Skystoji biopsija – tyrimas, atnešantis seniai laukiamą proveržį vėžio diagnostikoje?
Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos
2019-01-10
Vytautas Brasiūnas
Gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Vytautas Brasiūnas, šiuo metu dirbantis Prancūzijoje Robert Ballanger ligoninėje, sako, jog skystoji biopsija nepakeičia patologinės diagnozės, vaizdinimo metodų, tačiau šalia kitų tyrimų yra papildomas, gana svarbus priedas. Dr. Vytautas Brasiūnas Vilniuje įvykusioje I tarptautinėje Baltijos šalių onkoginekologijos konferencijoje skaitė didelio susidomėjimo sulaukusį pranešimą apie skystosios biopsijos reikšmę diagnozuojant vėžį.
Kas yra skystoji biopsija?
Skystoji biopsija – tai kraujo ar kitų organizmo skysčių tyrimas, leidžiantis nustatyti tam tikrus vėžio faktorius, kuriais remiantis galima patikslinti ligos diagnozę, diagnozuoti ligą ir vertinti ligos gydymo eigą.
Šis tyrimas taikomas drauge su kitais tyrimo metodais. Skystoji biopsija nepakeičia patologinės diagnozės, vaizdinimo metodų. Kaip yra įprasta, liga diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, radiologinius bei patologinius tyrimus. Skystoji biopsija – tai tyrimas, kurį atliekame šalia visų kitų mano suminėtų tyrimų. Tai papildomas, gana svarbus priedas.
Reikia pabrėžti, jog šiuo metu diagnozuojant vėžį, atliekami visi pagrindiniai įprasti tyrimai, o pritaikę skystosios biopsijos tyrimą galime: patikslinti ligos diagnozę, panaudoti skystąją biopsiją ligai stebėti ir gydyti. Tai trys pagrindiniai dalykai.
Nustatydami ligos diagnozę, paprastai kraujyje tiriame vėžio žymenis, žiūrime, ar žymens kiekis padidėjęs ar atitinka normą. Tokie patys principai taikomi ir atliekant skystosios biopsijos tyrimą. Žiūrime, ar yra vėžio ląstelių, kiek šių ląstelių nustatoma, taip pat nustatome, ar yra piktybinių ląstelių DNR kraujyje, kituose organizmo skysčiuose. Svarbu nustatyti, ar sumažėja vėžio žymenų(kiekis ar rūšys?) po gydymo. Jeigu lieka aukšti rodikliai, tai reikšminga. Ar liga toliau progresuoja ir mes jos dar nematome?
Šį tyrimo metodą bandoma taikyti ir ankstyvojoje diagnostikoje. Atliekami šios srities moksliniai tyrimai. Tai yra daug sudėtingiau, nes reikės nustatyti, ar sveikas žmogus, kuris neserga, neturi jokių ligos žymenų. Ir tai yra paprastai iki to momento, kai ligą diagnozuojame klinikiniais ir radiologiniais metodais. Tada, kai žmogus pajaučia ligos simptomus, kreipiasi į gydytojus, paprastai atliekama klinikinė ir radiologinė diagnostika. Po to atliekame patologinę diagnostiką, ir tada taikome chirurginį gydymo metodą ar chemoterapiją, radioterapiją.
Taigi skystąją biopsiją bandoma pritaikyti anksti diagnozuoti ligai, diagnozuoti ligos atkryčiui, gydymo efektyvumui įvertinti, chemorezistentiškumui įvertinti, taip pat ligos stebėjimui po taikyto gydymo.
Po gydymo pacientai yra stebimi ir tokio stebėjimo metu tiriame vėžio žymenis kraujyje. Ligonio stebėjimo metu, atlikdami skystąją biopsiją, mes taip pat turėsime galimybę atlikti tyrimus, kurie parodys, ar yra navikinių ląstelių, kurių mes negalime vizualizuoti jokiais kitais tyrimais. Galima bus nustatyti, ar yra likusios specifinės navikinių lastelių DNR, ar jos atsiranda, ir tai bus ženklas, kad reikia aktyvinti diagnostiką. Negalime gydyti vien DNR. Turime taikyti radiologinius metodus ligai nustatyti, įvertinti ligos stadiją.
Pradedamas taikyti praktikoje
Dabar jau yra galimybės atlikti tyrimus su progresuojančiu vėžiu, ir moksliniai tyrimai rodo, kad šiais metodais galima diagnozuoti ligos atkrytį jau prieš 8 mėnesius. Tai yra labai svarbu. Bus, be abejo, gana sudėtinga visą šią informaciją apdoroti, ją suprasti ir panaudoti, padaryti taip, kad galėtume rekomenduoti šį tyrimą plačiai taikyti praktikoje.
Dideliuose centruose klinikinėje praktikoje, gal dar ne kasdieninėje, jau naudojamos šios patvirtintos technologijos kolorektalinio, krūties vėžio ir plaučių vėžio atvejais.
Kaip minėjau, atliekant skystosios biopsijos tyrimus, galime nustatyti ir kraujyje cirkuliuojančią navikinių ląstelių DNR. Manoma, kad šis tyrimas, progresuojant technologijoms, taps vienu iš pagrindinių tyrimų. Kad žmogaus organizme vyksta DNR pokyčiai, buvo nustatyta prieš keletą dešimtmečių, bet dabar mes jau galime išsamiai tirti genomą, nustatyti pakitimus genuose. Tirdami genų rinkinius galime nustatyti specifinius pakitimus paciento genuose. Gaunamos informacijos kiekis yra labai didelis, turime suprasti šią informaciją, ją įvertinti ir po to pritaikyti.
Didieji vėžio centrai Prancūzijoje jau dirba su šiomis technologijomis. Šiuo metu klinikinėje praktikoje skystosios biopsijos metodu yra nustatomos EGFR (epidermio augimo veiksnio receptoriaus) geno mutacijos, esant plaučių navikams. Tai atliekama ne kiekvienam ligoniui. Tyrimas atliekamas, esant tam tikroms klinikinėms situacijoms, pvz, esant sudėtingai diagnostikai, kai sunku paimti biopsinės medžiagos, kai darinys plaučiuose per mažas ar sunkiai pasiekiamas, tada renkamės alternatyvą ir atliekame skystąją biopsiją.
Skystoji biopsija ginekologinio vėžio atvejais
Kiaušidžių vėžys yra viena iš tokių lokalizacijų, kur daug tikimasi iš skystosios biopsijos. Daugelyje šalių vykdomos ankstyvosios diagnostikos programos krūties, gimdos kaklelio, kolorektalinio, prostatos vėžio atvejais, o nustatyti ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžį yra sudėtinga. Tikimės, kad šis tyrimas, ypač cirkuliuojančios navikinių ląstelių DNR tyrimas, padės spręsti šią problemą.
Ši tyrimų sritis greitai vystosi, jau dabar gal dešimt technologinių kompanijų dirba šioje srityje, ieško sprendimų. Iš tiesų viskas keičiasi greitai. Tai pat bus svarbus naujų informacinių technologijų taikymas šioje srityje, kadangi reikia apdoroti didžiulį kiekį informacijos.
Klinicistai labai laukia naujų tyrimų įdiegimo į praktiką. Seniai laukiama proveržio šioje srityje. Tai atveria mokslinių tyrimų galimybes, šie tyrimai svarbūs klinikinėje praktikoje. Tikimės, kad ateityje turėsime papildomos labai svarbios informacijos apie vėžį.
