Gyvensenos reikšmė sveikatai ir gyvenimo trukmei: Kembridžo universiteto profesorius Robert J. Thomas apie polifenolių naudą

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime, Praktiniai patarimai

prof. Robert J. Thomas

Pastaruoju metu ženkliai didėja tikimybė ilgiau išgyventi sergant vėžiu arba pagyti. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gyvena su vėžiu, todėl tiems žmonėms reikia vis daugiau priemonių ir pagalbos, kad jie galėtų pagerinti savo būklę ir gyvenimo kokybę – apie tai kalbėjo neseniai Lietuvoje viešėjęs ir su medikais bei visuomene bendravęs garsus onkologas, Kembridžo universiteto profesorius Robert J. Thomas, kurį į Lietuvą pakvietė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (VUL SK), Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Lietuvos onkologų draugija ir Nacionalinė krūties ligų asociacija.

prof. Feliksas Jankevičius

Susirinkusius į konferenciją medikus pasveikino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius. „Kuo labiau gilinamės į ligų esmę, kuo giliau pažįstame ligų patologiją, tuo daugiau sužinome paprastų dalykų, kurių vienas svarbiausių – kad net pusės onkologinių ligų galima išvengti gyvenant sveikai. Šiandien, išleidus pacientą po onkologinės ligos gydymo, neužtenka vien pasakyti, jog po 6 mėnesių būtina atvykti pasitikrinti, ar liga negrįžta. Pacientas laukia atsakymo į klausimus, kaip gyventi tuos 6 mėnesius, kad liga neatsinaujintų, jis turi žinoti, kokios gyvensenos laikytis gydymo laikotarpiu, tarp gydymo kursų ir gydymui pasibaigus“, – pasakė prof. F. Jankevičius.

Apie onkologinių ligonių stebėseną ir gyvensenos svarbą konferencijoje kalbėjo ir Lietuvos onkologų draugijos pirmininkė gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė: „Tai aktuali tema, nes šiandien onkologinės ligos dažnai yra vertinamos kaip lėtinės. Jomis sergantys žmonės jau išgyvena ilgai, dažnai jie išlieka darbingi, kuria šeimas, todėl būtina kalbėti apie tuos dalykus, kuriuos savo sveikatos labui gali padaryti kiekvienas sergantis žmogus be didelių investicijų. Tai subalansuota mityba, žalingų įpročių vengimas, streso valdymas, darbo ir miego režimas, svorio kontrolė, fizinis aktyvumas, kuris pagal tarptautines rekomendacijas sergantiesiems rekomenduojamas net didesnis nei sveikiems“, – pabrėžė dr. B. Brasiūnienė.

Dr. B. Brasiūnienė atkreipė dėmesį, kad Amerikos klinikinės onkologijos draugijos, JAV nacionalinio vėžio instituto rekomendacijose, be kitų aukščiau minėtų rekomendacijų, pavyzdžiui, nurodoma, kad sergantiems, o ypač pasveikusiems pacientams neaktyviuoju ligos laikotarpiu rekomenduojama kasdien 20–40 min. vidutinio fizinio aktyvumo veikla. Nauja tai, kad visos sveikos gyvensenos rekomendacijos įtrauktos į pagydytų nuo onkologinių ligų asmenų oficialias stebėsenos gaires.

dr. Birutė Brasiūnienė

2019 m. JAV nacionalinio vėžio instituto algoritme išdėstyta, kurios ligonių, kurie pasveiko nuo vėžio, vidaus organų funkcijos, kada ir kaip dažnai turi būti tikrinamos . Greta neurologinių, kardiovaskulinių ir kitų funkcijų stebėsenos įrašytos ir sveikos mitybos rekomendacijos, psichologo pagalba, fizinis akyvumas ir t.t.. Aiškiai nurodytos fizinio aktyvumo rekomendacijos: koks krūvis, kokie pratimai, kurioms raumenų grupėms turėtų būti skiriama. Tyrimų su ankstyvųjų stadijų krūties vėžiu sergančiomis moterimis duomenys įrodo, kad moterų, kurioms pavyko sureguliuoti antsvorį, kurios buvo fiziškai aktyvios, laikas iki ligos recidyvo pailgėjo. Dr. B. Brasiūnienė pabrėžė, kad šiandien Lietuvoje jau reikia kalbėti ne tik apie sergančiųjų gyvensenos mokymus, bet ir apie patį ligonių stebėsenos ir gyvensenos organizavimą.

Prof. F Jankevičius pasidžiaugė, kad į daugelį klausimų, kaip gyvensenos ir mitybos pokyčiai padeda įveikti ligą, konferencijos dalyviams profesionaliai ir objektyviai paskaitoje atsakys žymus Didžiosios Britanijos onkologas prof. R. Thomas.

Pateikiame trumpą prof. Robert J. Thomo paskaitos santrauką.

Jungtinėje Karalystėje (JK) šiuo metu apie 3 milijonams žmonių nustatyta onkologinė liga, daugelis jų jau gydyti chemoterapiniais ar biologiniais vaistais. Iš viso JK – apie 65 milijonai gyventojų. Deja, tiek gydymo metu, tiek jam pasibaigus žmonės patiria daug nemalonių simptomų, kuriuos sukelia šalutinis vaistų poveikis: nuovargį, pykinimą, virškinimo sutrikimus, osteoporozę ir t.t. Net 60 proc. pacientų, sergančių vėžiu, linkę kreiptis į gydytojus dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, aukšto kraujospūdžio, osteoporozės bei kitų nemalonių simptomų.

Sveikos gyvensenos veiksniai

Jungtinėje Karalystėje sergančiųjų vėžiu gydymui skiriama apie 15 mlrd. svarų sterlingų, iš jų 8 mlrd. svarų tenka tų ligonių priežiūrai ir sveikos gyvensenos propagavimui.

Ieškodami galimybių, kaip geriau įgyvendinti sveikos gyvensenos privalumus, subūrėme į vieną komandą JK Kembridžo universiteto mokslininkus, kartu su kuriais atliekame daug įvairių tyrimų, aprėpiančių įvairias sritis. Mūsų tyrimuose dalyvaujantiems pacientams rekomenduojame užsiimti aktyvia fizine veikla, reguliariai mankštintis, nes, mūsų vertinimu, fizinis aktyvumas gali lemti didesnę išgyvenimo galimybę, net 30 proc. sumažinti onkologinės ligos atkryčius.

prof. Robert J. Thomas

Dėl to daugeliu atvejų prieš skirdami spindulinį gydymą pacientui rekomenduojame intensyvią fizinę veiklą. Po tokios mankštos programos, kuri trunka 12 savaičių, pastebime, kad organizme įvyksta daugybė teigiamų biologinių pokyčių. Tyrimų duomenys įrodė, kad po intensyvesnio fizinės veiklos kurso pacientai jaučiasi daug geriau, sušvelnėja nuovargis bei nerimas, praskaidrėja nuotaika ir apskritai pagerėja bendra savijauta.

Atlikdami panašius tyrimus mūsų grupės mokslininkai stengiasi nustatyti, kaip reguliari mankšta veikia onkologiniam pacientui taikomą gydymą ir jo sukeliamą šalutinį poveikį, taip pat ir apskritai žmogaus organizmą, įskaitant žarnyno ir kitų organų veiklą.

Svarbus klausimas – kada pacientui, kuriam diagnozuotas vėžys, pradėti sportuoti? Dažniausiai chemoterapijos metu pacientams nerekomenduojama mankštintis. Tačiau mūsų tyrimo rezultatai yra priešingi – buvo nustatyta, kad chemoterapijos metu pacientui reikėtų fizinio aktyvumo. Rekomenduojami įvairūs pratimai – nuo labai intensyvių iki minimalių. Tačiau intensyviausi pratimai davė didžiausios naudos.

Kitas svarbus dalykas – nutukimas. Jei pacientas nutukęs, didesnė tikimybė, kad liga atsikartos ir pasireikš kiti nemalonūs simptomai. Didžiausia problema yra sarkopeninis nutukimas, kuris būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, kai laipsniškai padidėja kūno riebalų ir atitinkamai sumažėja raumenų masė. Tokie pacientai labai prastai toleruoja chemoterapiją, jiems labai greitai ir dažnai pasireiškia ligos atkrytis.

Ir šiuo atveju fiziniai pratimai yra labai svarbūs, nes jie padidina raumenų masę, net jeigu svoris ir nepasikeičia. Prieš atliekant chirurginį gydymą nutukę pacientai Jungtinėje Karalystėje dažniausiai siunčiami į prereabilitaciją, kurios tikslas – pagerinti žmogaus raumenų būklę.

Žmonės dažnai ieško informacijos, kaip sumažinti kūno svorį, bet, minėtus tyrimus atliekančių mokslininkų nuomone, svarbiausia žinoti, kaip pasiekti efektyvių rezultatų.

Vienas iš patarimų siekiantiems numesti svorio – naktinis protarpinis badavimas. Tai reiškia, kad nuo vakarienės iki pusryčių pacientas bent jau 13 valandų nieko nevalgytų. Protarpinis badavimas duoda gerų rezultatų, sumažina uždegiminius procesus bei glikuoto hemoglobino lygį organizme ir apie 30 proc. sumažina atkryčio tikimybę.

Be to, prieš pusryčius patartina dar šiek tiek pasimankštinti, užsiimti kokia nors fizine veikla. Visa tai dar labiau prailgina protarpinio badavimo laikotarpį, kurio metu pacientas naudoja savo organizmo energiją, o ne tą, kurią būtų gavęs su maistu.

Dar vienas labai reikšmingas (jau trečias) patarimas – mažinti perdirbto cukraus suvartojimą.

Polifenoliai ir jų įtaka sergančiųjų sveikatai

JK Kembridžo universiteto mokslininkų grupės, kuriai vadovauju, atliktų nacionalinių tyrimų tikslas – įrodyti, kaip sveiki maisto produktai gali padėti pasiekti gerų gydymo rezultatų. Mes kalbame apie tokius produktus, kurių sudėtyje gausu polifenolių. Tai medžiagos, kurios vaisiams, daržovėms ir kitiems augaliniams maisto produktams suteikia ryškią spalvą, malonų aromatą ir skonį. Nors šiuo metu daugelis sveiko maisto propaguotojų pabrėžia mineralų ir vitaminų svarbą, iš tikrųjų polifenolių nauda ir svarba yra daug didesnė.

Kokiu būdu polifenoliai gali padėti mums tapti sveikesniems? Pirmiausia (labai svarbu pažymėti), polifenoliai gali sumažinti glikeminį cukraus lygį kraujyje, nes jie ženkliai sulėtina cukraus įsisavinimą kraujyje per žarnyno sieneles. Be to, polifenoliai gali padidinti ląstelių jautrumą insulinui. Štai todėl vartojant polifenolių gausių produktų kraujyje gali sumažėti cukraus sukeliamas neigiamas poveikis. Beje, tokių reikalavimų laikausi ir skyriuje dirbančio personalo atžvilgiu – medicinos darbuotojams, kaip ir pacientams, draudžiu vartoti cukrų.

Polifenoliai veikia taip pat kaip ir probiotikai – skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir slopina blogąsias. Žarnyno vaidmuo labai svarbus, jis tiesiogiai susijęs su smegenų veikla, ir dėl tam tikrų sutrikimų gali išsivystyti kai kurių lėtinių ligų ar nepageidaujamų poveikių.

Daugelis vėžiu sergančių pacientų gydomi chemoterapija, spinduline terapija, įvairiais vaistais, iš jų ir antibiotikais. Visa tai labai neigiamai veikia žarnyno florą. Vieno klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad sveika žarnyno flora gali lemti net 30 proc. geresnius gydymo rezultatus.

Labai svarbu saugoti bei stiprinti žmogaus imunitetą (ypač skiriant biologinių vaistų), todėl patartina prieš gydymą tinkamai paruošti pacientą – skirti jam išankstinį imuninės sistemos stiprinimo kursą.

Mūsų mokslininkų grupė taip pat išsiaiškino, kad polifenoliai veikia kaip priešnuodis kancerogeninėms medžiagoms. Jeigu pacientas vartoja nesveikus produktus, pavyzdžiui, mėgsta keptą, gerokai apskrudusią mėsą, jų sukeliamą kancerogeninę žalą galėtų kompensuoti polifenoliais.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad tų pacientų, kurie vartoja daug kancerogenų turinčių maisto arba daug cukraus, DNR labiau pažeidžiama nei vartojančių nors ir nemažai minėtų produktų, bet savo mitybą dar papildančių daug polifenolių turinčiais maisto produktais. Pastarųjų DNR žymuo pažeidžiamas gerokai silpniau. Tarkime, jei žmogus kad ir greitojo maisto užeigoje nusiperka sumuštinį ar patiekalą iš mėsos, patarčiau tokį maistą valgyti su kuo daugiau prieskonių ir daržovių.

Taigi, polifenoliai tikrai padeda palaikyti gerą žarnyno florą, mažina cukraus sukeliamą neigiamą poveikį organizmui, padeda stiprinti imunitetą.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad polifenoliai lėtina vėžio progresavimą, stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, skatina jų natūralią apoptozę ir daugelį kitų procesų.

Kaip padidinti polifenolių vaidmenį organizme?

Atsakymas į šį klausimą būtų labai paprastas – valgyti daug polifenolių turinčių produktų – įvairiausių vaisių, daržovių, gerti kokteilių, neatsisakyti daigintų grūdų ar sėklų, nes juose polifenolių koncentracija dar didesnė. Mes, mokslininkai, savo pacientus skatiname valgyti kuo daugiau tokių produktų, bet pastebime, kad keisti mitybos įpročius nėra paprasta, ypač prisiversti tai daryti kasdien. Dirbdami šia kryptimi savo klinikoje stengėmės sukurti tokį produktą, kuris turėtų būtent tokių vertingų fitocheminių medžiagų ir būtų patogus vartoti kasdien. Vis dėlto iki šiol nebuvo svarių įrodymų, kad koncentruotas maistas (pavyzdžiui, vienoje kapsulėje) galėtų būti toks naudingas.

JK buvo suformuota vyriausybinė komisija, kuriai iškeltas tikslas – nustatyti, ar maisto papildai gali būti veiksmingi, ar jie yra beverčiai. Juolab kad mums buvo žinoma, jog per 60 proc. onkologinių ligonių vartoja įvairių papildų.

Per trejus metus ištyrėme, kurių papildų pacientai vartoja daugiausia. Paaiškėjo, kad daugiausia suvartojama mineralų, vitaminų, įvairių augalinių ekstraktų, o retesniais atvejais – pavienių medžiagų, tokių kaip kurkuminas, resveratrolis. Deja, nėra patikimų duomenų, kad tokie papildai būtų naudingi, netgi atvirkščiai – kai kurie gali pridaryti daugiau žalos. Pavienės medžiagos linkusios kauptis organizme, o tai gali turėti šalutinį poveikį.

Kitaip yra su visadaliais produktais, kuriuose polifenoliai kartu su kitomis fitocheminėmis medžiagomis yra veiksmingesni dėl jų sinergetinio poveikio, jie nesikaupia organizme, todėl yra saugūs. Labai svarbu, kad papildai būtų ištirti klinikiniuose tyrimuose prieš rekomenduojant juos pacientams.

Dar vienas įdomus dalykas yra tai, kad kai kurie maisto produktai, pvz., sojos, avinžirniai, yra labai sveiki ir naudingi, bet jų ekstraktas papilduose gali juos paversti žalingais.

Mano vadovaujamų JK Kembridžo universiteto mokslininkų atliktas nacionalinis II fazės klinikinis tyrimas (jo metu buvo tiriamas specialiai šiam tyrimui sukurto maisto papildo Pomi-T iš polifenolių gausių keturių visadalių augalinių produktų – granatų, brokolių, žaliosios arbatos ekstrakto ir dažinių ciberžolių – poveikis) parodė, kad šie produktai, koncentruoti vienoje kapsulėje, veiksmingai sulėtino vėžio žymenų augimą.

Nors mokslininkai, atradę bei įrodę minėtų produktų veiksmingumą, atliko labai sudėtingą ir reikšmingą mokslinį darbą, vis dėlto pagaminti tokią koncentruotą, vienoje tabletėje ar kapsulėje telpančią medžiagą nebuvo paprasta. Reikėjo surasti gamintoją, kuris pagamintų produktą pagal mokslininkų iškeltus reikalavimus.

Beje, tie reikalavimai buvo labai aukšti – kad produktas būtų visiškai švarus, be pesticidų, herbicidų ar kitų kenksmingų medžiagų, kad jame būtų pakankamas kiekis polifenolių. Mokslininkams reikėjo toliau pagrįsti hipotezę, kad polifenoliai yra naudingi ir gali padėti gydymui, todėl buvo atliktas dar vienas tyrimas, kuriame dalyvavo ankstyvos stadijos prostatos vėžiu sergantys ir dar tik stebimi vyrai bei vyrai, jau gydyti spinduline terapija, kuriems liga vėl atsinaujino, bet dar nebuvo gydomi hormoniniais vaistais.

Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: viena grupė 6 mėnesius vartojo Pomi-T kapsules su visadalių granatų vaisių, žaliosios arbatos ekstrakto, dažinių ciberžolių šakniastiebių ir brokolių mišiniu, o kita grupė – identiškai atrodantį placebą. Po 6 mėn. buvo pastebėta, kad 46 proc. pirmos grupės dalyvių PSA lygis sumažėjo, palyginti tik su 14 proc. placebo grupėje.

Siekiant nustatyti, ar naujasis preparatas daro poveikį tik PSA augimui, ar ir auglys faktiškai mažėja, buvo lyginami PSA rodikliai su magnetinio rezonanso tyrimo duomenimis. Pasitvirtino 100 procentų koreliacija. Tai buvo pirmasis tyrimas, kuris aiškiai parodė, kad vien tiktai mitybos korekcija, jos papildymas maisto papildu gali padėti pasiekti geresnių gydymo rezultatų. Tai buvo akivaizdu. Beje, kasmet vykstančios tarptautinės ASCO konferencijos metu vienas iš dešimties pranešimų buvo skirtas šiam tyrimui ir jo rezultatams apžvelgti.

Pastebėta, kad vartojant šį papildą sušvelnėjo ir kiti simptomai, pavyzdžiui, kai kuriems tyrimo dalyviams sumažėjo sąnarių skausmai, kitiems pagerėjo šlapinimosi funkcija. Deja, to nepakako – norėjosi patvirtinti šiuos pacientų teiginius (nes anksčiau į juos nebuvo kreiptas dėmesys ir jie neanalizuoti), todėl privalėjome atlikti dar vieną tyrimą, kuris tebevyksta.

Puikiai žinome, kad daugiau nei 50 proc. pacientų, ypač po chemoterapinio gydymo, kenčia nuo artrito. Savaime suprantama, kai pradeda varginti šios ligos simptomai, ligonis negali intensyviai mankštintis, užsiimti fizine veikla, būtent tuo, ką paprastai jiems rekomenduojame. Šio tyrimo metu pusei dalyvių, tarp kurių buvo asmenų, taip pat vartojusių arba ne probiotikų, buvo skiriamas papildas Pomi-T ir įdėmiau stebima, kaip keičiasi artrito simptomai.

Pasirodė, kad Pomi-T poveikis ir šiuo atžvilgiu teigiamas. Dėl to tyrimas natūraliai prasiplėtė į dar vieną papildomą sritį, nes buvo akivaizdu, kad chemoterapijos šalutinis poveikis labai įvairus. Tiriant chemoterapijos neigiamą poveikį nagams paaiškėjo, kad gydytojai tokiems pacientams pataria lakuoti nagus tamsiu laku, nors nėra jokių įrodymų, kad lakas gali kaip nors padėti chemoterapijos pažeistiems nagams. Siūloma ir kita priemonė – galūnių vėsinimas. Gal pastaroji kiek tinkamesnė, bet nepatogi.

Puikiai žinome, kad fitocheminių medžiagų, ypač polifenolių, gausu įvairiuose augaliniuose aliejuose. Tokie aliejai pasižymi daugybe naudingų savybių – antiuždegiminėmis, antimikrobinėmis, drėkinamosiomis. Mūsų mokslininkų grupė sukūrė augalinį balzamą Polybalm. Pacientams patarėme juo tepti nagus prieš pradedant chemoterapiją ir per visą chemoterapijos laiką. Atlikus atsitiktinės imties dvigubai aklą placebu kontroliuojamą tyrimą paaiškėjo, kad grupei tiriamųjų, kurie naudojo Polybalm balzamą, kitaip nei vartojusiems placebą, nagams chemoterapinių vaistų šalutinis poveikis nepasireiškė.

Mokslininkų nuomone, polifenolių poveikis universalus, todėl Pomi-T gali būti vartojamas ilgą laiką, o kai kuriais atvejais ir didesnėmis dozėmis ne tik sergant prostatos vėžiu, bet ir kitomis onkologinėmis ar lėtinėmis ligomis arba norint išvengti jų pasikartojimo.

Pomi-T iš tiesų yra maisto papildas. Pacientui negalima išrašyti recepto, bet jau bent galima suteikti informacijos, kuriuos produktus reikėtų valgyti arba kiek gali būti naudingas papildas, kuris sukurtas būtent kruopščiai atrinktų jau minėtų visadalių augalinių produktų pagrindu.

Dar labai svarbu, kad toks pacientas liautųsi vartojęs neaiškius, moksliškai neištirtus papildus, kurie jam gali būti žalingi. Mums, mokslininkams, labai svarbu, kad šis klinikinis tyrimas pripažintas nacionaliniu mastu ir viešai dalijamasi jo informacija.

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt