Ar Lietuva yra pasirengusi gydyti vaikų onkologines ligas?

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

Nors onkologinės ligos diagnozė jau seniai nebėra mirties nuosprendis, visuomenėje vis dar gajus stereotipas, jog tokią diagnozę iš gydytojo lūpų išgirdęs pacientas ilgai negyvens. Itin skaudu, kai tokią diagnozę gydytojas ištaria mažo vaiko tėvams. Atvejai, kai onkologinės ligos diagnozę išgirdę pacientai gydymo galimybių ieško užsienio šalyse taip pat neprideda drąsos. Ar mūsų šalis pasirengusi padėti onkologine liga susirgusiam vaikui?

Paklausta, ar Lietuvoje besigydantys ligoniai gali gauti visas ir tokios pat kokybės paslaugas, kurias jie gautų analogiškoje užsienio ligoninėje ar jos padalinyje, Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja Sigita Stankevičienė atsako vienareikšmiškai – taip, Santaros klinikų Vaikų ligoninė turi visų tam reikalingų išteklių.

Taiko tuos pačius gydymo metodus

„Vaikų tėvai, kurie patiki mums gydyti savo vaikus, neturėtų jaustis prastesni už tuos, kurie suranda galimybių savo vaikus chemoterapijos metodais gydyti kitose Europos ar Vakarų pasaulio ligoninėse. Mūsų centre vaikai gaus tą patį, ką ir kitose pažangiausiose ligoninėse“, – sako Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja S. Stankevičienė.

Jos teigimu, Lietuvoje plačiai eskaluojamos istorijos, kaip susirgusių pacientų tėvai alternatyvaus gydymo ieško užsienio šalyse, nėra argumentuoti ir sukelia nepagrįstą nepasitikėjimą savo šalies įstaiga. Lietuva, anot S. Stankevičienės, tikrai nekuria savo gydymo schemų ir individualių protokolų – Vaikų ligoninės gydytojai dirba taip pat, kaip įprasta Vakaruose ir vadovaujasi tarptautinėmis gydymo taktikomis.

„Turime visų reikalingų vaistų, lygiai taip pat kaip ir Vakarų Europos valstybės galime atlikti radiologinius tyrimus – Lietuvoje naudojame moderniausią tam skirtą įrangą. Itin sudėtingų ligų atvejais susisiekiame su konsultaciniais centrais kitose šalyse, prireikus persiunčiame jiems duomenis apie histologinius ir radiologinius tyrimus“, – savo darbo kasdienybę aiškina skyriaus vedėja.

Anot jos, ligoninės specialistai važinėja po pasaulį ir mato, kaip dirba jų kolegos moderniausiose ligoninėse. Tai gydytojams suteikia pasitikėjimo savo jėgomis ir galimybėmis.

Diagnozavo greitai ir laiku

Paskutinis visuomenėje itin plačiai nuskambėjęs atvejis – mažojo paciento Teodoro, kuriam buvo diagnozuotas smegenų auglys. Į Vaikų ligoninę kreipęsi tėvai išgirdę diagnozę ir pasikonsultavę su Lietuvos specialistais gydymo galimybių ėmė ieškoti užsienio šalyse.

S. Stankevičienė apgailestauja, kad šis atvejis meta šešėlį medikams ir ligoninei, kuri to nenusipelnė. Pasak medikės, praeitų metų pabaigoje diagnozuota negalavimų priežastis buvo nustatyta taip greitai, kaip tik įmanoma, nors berniukui pasireiškusių simptomų priežasčių galėjo būti daugybė.

„Panašiais atvejais onkologinė liga nėra pirmoji įtariamų ligų sąraše, nes šiomis ligomis serga labai mažai vaikų. Kai vaikas pateko į Neurologijos skyrių ir ištyrus radiologiškai buvo aptiktas darinys, niekam nekilo abejonių, kad tai yra onkologinė liga“, – pacientą prisiminė medikė.

Onkologinių ligų sąrašo viršuje – leukemija ir CNS navikai

Centrinės nervų sistemos (CNS) navikai nėra rečiausias vaikų onkologinės ligos atvejis. Antroje vietoje esančius CNS navikus pagal dažnumą lenkia tik leukemija.

Susidūrus su CNS navikais, gydymo rezultatai visada yra geresni, jeigu pirminį naviką galima pašalinti chirurginiu būdu. Gydytoja S. Stankevičienė teigia, jog nors Lietuvos chirurgai savo kompetencija nenusileidžia kitų šalių medikams, jie negali turėti daug praktikos šalinant vaikų smegenų navikus dėl vienos pagrindinės priežasties – mūsų šalyje tokie atvejai nėra dažni.

Tolesnis gydymas visose šalyse yra vienodas. „Pirmiausia sudaromas šešių mėnesių planas, ilgesnio laikotarpio planai nėra būdinga onkologinių ligų gydymo praktika. Ir taip nėra tik Lietuvoje“, – sako S. Stankevičienė. Vaikų ligoninė yra oficiali Skandinavijos šalių onkohematologų draugijos narė, įsipareigojusi dirbti pagal jų gydymo protokolus. Medikai bendradarbiauja ir konsultuojasi vieni su kitais sunkių ligų atvejais.

„Lygiai taip pat kaip ir mūsų kolegos Vakarų šalyse galime operatyviai diagnozuoti bei taikyti tuos pačius gydymo metodus. Tokiais atvejais ligoninėje sukviečiamas  daugiadalykis gydytojų specialistų konsiliumas, kuriame esant poreikiui dalyvauja ir Vaikų retų ligų koordinavimo centro atstovai. Jei nutinka taip, jog Lietuvos medikai negali atlikti tam tikrų operacijų, mūsų centras konsultuojasi su kolegomis užsienyje, tarpininkauja gaunant gydymui reikalingą valstybės finansavimą“, – pabrėžia S. Stankevičienė.

Gydomi nemokamai

Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja taip pat pabrėžia, kad onkologinėmis ligomis sergantys vaikai Lietuvoje gydomi nemokamai.Valstybė šių ligų atvejais sudaro galimybę tėvų nedarbingumui įteisinti ir paremti: nuo šių metų nedarbingumo statusas pirmaisiais metais suteikiamas ištisus metus, antraisiais – 180 dienų. Be to, ligoninėje yra sudaryta galimybė naudotis dienos stacionaru.

S. Stankevičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje onkologinėmis ligomis sergančios šeimos gauna ne tik valstybės paramą, bet gali tikėtis ir nevyriausybinių organizacijų paramos. Lietuvoje yra fondų, teikiančių vėžiu sergančių vaikų šeimoms socialinę pagalbą.

„Tai galėtų būtų kelionės ar pragyvenimo išlaidos, nes vaiko onkologinė liga labai smarkiai atsiliepia tokių šeimų socialinei gerovei. Šie fondai išimtiniais atvejais gali padėti ligoninei pagerinti buitines sąlygas ar padidinti gydymo preparatų pasirinkimo galimybę. Pasitaiko, kad tėvai įsteigia savo fondus ir, pasinaudoję viešumu, surenka lėšų gydymui užsienyje, nes mūsų visuomenė labai jautriai reaguoja į sunkiai sergančių vaikų istorijas. Tačiau daugeliu atveju tėvai galėtų rinktis valstybės lėšomis apmokamą gydymą savo šalyje“, – pažymi gydytoja.

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt