Individualus vėžio gydymas: realybė ar tik noras? Prof. Elona Juozaitytė sako, jog ne visada piktybinio naviko diagnozė reiškia blogą prognozę

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

Europa skelbia, jog būtina mažinti mirčių nuo onkologinių ligų skaičių, reikia naudoti genetinį ištyrimą, leidžiantį įvertinti, kokio gydymo pacientui reikia ir jį individualizuoti. Šiandien mokslo pažanga leidžia ne tik atrasti, kaip plinta vėžys, bet ir daugeliu atvejų tą plitimą sustabdyti. Lietuvoje vis aktyviau naudojami genomo tyrimai leidžia neatsilikti nuo pažangiausių Europos Sąjungos šalių ir įgyvendinti naujausias gydymo rekomendacijas, ypač svarbias kovoje su onkologinėmis ligomis.

Vėžys jau kurį laiką išlieka antra pagal dažnumą mirties priežastimi visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad 2018 m. onkologinės ligos nusinešė apie 9,6 mln. gyvybių. Pagal vėžinių navikų lokalizacijas, vyrai dažniausiai serga plaučių, prostatos, storosios žarnos, skrandžio ir kepenų vėžiu, o moterys – krūties, storosios žarnos, plaučių, gimdos kaklelio ir skydliaukės.

Lietuvoje tendencijos išlieka panašios, kaip ir kitose Europos ar pasaulio valstybėse. Vyrams dažniausiai diagnozuojamas prostatos, antroje vietoje – plaučių vėžys, o moterys dažniausiai serga krūties, kiaušidžių ir gimdos kaklelio vėžiu.

LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovės prof. Elonos Juozaitytės teigimu, ne visada piktybinio naviko diagnozė reiškia blogą paciento prognozę. Jeigu liga diagnozuojama anksti, ji gali būti pakankamai gerai gydoma.

„Tokias tendencijas stebime ir Lietuvoje – yra daug pasveikusių ir ilgai po to gyvenančių žmonių. Net ir tais atvejais, kai liga metastazavusi, nebūtinai reiškia, jog tuoj pat prarasime pacientą. Panaudojant šiuolaikines gydymo galimybes, galima pasiekti neblogų išgyvenamumo rezultatų. Žinoma, yra navikų, kurių iki šiol nepavyksta suvaldyti, tačiau mokslininkai nuolat dirba, atlieka įvairiausius tyrimus ir ieško, kaip prailginti onkologinių pacientų gyvenimo trukmę“, – sako prof. E. Juozaitytė.

ES tikslas – sumažinti mirčių skaičių

Europos Komisija dar šių metų vasarį paskelbė atnaujintą Europos kovos su vėžiu planą, kadangi visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės įsipareigojo mažinti mirtingumą nuo lėtinių ligų, įskaitant vėžį. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visoje ES vyksta konsultacijos su ekspertais, sprendžiama, kaip pagerinti onkologinių ligų profilaktiką, ankstyvą diagnostiką, gydymą ir išspręsti pacientų gyvenimo kokybės problemas.

Šių metų rugpjūtį Europos onkologų draugija (ESMO – European Society for Medical Oncology) išleido naujos kartos genų sekoskaitos tyrimų rekomendacijas, kurios turėtų būti naudojamos klinikinėje praktikoje, siekiant pritaikyti individualizuotą gydymą onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams ir paskirti inovatyvius gydymo metodus. Rekomendacijose įvardijamas nesmulkių ląstelių plaučių vėžys, prostatos ir kiaušidžių navikai, kuriems genetinis ištyrimas ypač reikalingas.

Atsiradus naujos kartos genų sekoskaitos galimybėms, atsivėrė ir individualizuoto gydymo onkologiniams pacientams prieinamumas. Prof. E. Juozaitytės teigimu, kartu atsirado ir galimybės užtikrinti inovatyvų gydymą, kai liga yra išplitusi ir nepasiduoda įprastam gydymui.

„Onkologinės ligos diagnozei nustatyti yra reikalingas naviko morfologinis ištyrimas, o genetiniai tyrimai ypač reikalingi, kai liga nepasiduoda gydymui ir plinta. Tokiu atveju galime parinkti tikslesnį gydymą. ESMO taip pat teigia, kad naujos kartos genų sekoskaita ir individualizuotas onkologinių pacientų gydymas gali būti ekonomiškai naudingas šalies sveikatos sistemai, nes esant galimybei tiksliau paskirti gydymą, nebereikėtų investuoti į kelias gydymo eiles, po kurių liga vėl ir vėl progresuoja“, – sako profesorė.

Naudinga tada, kai galime suteikti informacijos

Tobulėjant moksliniams tyrimams ir atsirandant naujoms gydymo galimybėms didėja supratimas, kad gydymas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant ir į genetinius pakitimus. ES jau patvirtino tai, kad reikia individualizuoti onkologinių ligų gydymą pagal ištirtus genetinius parašus, genų pokyčius ir pagal tai parinkti tam tikras terapijas.

„Nauja paradigma yra ta, kad šiandien nebepakanka žinoti tik klinikines ligos charakteristikas, turime pažvelgti giliau. Ištiriami genai, kurie tampa taikiniais ir pagal tai yra kuriami vaistai, kurie leistų blokuoti tuos taikinius ir kontroliuoti ligą. Būtent biologijos mokslo pažanga – molekuliniai, genetiniai metodai, naujos kartos genų sekoskaita sudaro galimybes, pirmiausia, surasti konkretaus naviko patogenezėje patologinę grandį ir tu pačiu parinkti veiksmingiausią konkretaus onkologinio paciento priešnavikinį gydymą“, – teigia prof. E. Juozaitytė.

Vėžio genomo tyrimas yra galimas visuose ligos etapuose, tačiau aktualiausias tada, kai liga progresuoja ir metastazuoja, nepasiduoda gydymui. Prof. E. Juozaitytės teigimu, tokie tyrimai turi didžiulės įtakos tolesniam medicinos vystymuisi.

„Daugelio vaistų negalėtume skirti, jeigu nebūtų atlikti tam tikri genetiniai tyrimai. Nebūtų prieinamos ir taikinių terapijos, ir imunoterapija. Remdamiesi šiais tyrimais mes gauname išsamią analizę apie naviką ir patys nuolat mokomės, tobulėjame. Negana to, tai suteikia dar daugiau galimybių pacientams – kai kuriais atvejais net ir negalint paskirti reikiamo gydymo, galima jam suteikti informacijos apie vykdomus klinikinius tyrimus, kuriuose jis galėtų dalyvauti ir gauti naujausius vaistus“, – sako profesorė.

Metodai, keičiantys pacientų prognozes

Prof. E. Juozaitytės teigimu, nuo 2000 metų onkologijoje atsirado labai daug reikšmingų pokyčių, o dabar kone kasmet išgirstame visiškai naujų dalykų. Ypač pasikeitė ligos valdymas, o tam įtakos turėjo imunoterapijos atsiradimas.

„Anksčiau išplitęs navikas buvo siejamas su bloga ligos prognoze ir iš esmės reikšdavo mirties nuosprendį. Tačiau atsiradus imunoterapijai, pasikeitė kai kurių ligų gydymas ir nepriklausomai nuo naviko masės atsirado galimybė bandyti valdyti procesą“, – sako prof. E. Juozaitytė.

Priešvėžinė imunoterapija veikia vidines imuninės sistemos jėgas ir skatina nuosavą žmogaus imunitetą kovoti su vėžiu. Tai daugiausia vilčių teikiantis naujas vėžio gydymo metodas nuo pirmosios chemoterapijos atsiradimo 1940 metų pabaigoje.

Plaučių vėžio gydyme ypač ryškūs pokyčiai įvyko per pastarąjį dešimtmetį, kurie iš esmės pakeitė pacientų ligos prognozes. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tokius pokyčius lėmė būtent imunoterapijos galimybės, kurios kardinalių pokyčių atneša ir į kitų onkologinių ligų gydymą.

„Tie pokyčiai įvyko, nes plaučių navikuose yra aptinkama labai daug somatinių mutacijų, ta pati situacija yra ir kalbant apie melanomą, žarnyno vėžį, galvos ir kaklo navikus. Tie navikai, kurie turi daug mutacijų, tampa patraukliu objektu kurti naujus vaistus taikinių terapijai, todėl čia mokslo pažanga didžiausia“, – sako profesorė.

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt