Pasisekė – buvo nustatyti ikivėžiniai pokyčiai. Evos Novelles istorija ir prof. Daivos Vaitkienės komentaras

Autorius: Juventa Sartatavičienė, Aida Valinskienė

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

2019-01-05

Ričardo Stonio nuotrauka.

Eva Novelles Ispanijoje gyvena jau dvidešimt metų. Išvažiavo mokytis, taip ir liko – įgijo profesiją, sukūrė šeimą. Su Eva, kuri sutiko papasakoti savo istoriją, kalbamės apie tai, kas daroma Ispanijoje dėl gimdos kaklelio vėžio, kuris dar visai neseniai, pasak jos, šioje šalyje buvo didelė problema. Sausio mėnesį daugelyje pasaulio šalių minima gimdos kaklelio vėžio žinomumo savaitė.

„Ispanijoje prieš trejetą dešimtmečių labai rimtai imtasi spręsti gimdos kaklelio vėžio problemą, – sako Eva. – Nes tai tikrai buvo labai didelė problema, ypač tarp jaunų merginų – tai labai liūdnos istorijos. Valstybė ėmėsi priemonių, kurios leistų užbėgti už akių gimdos kaklelio vėžiui. Šiuo metu moterys nuo 25 m. iki 65 m. amžiaus kartą per trejus metus gali atlikti nemokamai testą – vykdoma prevencinė programa dėl ginekologinių infekcijų ir vėžio. Tai žino kiekviena.“

Ispanijoje įprasta, kad visos merginos jau nuo 17–18 metų lankosi pas gydytoją ginekologą. Taip, daug kam tai nepatinka, bet žino, kad reikia. „Ispanijoje plačiai vykdoma vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) programa, prieš tris metus priimtas įstatymas, – pasakoja Eva Novelles. – Mergaitėms, kai joms sueina 12 metų, atliekama vakcinacija. Skiepijama nuo ŽPV, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Skiepas atliekamas du kartus – 12 ir 14 metų.“

Pasak Evos, Ispanijoje per televiziją labai daug kalbama apie įvairiausias vėžio rizikas, labai daug informacijos viešojoje erdvėje. Gimdos kaklelio, taip pat krūties vėžio profilaktikos programos gerai visoms žinomos. „Ispanės moterys labai žiūri savo sveikatos, joms – tai labai svarbu. Be abejo, bijo dėl vėžio, bet puikiai žino, kad profilaktiniai pasitikrinimai leis užbėgti už akių ir kitoms problemoms“, – sako Eva.

Evai reikia tikrintis kas dveji metai, nes jaunystėje jai buvo nustatyti ir išgydyti ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai. Eva mielai sutiko papasakoti savo istoriją tikėdamasi paskatinti nebijoti profilaktiškai tikrintis visas moteris.

„Praėjus 40 dienų po mano pirmojo sūnaus, kuriam dabar 17 m., gimdymo man turėjo atlikti gimdos kaklelio patikrinimą, – pasakoja jauna moteris. – Kiekvienai moteriai po gimdymo tokia patikra priklauso. Ir krūtis taip pat apžiūri. Man atliko gimdos kaklelio tepinėlio testą ir pasakė, kad po savaitės turėčiau grįžti pas daktarą ir sužinoti atsakymą. Bet įspėjo, kad jeigu bus kokių nors problemų, jie patys už 2–3 dienų paskambins.

Na, ir ką gi – po dviejų dienų sulaukiau skambučio ir man pasakė, kad situacija nėra gera, pakvietė pokalbio pas gydytoją.

Nuėjusi pas gydytoją sužinojau, kad man nustatyti trečios stadijos ikivėžiniai pakitimai. Jeigu būtų nustatyti anksčiau, situaciją būtų buvę galima pataisyti medikamentiniu keliu, bet mano atveju turėjo atlikti procedūrą lazeriu. Į ligoninę gultis nereikėjo, po dviejų savaičių ryte atvykau į ligoninę ir man atliko procedūrą naudodami vietinę nejautrą. Tą pačią dieną keliavau namo, o po operacijos praėjus dviems savaitėms vėl turėjau atvykti pasitikrinti.

Po to pirmus metus tikrinausi kas tris mėnesius, po to – dvejus metus kasmet. Dabar tikrinuosi kas dveji metai.

Iš tikrųjų jokių problemų po atliktos procedūros neturėjau. Man sutvarkė viską puikiai, po to gimdžiau dar triskart. Taip, mane daktarai įspėjo, kad gali būti problemų dėl pastojimo. Esu girdėjusi, kad moterys bijo, esą po atliktų procedūrų bus sunku pastoti. Mano atveju nieko panašaus neįvyko. Tiesą sakant, jeigu sunku pastoti, gal reikėtų priežasčių ieškoti kitur. Bet jeigu esi normali sveika moteris, be jokių kitų problemų, visada pastosi. Po penkerių metų aš pastojau ir pagimdžiau dukrą. Mano jauniausi vaikai – pametinukai sūnus ir dukrytė „buvo suplanuoti“ labai nesunkiai…

Aš turiu vieną draugę, kurios situacija buvo tokia pati kaip mano. Atlikus testą jai taip pat surado ankstyvuosius gimdos kaklelio pakitimus, kuriuos ji dar lengviau išsigydė vaistais.

Ginekologas, kai tik pas jį apsilankai, patikrina ir krūtis. Jeigu ką nors pastebi, tuoj pat siunčia moterį atlikti mamogramos. Toms moterims, kurios turi ginekologinių problemų, krūtis pradeda tikrinti anksčiau. Man galbūt krūtis pradės tikrinti anksčiau.

Baigdama savo istoriją noriu labai aiškiai pasakyti – tegu moterys Lietuvoje nebijo, tegu tikrinasi. Tai labai paprastas tyrimas ir nieko blogo, jeigu suras tai, kas lengvai išgydoma, kaip man buvo prieš beveik dvidešimt metų.

Nes jeigu nesitikrini – gali sulaukti rimtų problemų. Man ikivėžinius pokyčius nustatęs daktaras pasakė: „Tau tiesiog labai pasisekė, kad tu gimdei ir teko pasitikrinti. Nes 2–3 metus taip gyvenant, gimdos kaklelio vėžys – garantuotas.“

„Linkiu nebijoti ir dar kartą nebijoti. O jeigu neramu dėl vaikų, dėl pastojimo – tai tikrai ne kliūtis“, – plačiai šypsosi keturių vaikų mama.

Specialisto komentaras

Kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadove, gydytoja akušere ginekologe prof. dr. Daiva Vaitkiene (Sergejaus Panciriovo nuotr.).

Ar Lietuvoje moterims po gimdymo atliekamas PAP testas?

Moterims po gimdymo šis testas Lietuvoje nėra atliekamas. Jis rekomenduojamas pagal gimdos kaklelio vėžio patikros programą moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus kas treji metai. Valstybė šį pagal programą atliekamą tyrimą kompensuoja. Nėštumas, gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis net nelabai tinkami PAP testui atlikti, nes tyrėją klaidina nėštumo sąlygoti ląstelių pokyčiai, dėl to citologui sunkiau vertinti mėginį. Nėštumo metu arba po gimdymo gimdos kaklelis jautresnis, tad imant mėginį į jį gali patekti kraujo, dėl to nukenčia tyrimo kokybė.

Tačiau praktikoje mes sakome taip: jeigu nėštumas ir gimdymas yra ta situacija, kuri moterį atveda pas ginekologą, o kitomis aplinkybėmis moteris pas ginekologą nesilanko, tada reikia atlikti PAP testą nėštumo metu arba po gimdymo.

Visuotinės gimdos kaklekio patikros nėštumo metu arba po gimdymo tikrai nėra ir to nereikia. Geriau, kad moterys tikrintųsi kaip priklauso – kas treji metai ir pageidautina ne nėštumo metu. Medžiaga gimdos kaklelio citologijos tyrimui turi būti paimama tinkamai. Tuo aktyviai rūpinasi gydytojai ginekologai, šeimos gydytojai ir akušerės.

Egzistuoja nuomonė, kad esant ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų moterims būna sunku pastoti, kad ir pats gydymas šiuo atžvilgiu pavojingas. Ar yra šiuose teiginiuose tiesos?

Tiesos yra. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija ir negydytos displazijos, tai yra ikivėžinės būklės, gali trukdyti pastoti – šiuo metu atliekami moksliniai tyrimai ir pastebima, kad moterys, kurioms nustatyta ŽPV infekcija ar displazija, sunkiau pastoja, bet pats mechanizmas iki galo dar nėra aiškus.

Gydymas taip pat gali turėti neigiamos įtakos, bet daugiau ne pastojimui, o vaisiaus išnešiojimui. Padidėja persileidimo, priešlaikinio gimdymo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo rizika. Gydymo sąlygota rizika mums yra visiškai aiški: dažniausiai gimdos kaklelis gydant ikivėžinius pakitimus yra operuojamas. Kuo daugiau gimdos kaklelio audinio išpjaunama, tuo labiau kaklelis sutrumpėja, tuo labiau padidėja rizika neišnešioti kūdikio, persileisti.

Gydytojai, kurie gydo ikivėžines gimdos kaklelio ligas, labai atsižvelgia į moters amžių ir jos vaisingumo planus. Mes stengiamės gydyti ne per daug ir ne per mažai – tiek, kiek reikia. Tarkime, jeigu moteriai vaisingumas jau neaktualus, galima operuoti labai radikaliai, kad liga neatsinaujintų. Bet jaunas moteris operuojame itin tausojamai.

Jeigu ikivėžiniai pakitimai nustatomi nėštumo metu, jie negydomi, kad nebūtų sukeltas persileidimas ar priešlaikinis gimdymas – laukiama, kol moteris pagimdys ir tada atliekamos visos intervencijos.

Nėštumo metu gydomos tik tos moterys, kurioms įtariamas arba nustatomas gimdos kaklelio vėžys. Tiesa, kad chirurginės intervencijos padidina riziką persileisti, nėštumui nutrūkti, tačiau įtariant ant nustačius vėžį, neišspręstos situacijos palikti negalima.

Reziumuodama galiu pasakyti: geriau yra pasitikrinti, žinoti ir gydytis, nes kuo anksčiau diagnozuojami ikivėžiniai pakitimai, tuo gydymo būdai yra saugesni. Ankstyvieji – pirmo, antro laipsnio – ikivėžiniai pakitimai gali būti gydomi net nepjaunant gimdos kaklelio, o pakitusias ląsteles išgarinant lazeriu. Tada nenukenčia nei gimdos kaklelio ilgis, nei padidėja priešlaikinio gimdymo ir persileidimo rizika. Jeigu reikia išpjauti kaklelio dalį, tai natūralu – kuo mažiau išpjausi, tuo mažiau padidės nėštumo komplikacijų rizika.

Nėra ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų medikamentinio gydymo. Šių pokyčių priežastis iš esmės yra virusas. Jeigu išnyksta virusas, savaime išnyksta ir tie pokyčiai. Ginekologas moterį stebi ir tikisi, kad jos imunitetas išnaikins virusą ir pokyčiai išnyks savaime, arba prisideda tas problemas sprendžiant – mažiausius pakitimus išgariname lazeriu, o jei pokyčiai didesni, taikome chirurginį gydymą.

Greitai ir Lietuvoje turėtų atsirasti makšties žvakutės su augaliniais ekstraktais, kurie gerina makšties aplinką ir padeda organizmui išnaikinti virusą.