Dešimtmetis su metastazavusia liga – taikomas inovatyvus sudėtinis gydymas prailgina pacientų, sergančių metastazavusiu storosios žarnos vėžiu, išgyvenimą

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

Gydytojas onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas ir doc. Rasa Jančiauskienė

 Į šį klausimą bandė atsakyti Lietuvos ir tarptautiniai ekspertai. Baigiantis metams įvyko tradicinė XIII biologinės terapijos konferencija „Metastazavęs storosios žarnos vėžys: rytdienos gydymo  paradigmų formavimas“.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų. Sergamumas storosios žarnos vėžiu mūsų šalyje, kaip ir daugelyje kitų, nuosekliai didėja. Šiuo metu tai trečias pagal dažnumą piktybinis navikas, pagal mirštamumą – antras.

Storosios žarnos vėžys yra vienas sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų, tačiau gydymo efektyvumą lemia ligos stadija – jeigu nustatoma ankstyvosios stadijos liga, didžioji dalis pacientų pasveiksta visiškai. Tačiau paprastai žmonės nejaučia ankstyvųjų ligos požymių, todėl daugiau nei 60 proc. storosios žarnos vėžio atvejų liga nustatoma jau išplitusi.

Šiandien galimybės gydyti metastazavusiu storosios žarnos vėžiu sergančius pacientus yra geresnės, jiems taikomas inovatyvus sudėtinis gydymas, kurio rezultatai leidžia žmogui gyventi kokybiškiau ir ilgiau. Vienas iš konferencijos organizatorių Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas gydytojas onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas pabrėžia, kad tai ne išskirtiniai atvejai.

„Iš esmės šiandien turime geresnes galimybes gydyti, dirbame drauge su profesionaliais chirurgais ir mūsų pacientai, sergantys metastazavusia liga, gyvena aštuonerius ir daugiau metų. Tai jau mūsų kasdienybė, – pasakoja gydytojas onkologas chemoterapeutas A. Česas. – Be abejo, labai svarbu vykdyti pacientų stebėseną ir laiku nustačius ligos atkrytį išnaudoti visas galimybes savo ligonius vėl gydyti.“

„Kiekvienam gydančiam metastazavusiu storosios žarnos vėžiu sergančius pacientus būtina žinoti ESMO (European Society of Medical Oncology – Europos onkologų chemoterapeutų draugijos) rekomendacijas, bet visada reikia žiūrėti, kas prieš tave stovi, – pasakė tarptautinis ekspertas prof. Sebastianas Stintzingas iš Miuncheno universitetinės ligoninės. – Koks tai pacientas? Kokia jo būklė?“

Pacientų, sergančių metastazavusiu kolorektaliniu vėžiu, amžiaus vidurkis yra 65–75 metai, o tai reiškia, kad yra ir jų gretutinės ligos. „Šiuos pacientus turime kontroliuoti, gydyti jų gretutines ligas. Kita vertus, dabar pacientai yra labiau motyvuoti, jų artimieji – taip pat. Žmonės ryžtasi gydymui ir tai leidžia jiems kokybiškai pragyventi dar nemažą laiką, – sako A. Česas. – Labai daug priklauso nuo žmogaus, nuo jo apsisprendimo, ryžto.“

A.Česo nuomone, būtinas geras ryšys tarp medikų, kad būtų užtikrintas sisteminis gydymas, o pacientas šioje komandoje yra numeris vienas. „Tada galime tikėtis gerų gydymo rezultatų“, – neabejoja gydytojas onkologas chemoterapeutas.

Daug metų sėkmingai gydomi pacientai yra visos daugiadalykės medikų komandos darbo sėkmė. „Vienas gydytojas onkologas chemoterapeutas tikrai negalėtų pasiekti tokių gydymo rezultatų – labai svarbu dirbti drauge su chirurgais, radioterapeutais. Konferencija ir buvo dedikuota aptarti aktualiems klausimams: kaip ilgai gydyti mūsų pacientus, kada sustoti, kada vėl pradėti medikamentinį gydymą. Standartiškai chirurgija taikoma po 2 dviejų mėnesių, jeigu galima operuoti. Jeigu negalime – kaip ilgai gydyti vaistais“, – sako A. Česas.

Specialisto komentaras

Į O.P. klausimus atsako LSMU Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė.

Konferencijoje pristatyti sėkmingi klinikiniai atvejai iš Lietuvos universitetinių ligoninių. Ar galėtume manyti, kad artėja persilaužimo momentas – sugebėsime ženkliai geriau gydyti metastazavusiu storžarnės vėžiu sergančius pacientus?

Pagrindinis tikslas yra žmones, sergančius šia liga, visiškai pagydyti. Tai, ką medicina yra pasiekusi šioje srityje, labiau pritiktų vadinti palaipsne pažanga nei dramatišku lūžiu. Apskritai iš visų susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu pasveiksta apie 55 proc. (t.y. tiek jų gyvena ilgiau nei 5 metus). Kai storosios žarnos vėžys yra metastazavęs, 5 metus ir ilgiau gyvena apie 10 proc. pacientų, o vidutinė gyvenimo trukmė yra 2–3 metai. Prieš 20 metų, kai pradėjau savo klinikinę praktiką, metastazavusiu storosios žarnos vėžiu sergantys pacientai vidutiniškai gyvendavo 6–12 mėn. Todėl galima sakyti, kad pažanga yra. Tačiau norėčiau, kad ji būtų daug ženklesnė.

Kita vertus, nors išgyvenamumo rodikliai šiek tiek gerėja, kai kuriose šalyse (pvz., JAV) užfiksuota tendencija, kad storosios žarnos vėžiu, kuris tradiciškai yra vyresnio amžiaus žmonių liga, dažniau pradeda sirgti jauni ir labai jauni (25–40 m. amžiaus) žmonės. Tai greičiausiai yra pasikeitusio gyvenimo būdo pasekmė, kai mažai judama, maitinamasi beverčiu maistu ir patiriamas lėtinis stresas.

Kokie Jums svarbūs klausimai buvo iškelti konferencijoje?

Dabar daug diskutuojama apie imuniteto, mikrobiotos (žmogaus organizme gyvenančių bakterijų visumos) svarbą sveikatai, ligoms išsivystyti, kartais – net šiuolaikinio gydymo efektyvumui. Navikai yra skirstomi į imunologiškai karštus, šaltus ir vidutinius. Gydymui imunologiškai „karštų“ navikų tinka imunoterapija – metodas, už kurio sukūrimą buvo įteikta Nobelio premija. Iš šio metodo dabar nemažai tikimasi, tačiau kol kas daugiau pasiekta juo gydant melanomas, inkstų, plaučių vėžį. Sorosios žarnos vėžys yra imunologiškai „vėsus“, išskyrus vos 5 proc. tų, kurių ląstelėse nustatomas mikrosatelitų nestabilumas. Pastaraisiais atvejais imunoterapija gali būti gana veiksminga.

Dar trūksta ilgesnio stebėjimo klinikinių tyrimų metu, bet tikimasi, kad reikšmingai daliai metastazavusiu imunologiškai „karštu“ vėžiu sergančių pacientų ligą bus galima stabilizuoti ne vieniems metams ir netgi pasiekti pasveikimo. Įdomu tai, kad kai kurie tyrimai rodo, jog imunoterapijos veiksmingumas gali priklausyti nuo to, kokios bakterijos vyrauja paciento žarnyne. Todėl vartoti fermentinius maisto produktus ir taip gerinti žarnyno florą gali būti naudinga.

Ar turime Lietuvoje galimybių taikyti naujausias inovatyvias terapijas metastazavusiu storosios žarnos vėžiu sergantiems? Ko dar trūksta?

Taip, turime. Svarbiausia, kad žmonėms yra prieinamas kompleksinis gydymas, t.y., chirurgija, spindulinė terapija ir medikamentinis gydymas. Lietuvoje yra kompensuojama ir daug kainuojanti biologinė terapija, kuri dažniausiai skiriama derinant su chemoterapija. Taikant tokį intensyvų medikamentinį gydymą net ir išplitusios ligos židinius galima reikšmingai sumažinti ir tuomet sėkmingai išoperuoti. Ko dar trūksta ar norėtųsi? Kol kas Europoje dar nėra registruota naujosios imunoterapijos indikacija, kai šiuos vaistus galima skirti pacientams, kurių naviko ląstelėse nustatytas mikrosatelitų nestabilumas. Labai norėtųsi turėti šį metodą metastazavusiam storosios žarnos vėžiui gydyti.

Kodėl toks svarbus bendradarbiavimas tarp pacientą gydančio chirurgo ir onkologo chemoterapeuto?

Šiandien Lietuvoje gydymo taktika parenkama daugiadalykės komandos, kurią sudaro patirties operuojant konkretų vėžį turintis chirurgas, onkologas chemoterapeutas, onkologas radioterapeutas, patologas ir radiologas, kartais ir kitų specialybių kolegos (gastroenterologai, gydytojai genetikai). Taip bendradarbiaujant galima parinkti geriausią gydymo seką konkrečiam pacientui ir padidinti tikimybę žmogui pasveikti. Dažniausiai pasveikstama, kai liga yra pakankamai ankstyva ir įmanoma pašalinti pirminį naviko židinį (tarkim, esant I stadijos storosios žarnos vėžiui pasveikimo tikimybė yra 90 proc.).

Tais atvejais, kai storosios žarnos vėžys yra metastazavęs, bet metastazes įmanoma pašalinti chirurginiu būdu – pasveikimo tikimybė yra apie 20–30 proc. Neretai tokia operacija tampa įmanoma tik chemoterapija ir biologine terapija sumažinus naviko židinius.

 

 

 

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt