoje (43 atv./100000 gyv.), Airijoje ir Suomijoje. Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra 23 atvejai 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumo rodikliai žemesni nei ES vidurkis (18 atv./100000 gyv.), bet mirtingumo nuo odos melanomos rodikliai Lietuvoje aukštesni nei ES vidurkis.

Straipsnį remia SIA Novartis Baltics Lietuvos filialas

BS2403259417