Kasos vėžio medikamentinio gydymo naujienos: pasak gydytojos Skaistės Tulytės, galime pasiūlyti efektyvų pirmaeilį ir pooperacinį gydymą

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

Gydytoja Skaistė Tulytė

Kodėl išsivysto kasos vėžys, dar nėra pakankamai ištirta. Gydant kasos vėžį iššūkių yra daug, tačiau galimybės plečiasi, onkologai gali pasiūlyti efektyvesnį gydymą. Kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja onkologe chemoterapeute Skaiste Tulyte.

Koks medikamentinio gydymo pasirinkimas sergantiems kasos vėžiu? Ar turime naujienų arba teikiančių daugiau vilties inovacijų?

Gan ilgą laiką kasos vėžio gydymui galėjome skirti vienintelį chemoterapinį preparatą. Tiek pooperaciniu laikotarpiu, tiek esant pažengusiam ar išplitusiam vėžiniam procesui. 2011 m. buvo įrodytas trijų vaistų kombinacijos efektyvumas ir tai po truputį tapo gydymo standartu. Pradžioje – išplitusiai ketvirtosios stadijos ligai, vėliau – ir pooperaciniu periodu, kad užbėgtume už akių ligos recidyvui, plitimui.

Gydymo schema, kombinuojant tris preparatus: oksaliplatiną, irinotekaną ir fluorouracilą, yra gan agresyvi. Ji sukelia nemažai šalutinių reiškinių: kraujo pokyčius, neuropatijas (pirštų, rečiau – kitų kūno dalių tirpimus), pykinimą, vėmimą, viduriavimą. Sunkių nepageidaujamų reiškinių pasitaiko retai. Dauguma pacientų gydymą toleruoja gerai, kaip ir kitus šiuolaikinių vaistų derinius, jį skiriame dienos stacionare, o ilgalaikę preparatų infuziją galime tęsti namuose.

Tai ne vienintelė galimybė. Jei pacientas dėl kažkokių priežasčių netoleruoja tokio gydymo, galime skirti paprastesnes vaistų kombinacijas, sukeliančias mažiau toksinių reiškinių. Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad šiandien pacientui galime pasiūlyti efektyvų pirmaeilį bei pooperacinį kasos vėžio gydymą.

Ligai progresuojant, antraeiliam gydymui taip pat turime keletą būdų. Vienas iš jų – nuo šių metų ir Lietuvoje prieinamas pažengusiu, metastazavusiu kasos vėžiu sergančių pacientų gydymas pegiliuoto liposominio irinotekano ir fluorouracilo deriniu. Manoma, kad pegiliuotos liposominės chemopreparatų formos kaupiasi auglyje ir, laikui bėgant, lėtai išleidžia vaistą, taigi jis veikia ilgiau. Šis kombinacinis režimas įrodė efektyvumą trečios fazės klinikiniame tyrime, kurio rezultatai paskelbti 2016 m. Vidutinis bendras išgyvenamumas pegiliuoto lipsominio irinotekano kombinacijos šakoje buvo 6,1mėn., o fluorouracilo, kalcio folinato šakoje – 4,2 mėn. Kalbant apie šalutinius reiškinius, dažniausiai vargino baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimas, viduriavimas, vėmimas, nuovargis.

Biologinės taikinių terapijos, deja, kol kas taikomos tik nustačius reikšmingus taikinius pacientų organizme ar auglio medžiagoje. Esant germinacinių BRCA1/2 mutacijų (jos nustatomos 4–7 proc. pacientų, sergančių kasos vėžiu), rekomenduojamas palaikomasis gydymas PARP inhibitorių grupės preparatais. Nustačius NTRK geno susiliejimą paciento auglio medžiagoje, galima rekomenduoti tropomiozino receptorių kinazės inhibitorius. Kol kas šie vaistai Lietuvoje nekompensuojami.

Vis dar laukiame proveržio?

Proveržis onkologijoje paprastai siejamas su naujais gyvenimo trukmę keičiančiais diagnostikos ar taikinių terapijos metodais. Kasos vėžys, nepaisant vis tobulėjančių diagnostikos galimybių ir gydymo prieinamumo, išlieka viena iš dažniausių mirties nuo vėžio priežasčių. Penkerių metų išgyvenamumas siekia vos 10 proc. Tą lemia vėlyva diagnostika, savita naviko aplinka ir per mažas jautrumas naujiesiems medikamentams. Kasos adenokarcinoma pasižymi desmoplastine stroma, ląstelių genetinėmis ir epigenetinėmis pažaidomis ir tai sudaro fizinius ir biologinius barjerus efektyviam gydymui vaistais – chemoterapijai, taikinių terapijai bei imunoterapijai.

Ką patartumėte žmogui, išgirdusiam kasos vėžio diagnozę?

Susirgus kasos vėžiu, kaip ir bet kuria kita onkologine liga, reiktų suvokti ir įvertinti, kokia yra ligos stadija ir ko galima tikėtis iš taikomo gydymo. Jei auglys mažas ir siūlomas operacinis gydymas, reiktų kuo skubiau nedvejojant ryžtis šiai intervencijai ir tęsti reikalingą gydymą tam, kad liga neatsinaujintų. Pacientas turi galimybę visiškai pasveikti ir tai jam turime pasakyti.

Jei diagnozuojama vietiškai išplitusi ar metastazavusi liga, išgydyti paciento negalime, bet pasiūlome tikrai efektyvius vaistus. Toks gydymas gyvenimą pratęsia keleriais metais.

Ar galima kasos vėžio prevencija?

Svarbiausia, ką galime patarti žmonėms, kad išvengtų kasos vėžio, – tai saikingai maitintis ir nerūkyti. Rizikos faktoriais šiandien pripažįstami šeiminė anamnezė, nutukimas, antrojo tipo diabetas bei rūkymas. Visuotinai pripažįstamų atrankinės patikros programų, kaip turime krūties, prostatos, gimdos kaklelio, storosios žarnos vėžiui, kasos vėžiui kol kas nėra.

Norėtųsi paraginti visus žmones, turinčius anamnezėje šiuos rizikos faktorius ir sulaukusius 60-ųjų gyvenimo metų, atkreipti dėmesį į tokius simptomus kaip virškinimo pokyčiai, pykinimas,  pilvo pūtimas, skausmas viršutinėje pilvo dalyje ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar specialistu kuo greičiau. Dažniausiai sėkmingus gydymo rezultatus tenka stebėti tada, kai pacientas, vos pajutęs, atrodytų, menkus simptomus, suskumba pasitikrinti, o gydytojas, atlikęs paprasčiausią ultragarsinį pilvo tyrimą, pastebi ar įtaria piktybinę ligą. Tokiu atveju pacientas greitai patenka į gydymo įstaigą – įtariant onkologinę ligą galima pasinaudoti vadinamuoju „žaliuoju koridoriumi“ – ir per kelias savaites jam suteikiama reikiama pagalba.

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt