Gelbstintys „buteliukai“: visavertė mityba daug lemia geresnius onkologinio paciento gydymo rezultatus, sako gydytojas Romualdas Mickevičius

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Praktiniai patarimai

2019-08-29

„Buteliukai“– taip vadina pacientai specialios medicininės paskirties maisto produktus, pritaikytus vėžiu sergantiems pacientams maitinti. Kai dėl onkologinės ligos specifikos – dažniausiai po galvos ir kaklo srities navikų gydymo arba gydymo metu atsirandančių šalutinių poveikių – pacientas tiesiog nebeturi apetito ar negali normaliai valgyti, t. y. kramtyti, ryti maisto,  į pagalbą ateina puikus, viso organizmo jėgas atkuriantis produktas.

„Labai padeda buteliukai. Stebuklas…“, – vos girdimu balsu, bet šypsodamasis sako pusamžis pacientas Jonas, kuris dėl taikomo priešvėžinio gydymo šiuo metu ne tik sunkiai ryja maistą, bet ir beveik negali šnekėti. Švyti žmogaus akys, o abi rankos kelia nykščius į viršų. Dabar jis jau pats gali išlipti iš lovos ir nueiti iki šaldytuvo ar tualeto. Dar neseniai viso to pacientas pats neįstengdavo.

Savo smarkiai sunykusį žmogų slauganti žmona pritaria tokiam aukščiausiam įvertinimui. „Iš tiesų buvo nusvirusios rankos, nors vykdžiau visus gydytojo nurodymus, – pasakoja moteris. – Iš jautienos, kepenų gaminau pertrintą, daug baltymų ir geležies turintį maistą, vežiau, maitinau. Bet labai sunkiai ėjosi jam atgauti jėgas, o aš pati dirbanti, tas laikas labai ribotas, atrodo, stengiesi, gamini, veži, bėgi, maitini… Gydytojas parekomendavo pabandyti specialiai paruoštų maisto produktų, pasirinkome Supportan ir situacija pasikeitė į gera. Buteliukai, mes juos visi čia taip vadiname, paveikė labai greitai.“

Jūs turite valgyti, paprastai sako onkologai savo pacientams. Onkologinių ligų gydymas ilgas ir sunku jį atlaikyti, o vėžinės ląstelės, kurios dauginasi greitai, pasiima iš organizmo tiek medžiagų, kiek joms reikia. Jeigu žmogus nepapildys savo organizmo jėgų nepaprastai svarbia medžiaga baltymu, tai vėžinės ląstelės vis tiek sunaudos tiek, kiek joms reikia, „apvalgys“ organizmą, o išsekusiam žmogui nebeliks reikalingų maisto medžiagų sveikosioms ląstelėms.

„Kai atvykau kaulų čiulpų transplantacijai, jau buvau netekusi bemaž 15 kg“, – pasakojimą apie savo sveikatą pradeda pacientė Vilma. Labiausiai ją nustebino tik atvykus į ligoninę pasakyti gydytojos žodžiai, kad šiame skyriuje tokia sąvoka kaip nesveikas maistas tiesiog neegzistuoja.

„Gydytoja man sakė, kad aktyviuoju gydymo laikotarpiu labai svarbu valgyti. Tiesiog valgyti. Bet apetito aš neturėjau… Organizmas tiesiog „nepriėmė“ maisto. Man galbūt baisesnis faktas buvo net ne svorio kritimas, o supratimas, kad aš tiesiog nenoriu valgyti. Tuomet „buteliukai“ buvo vienintelis būdas gauti pakankamą kiekį maitinių medžiagų,“– savo pasakojimą tęsia Vilma.

 Visavertės mitybos reikšmė sergant vėžiu

Po rimto sudėtinio onkologinės ligos gydymo organizmui trūksta vitaminų, maisto medžiagų, o svarbiausia – baltymų, kurie reikalingi audiniams atsikurti po vėžio pašalinimo. Ypač tai aktualu po gydymo chemoterapija ar spinduliais.

Sergant onkologinėmis ligomis kiekvienam pacientui nepaprastai svarbu pasirinkti tokią mitybą, kuri padėtų išsaugoti esamą svorį, gaunant tikrai nelengvą sudėtinį vėžio gydymą, trunkantį ilgai, keliais etapais, sukeliantį šalutinių poveikių. Visavertė mityba gydymosi metu būtina siekiant geresnių gydymo rezultatų ir šalutinių gydymo poveikių mažinimo. Juolab kad vis dar egzistuoja begalė mitų apie mitybą – peršamos absurdiškos teorijos nuo vėžį išgydančio badavimo iki vieno produkto apkaltinimo dėl vėžio atsiradimo.

Mitybos nepakankamumas – ligos pasekmė ar būsena iki ligos?

Mitybos nepakankamumas yra liga, kuri vystosi, kai organizmas nepakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais) ir energijos kiekiu.. Tai dažna liga tarp onkologinių pacientų. Įvairių šaltinių duomenimis, net iki 80% vėžiu sergančių pacientų nepakanka su maistu gaunamų maistinių medžiagų.

Pacientas ar jo artimieji turėtų susirūpinti ir atkreipti dėmesį į mitybą, kai svoris pradeda mažėti be objektyvių priežasčių (nesilaikant dietos, neatsisakius kai kurių maisto produktų, nepadidinus fizinio krūvio). Reikia sunerimti, kai 3 mėnesių laikotarpiu svoris sumažėja bent 5% (pvz., 70 kg sveriantis žmogus per 3 mėnesius neteko 4 kg). Kitas mitybos nepakankamumo signalas – suvalgoma mažiau maisto. Pvz., paskutines 5 dienas suvalgoma tik pusė porcijos palyginti su porcijos dydžiu prieš sutrinkant mitybai.Mitybos nepakankamumą lemia ir padidėjęs paciento energijos poreikis gydymo metu, organizmui reikalingų medžiagų netekimas ar jų įsisavinimo sutrikimai, kai žmogus viduriuoja, vemia, netenka kraujo, atsiradus įvairioms uždegiminėms būklėms, kurios yra šalutiniai kai kurių vaistų vartojimo reiškiniai.

 Kiekvienas ligos atvejis individualus, kiekvienam pacientui taikomas gydymas – taip pat. Tačiau visais atvejais mitybos nepakankamumas lemia blogesnę onkologinės ligos gydymo eigą, rezultatus. Būna ir tokių atvejų, kai dėl bendro organizmo išsekimo nepavyksta išgelbėti paciento. Statistiniai duomenys rodo, jog 1 iš 3 onkologinių pacientų miršta ne nuo paties vėžio sukeltų padarinių ar neefektyvaus gydymo, o nuo bendro organizmo išsekimo – kacheksijos.

Gydytojas Romualdas Mickevičius

„Kita medalio pusė ta, kad dėl savo netinkamo gyvenimo būdo dažnai pacientai būna išsekę dar prieš susirgdami, – sako Nacionalinio vėžio instituto Onkologinės radioterapijos skyriaus gydytojas radioterapeutas Romualdas Mickevičius. – Gydytis atvyksta pacientų, netekusių 20–25 procentų savo svorio. Dažniausiai tai įtikėjusieji badavimo, visų gyvenimo malonumų ribojimo, nuodingų medžiagų vartojimo (pvz., žibalo, musmirių) mitais.“

Pasak didelę klinikinę patirtį turinčio gydytojo, sunkiausia apie visavertės mitybos būtinumą šnekėti su pacientais vyrais, kurie net ir nesupranta, apie ką čia kalbama. Juk visą gyvenimą žmogus gyveno pagal jam priimtinas normas, nepaisydamas jokių ne tik sveikos gyvensenos, bet ir sveiko proto diktuojamų taisyklių. „Su vyrais tokiais atvejais net nepradedu kalbos, iš patirties galiu pasakyti, kad pacientas linksės galva, su viskuo sutiks, o po to elgsis taip, kaip yra įpratęs, – sako gydytojas radioterapeutas R. Mickevičius. – Moterys, tampa puikiausios mūsų pagalbininkės. Jų dažniausiai aplink ligonį sukasi ne viena – žmona, dukra, marti.“

Kaip vartoti specialų maistą

Kai artimųjų geri norai ir pastangos padėti ligoniui neduoda norimų rezultatų arba viso to nepakanka atkurti sergančiojo jėgas, rekomenduojami specialios paskirties maisto produktai. „Šie produktai labai patogūs vartoti, kai yra gamtos ar ligos pasunkintas maisto patekimas į virškinamąjį traktą, – aiškina gydytojas R. Mickevičius. – Jeigu žmogus nenuryja, toks maistas gali būti pilamas ir į gastrostomą.“

Gydytojas sako, jog praktikoje kartais susiduriame su visiškai išsekusiais ligoniais. „Būna pacientų, kurie serga ne vienos lokalizacijos vėžiu, arba būna net 4 ligos vienu metu. Jeigu žmogus išsibadavęs, jam trūksta fermentų – išsivysčiusi fermentopatija. Tada produktų, vadinamųjų buteliukų turinio, vartojimas turi būti lėtas ir labai tolygus. Būtina, kad pacientas būtų gerai informuotas apie tai, kaip reikia suvartoti tą buteliuką“ , – pasakoja gydytojas R. Mickevičius.

„Labai svarbu, kad produktas patektų į virškinamojo trakto pradžią. Jo kiekis turi būti toks, kad organizmas jį įsisavintų. Jeigu ne – žmogus viduriuos. Tokiu būdu žmogus neteks mineralinių medžiagų, vandens ir taip negaus to kiekio baltymų, kuris jam reikalingas, – sako gydytojas. – Visada paaiškiname pacientui, kad buteliuką reikia gerti palengva, po kelis gurkšnius, jokiu būdu ne vienu ypu. Prieš vartojimą gėrimą galima ir atvėsinti ar net užšaldyti į ledukus. Kai kuriems pacientams taip paruoštas buteliukų turinys yra skanesnis.“

Labai svarbu kalorijos – žmogus turi gauti atitinkamą kiekį kalorijų, reikalingų jam gyti, organizmui atsikurti. Ypač reikšmingos iš baltymų gaunamos kalorijos, kadangi baltymai dalyvauja atkuriant organizmo audinius, kitaip tariant, dalyvauja jų reparacijoje. „Būtina žinoti, kad sergantis žmogus yra intoksikuotas, jis nenori baltyminio maisto. Baltymai – tai mėsa, žuvis, kiaušiniai. Sergantieji nenoriai valgo šiuos produktus“, – sako R. Mickevičius.

Gydytojo žodžiams antrina ir pacientė Vilma. „Jautriai reagavau į aplinkinių pastabas, kad nykstu, kad privalau valgyti. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl artimųjų, kurie labai stengėsi, nešė į ligoninę įvairiausią maistą. Bet į mėsos pusę negalėjau pažiūrėti, mane erzino net jos kvapas. Nenorėdama liūdinti artimųjų stengiausi, bandžiau valgyti, bet be „buteliukų“ niekaip nebūčiau gavusi reikiamo medžiagų kiekio. Ligoninėje kiekvieną dieną buvo matuojamas spaudimas, pulsas ir svoris. Džiaugiausi, kai svoris pagaliau nustojo kristi ir aš pati pastebėjau teigiamus pokyčius – pasijutau esanti stipresnė, energingesnė. Atgavus fizines jėgas grįžo ir viltis, kad ligą pavyks sėkmingai įveikti.“

Svarbu tinkamas požiūris

Gydytojas privalo išsiaiškinti, kodėl organizmas išsekęs, kokia išsekimo priežastis. Jei specialaus maisto produktas, būdamas visavertis ir labai patogus vartoti, leidžia greitai atkurti trūkstamų organizmui medžiagų kiekį – tai tikrai didelė pagalba gydant onkologinį ligonį.

„Labai svarbu žmogaus sąmoningumas – žmogus turi norėti būti sveikas. Žmogaus būklę iš tolo matai. Matai, kad jam trūksta baltymų, pvz., specifinis tokios būklės simptomas – vaškinė oda dėl baltymų trūmumo, – pasakoja gydytojas radioterapeutas. – Personalas, kuris prižiūri specialiąją mitybą, privalo žinoti šių produktų vertę, visus jų vartojimo būdus. Labai svarbu nepaskubėti – kad į organizmą patektų tiek, kiek organizmas gali įsisavinti.“

Pasak gydytojo, visi turime suprasti, kad medicinoje privaloma dirbti kokybiškai. „Šiandien toli gražu ne visiems aišku, kad visavertė mityba daug lemia geresnius onkologinio paciento gydymo rezultatus“, – viltingai baigia gydytojas radioterapeutas Romualdas Mickevičius.