Apie protezavimo paslaugą netekusiems pusės veido, brangiuosius radiologinius tyrimus ir kaip vienodai gydyti sergančiuosius ketvirtos stadijos melanoma

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Antrą kartą į „Onkologų klubo“ apvalaus stalo diskusiją „Aktualūs onkologinių paslaugų optimizavimo klausimai“, inicijuojamą Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos, Lietuvos onkologų draugijos ir Nacionalinio vėžio instituto, susirinko įvairių gydymo įstaigų medikai, pacientų, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovai, žurnalistai.

Apvalaus stalo diskusiją apie galimybes gauti šiuolaikines vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugas vedė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas ir Nacionalinio vėžio instituto direktorius bei Lietuvos onkologų draugijos pirmininkas prof. Feliksas Jankevičius.

Nepatogių klausimų nevengdami dėl galimų pacientams labai svarbių problemų sprendimų diskutavo Valstybinės ligonių kasos Paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Inga Cechanovičienė.

Pamiršti pacientai

Problemą dėl iš kompensuojamųjų paslaugų sąrašo prieš dešimtį metų išbrauktos veido, žandikaulių protezavimo ir chirurginio funkcijos atstatymo paslaugos pacientams, kuriems gydomas galvos ir kaklo srities vėžys, pristatė Nacionalinio vėžio instituto gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė, aptarė Odontologų rūmų pirmininkas Alvydas Šeikus, Žalgirio klinikų Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas doc. Linas Zaleckas, gydytojas žandikaulių chirurgas Linas Senkus.

„Kalbant apie veido ir žandikaulių funkcijų atkūrimą negalima nepaminėti neadekvačių dabartinių chirurgijos įkainių. Atliekamos didžiulės 7–8 val. trunkančios vėžio pašalinimo operacijos, kurių metu šalinami kaklo limfmazgiai, atliekama rekonstrukcija, 3D modeliavimas,– pasakė L. Senkus. – Pasiruošimo protezavimui, individualios plokštės pagaminimo kaina prasideda nuo 3–5 ir gali pakilti iki10 tūkstančių eurų ir visa tai apmokama individualių iniciatyvų keliu.“

Kolegai pritarė doc. Linas Zaleckas sakydamas, jog kol nebus normaliai apmokama kompleksinio gydymo dalis – chirurgija, nebus ką protezuoti.

Prof.  F. Jankevičius situaciją, kai žmonės negali gauti paprastos pagalbos, pavadino mūsų šalies gėda. „Manau, jog šį klausimą reikia spręsti kuo greičiau taip, kaip jis sprendžiamas visoje Europoje, – pasakė prof. F. Jankevičius. – Juk kalbama apie asmenis, netekusius dalies veido, burnos ertmės organų bei dantų ir negalinčius ryti ar kramtyti.“

„Mes kalbame apie dalykus, kurie yra elementarus bazinis žmogiškumas, jie neatsirado staiga, jie buvo kelis dešimtmečius, – pasakė Š. Narbutas. – Tačiau sprendimus priimančios institucijos nemato kelių dešimčių pacientų, kuriems reikia pagalbos. Sumos protezavimui tikrai nėra ženklios. Juk skiriame pinigus ligai diagnozuoti, gydyti, o štai po sėkmingo gydymo pamirštame, kad pacientą reikia grąžinti į pilnavertį gyvenimą.“

Buvo pasiūlyta vėžiu sergančius ligonius gydyti civilizuotai, sukurti finansavimo mechanizmą, pagal kurį protezavimo paslaugos bus teikiamos be eilės, nes šie ligoniai laukti negali – paprasčiausiai jie neturi tam laiko.

„Nėra jokio pasipriešinimo spręsti šią problemą, – pasakė V. Zaksas. – Principinius momentus jau esame suderinę. Sudėtingais atvejais ligonių kasa niekada neatsisakydavo padėti per Retų ligų finansavimo mechanizmą. Šiandien lieka neišspręsta lengvesnių atvejų problema, reikia ieškoti kelio per protezavimo paslaugų apmokėjimo mechanizmą. Juk šiemet protezavimo paslaugoms buvo skirta 30 proc. daugiau lėšų. Sutinku, kad šie pacientai turi paslaugą gauti be eilės.“

SAM vyriausioji specialistė Inga Cechanovičienė pritardama V. Zaksui pasakė, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje gegužės mėnesį bus organizuotas posėdis konkretiems techniniams dalykams aptarti.

Atliekame tris radiologinius tyrimus – apmokama už vieną

Intensyviai buvo diskutuota dėl brangiųjų radiologinių tyrimų apmokėjimo tvarkos, kuri ypač nepalanki onkologinius ligonius gydančioms įstaigoms.

„Norinti ištirti ligos išplitimą, labai dažnai būtina ištirti visą kūną – atliekami krūtinės, pilvo, dubens kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, o įstaiga iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gauna apmokėjimą tik už vieną tyrimą, kadangi visi šie tyrimai atliekami dėl tos pačios priežasties – vėžio,“ – kalbėjo NVI Radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė.

Kad turėtų keistis brangiųjų radiologinių tyrimų apmokėjimo tvarka vieningos nuomonės buvo  radiologai – VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto direktorius, VU MF Radiologijos, branduolinės medicinos ir medicinos fizikos katedros vedėjas prof. Algirdas E. Tamošiūnas, Lietuvos radiologų asociacijos viceprezidentė doc. dr. Jūratė Dementavičienė.

Prof. Algirdas Tamošiūnas ir doc. dr. Jūratė Dementavičienė

„Radioginių tyrimų indikacijos yra smarkiai pasikeitę, – pasakė prof. Algirdas Tamošiūnas. – Deja, ministerija negirdi argumentų, kad reikia diferencijuoti tyrimus, dabar gi visi apmokami vienodai. Klinikinės ligoninės, kurios gydo pacientus, neturi nieko bendro su privačiomis institucijomis ar nedidelėmis ligoninėmis, kuriose dirba ir daug prastesnės kokybės aparatai.“

Negirdima argumento, kad onkologiniams ligoniams tyrimai atliekami trimis aspektais – nustatoma diagnozė, ligos stadija ir gydymo efektyvumas siekant pagrįsti brangių medikamentų taikymą. „Tai neatsispindi jokiuose teisės aktuose, nes reikalauja nepopuliarių sprendimų – nuskriausti rajonines ligonines arba pridėti pinigų, – atvirai dėstė prof. A. Tamošiūnas. – Pripažinkime, kad brangius sudėtingus tyrimus netiesiogiai dotuoja unversitetinės ligoninės. Jeigu norime toliau turėti galimybę atlikti šiuolaikinius tyrimus, reikia labai detaliai aptarti situaciją. Priešingu atveju kentės mūsų pacientai.“

VLK atstovo V. Zakso nuomone, atsisakyti dabartinių apmokėjimo principų, galima tik kartu perskaičiavus dabartines kompiuterinės tomografijos ir branduolinio-magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų kainas. „Tokiu atveju šios kainos ženkliai mažėtų – greičiausiai siūlymo apmokėti visus tyrimus realizavimas net nepareikalautų papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų,“ – aiškino V.Zaksas.

Dr. Birutė Brasiūnienė, dr. Jurgita Ušinskienė, Viačeslavas Zaksas

Ar sulauks naujausio gydymo sergantieji išplitusia melanoma ?

Po praėjusių metų „Onkologų klubo“ apvalaus stalo diskusijos dėl inovatyvaus gydymo prieinamumo melanoma sergantiems pacientams šiandieninė situacija keičiasi, bet nepakankamai: neturinčių BRAF geno mutacijos ligonių gydymui bus kompensuojami keli imunoterapiniai vaistai, be šiuolaikinio inovatyvaus gydymo liko turintys BRAF geno mutaciją išplitusia melanoma sergantieji.

Pasak NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėjos gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. B. Brasiūnienės, šiuo metu pasaulyje išplitusios melanomos gydymo standartas yra taikinių terapija ir imunoterapija. “Esant specifinėms mutacijoms, išplitusi melanoma sėkmingai gali būti gydoma dviejų taikinių vaistų deriniu, o kitais išplitusios melanomos (be specifinių mutacijų) atvejais gydoma naujais imunoterapiniais vaistais. Šių preparatų efektyvumas išplitusiai melanomai gydyti – yra vienas sėkmingiausių žingsnių onkologijoje“, – sako dr. B.Brasiūnienė.

Dabartinis išplitusios melanomos gydymas Lietuvoje visgi dar netenkina nei paciento, nei gydančio onkologo. Pirmiausia – per mažas inovatyvių vaistų prieinamumas mūsų ligoniams. “Žiūrint globaliai, Lietuva patenka tarp tų Europos šalių, kuriose inovatyvių vaistų prienamumas melanomai gydyti siekia 30–50 proc, kai kitose – 70–90 proc, o Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Danijoje daugiau kaip 90 proc. Mes, deja, labai atsiliekame, kas reiškia, kad ligonio, sergančio išplitusia melanoma, kuriam ir turėtų būti skiriami patys inovatyviausi vaistai, efektyvaus gydymo galimybės yra gana ribotos, – pasakė dr. B. Brasiūnienė.

Antra problema – per ilgas inovatyvaus vaisto kelias iki ligonio.“Prieš pusę metų diskutavome ta pačia tema su atsakingomis valstybinėmis institucijomis, pacientų organizacijomis, onkologais, farmacinių kompanijų atstovais, kėlėme tuos pačius metastazavusios melanomos gydymo klausimus, ir šiandien jau žinome, kad išplitusiai melanomai, nesant specifinės mutacijos, gydyti bus kompensuojami du inovatyvūs vaistai – imuninės patikros taškų inhibitoriai. Tačiau 6 mėn. ar ilgesnis laikotarpis, belaukiant efektyvių vaistų, ketvirtos stadijos melanoma sergančiam ligoniui yra per ilgas ir dalis ligonių to šiuolaikinio gydymo taip ir nebesulaukia,” – kalbėjo gydytoja onkologė chemoterapeutė.

Kita problema, kurią dr. B. Brasiūnienė pristatė diskusijai yra ta, jog išlieka tas pats rūpestis dėl išplitusia melanoma sergančiojo ir turinčio BRAF mutaciją gydymo, nes tebekompensuojamas tik vienas iš dviejų vaistas išplitusia melanoma sergančiam ligoniui. “Lietuvoje kasmet užregistruojama daugiau nei 600 naujų odos melanomos atvejų, išplitusi liga nustatoma trečdaliui ligonių, iš jų – maždaug pusė ligonių neturės BRAF mutacijos,. Jiems, tikimės, greitu laiku bus skiriami nauji imunoterapiniai vaistai. Likusius pacientus, turinčius BRAF mutaciją, irgi privalėtume gydyti pagal tarptautines rekomendacijas, patvirtintas klinikinių tyrimų rezultatais – dviejų taikinių vaistų deriniu, kas yra pasaulinis gydymo standartas gydant BRAF teigiamą metastazavusią melanomą. Iki šiol tebekompensuojant tik vieną iš dviejų būtinų vaistų, šiai ligonių grupei negalime skirti efektyviausio gydymo. Noriu atkreipti dėmesį, kad visi ketvirtos stadijos melanoma sergantys ligoniai, ir neturintys BRAF mutacijos, ir turintys patvirtintą mutaciją, turėtų būti gydomi lygiavertiškai, juolab, kad esant BRAF mutacijai liga yra agresyvesnė,” – sakė dr. B. Brasiūnienė.

Kaip reziumavo Šarūnas Narbutas, tokio pobūdžio diskusijų didžiausias privalumas yra tai, kad jose dalyvauja visos svarstoma problematika suinteresuotos pusės ir būtent todėl nors ir nedideliais žingsneliais, einama į priekį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt