Klastingi neuroendokrininiai navikai: anksčiau nustatome ir šiuolaikiškai gydome. Labai svarbu diagnozuoti kuo anksčiau, sako dr. Edita Baltruškevičienė

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

2025-11-12

Dr. Edita Baltruškevičienė

Visame pasaulyje lapkričio 10 d. minima neuroendokrininių (NE) navikų diena, o ir visą šį mėnesį daugiau dėmesio kreipiame  į labai specifinius ir retus piktybinius navikus, kurie iki paskutiniųjų ligos stadijų nesignalizuoja žmogui jokiais simptomais arba juntami simptomai būna identiški su kitų ligų požymiais. NE navikams skirtas komunikacijos mėnuo didina šios ligos žinomumą, atkreipia ne tik visuomenės, bet ir specialistų dėmesį. Neuroendokrininiai  navikai Lietuvoje kasmet diagnozuojami maždaug 200 žmonių.

Apie šiuos besimaskuojančius, prisidengiančius kitų ligų požymiais, klastingus navikus kalbamės su Nacionalinio vėžio centro gydytoja onkologe chemoterapeute dr. Edita Baltruškevičiene.

Gerbiama daktare, kuo gi išsiskiria šie piktybiniai navikai – neuroendokrininiai navikai?

Tikrai neatsitiktinai neuroendokrininiai navikai laikomi itin specifine ligų grupe. Neuroendokrininiai navikai dar vadinami kamufliažiniais. Kamufliažas, prancūzų kalbos žodis, reiškiantis maskuotę, plačiai žinomas iš karo srities. Įvairios karo mašinos, taip pat ginklai, ekipuotė, apranga nudažoma dryžiais ar dėmėmis tam, kad būtų sunku juos pamatyti ir atpažinti. Kamufliažas taip pat gali būti apsauginė gyvūnų spalva – natūralaus prisitaikymo prie aplinkos rezultatas.

Prieš beveik dešimtį metų teko dalyvauti komunikacinėje akcijoje, kurioje buvo spalvinamas neuroendokrininių navikų žemėlapis ir akcijos dalyviai fotografavosi su spalvotu zebru, taip stengdamiesi padaryti ligą kuo labiau matomą.

Kodėl šiai akcijai buvo pasirinktas zebras? Zebro metafora naudojama norint pabrėžti jo sugebėjimą pasislėpti. Zebrą natūralioje gamtinėje aplinkoje labai sunku pastebėti, jo dryžuotumas puikiai atlieka užsimaskavimo funkciją, taip savo gyvenamojoje aplinkoje gyvūnas gerai apsisaugo nuo jam gresiančio pavojaus.

Medicinoje terminas „zebras“ yra vartojamas kalbant apie retas ligas ar būkles (tokie yra neuroendokrininiai navikai), todėl jis puikiai tinka parodyti, jog neuroendokrininiai  navikai yra reti ir dažnai iki paskutinių stadijų nepasireiškia specifiniais simptomais.

Iš tiesų, neuroendokrininiai navikai – labai specifinė piktybinių ligų grupė. Šie navikai išsivysto iš hormonus ar kitas biologiškai aktyvias medžiagas išskiriančių ląstelių, paplitusių daugelyje žmogaus organizmo vietų.  Virškinamojo trakto gleivinė, kasa, plaučiai – tai žmogaus organai, kuriuose dažniausiai aptinkami neuroendokrininiai navikai. Taip pat jie gali būti nustatomi ir skydliaukėje, antinksčiuose, kitur.

Kokius galėtumėte įvardyti specifinius šios ligos požymius?

Neuroendokrininiams navikams būdingi specifiniai sindromai, kuriuos sąlygoja šių navikų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos. Neuroendokrininiai sindromai pasireiškia labai įvairiai, priklausomai nuo naviko vietos bei išskiriamo hormono. Vien kasoje gali išvystyti 7 rūšių navikai, kurie didina skrandžio rūgšties gamybą, didina arba mažina gliukozės kiekį kraujyje, sukelia viduriavimą arba apskritai nekelia jokių simptomų.

Vienas dažniausių neuroendokrininių navikų sąlygojamų sindromų yra karcinoidinis sindromas, kuris pasireiškia karščio pylimo ir raudonio epizodais, viduriavimu, dusuliu, širdies veiklos sutrikimais ir kt.

Minėti simptomai dažnai klaidingai siejami su tam tikromis būklėmis ar ligomis. Karščio pylimas – su menopauze, veido raudonis – su odos ligomis, viduriavimas – su infekciniu viduriavimu, dirgliosios žarnos sindromu, o neuroendokrininis navikas diagnozuojamas tik po keleto metų, kai liga jau būna išplitusi. Todėl labai svarbu mokėti atpažinti neuroendokrininių navikų keliamus simptomus, atlikti specifinius tyrimus šiai retai ligai diagnozuoti bei parinkti tinkamą efektyvų gydymą. NE navikų gydymo eiga, rezultatai, išgyvenamumas jais sergant skiriasi nuo kitos kilmės vėžio eigos ir gydymo rezultatų. Net išplitusiais NE navikais sergantys ligoniai, jeigu tinkamai gydomi, gali gyventi dešimtmečius. Tik labai svarbu šiuos navikus kuo anksčiau diagnozuoti.

Kaip diagnozuojami neuroendokrininiai navikai?

Per pastarąjį dešimtmetį neuroendokrininių navikų diagnostika tikrai patobulėjo. Naudojami specifiniai radiologiniai (somatostatinų receptorių scintigrafija, Ga-68-DOTATOC-PET/CT) ir laboratoriniai (chromograninas A, neuronospecifinė enolazė) tyrimai.

Histologinio tyrimo metu tiriami specifiniai naviko žymenys, nustatomas piktybiškumo laipsnis, mitozinis aktyvumas, kuris svarbus parenkant gydymą.

Kaip gydomi pacientai, sergantys neuroendokrininiais navikais? Ar prieinami Lietuvos gyventojams šiuolaikiniai vaistai, gydymo metodai? 

Dažniausiai neuroendokrininiai navikai vystosi lėtai – net keletą metų. Ligos pradžioje jie nesukelia jokių specifinių simptomų ir tik ligai išplitus pasireiškia minėti karcinoidinio sindromo požymiai. Gydymo schema priklauso nuo ligos išplitimo, pirminio naviko vietos, ląstelių piktybiškumo.

Neuroendokrininių navikų gydymas apima tiek onkologijoje dažnai naudojamus metodus ir priemones – chirurginį gydymą, chemoterapiją, novatoriškus biologinės terapijos preparatus, tiek specifinius gydymo metodus – gydymą somatostatinų receptorių analogais, radionuklidų terapiją.

Lietuvoje jau daugelį metų skiriama biologinė terapija somatostatino analogais padeda ne tik pristabdyti naviko augimą, bet ir kontroliuoti karcinoidinį sindromą. Šis gydymas yra gerai toleruojamas ir leidžia pacientui ilgai gydytis išlaikant gerą gyvenimo kokybę, kas šiuo metu yra ypatingai akcentuojama kalbant apie vėžio gydymą.

Vienas svarbiausių neuroendokrininių navikų gydymo metodų yra radionuklidų terapija, kurių radioaktyvios dalelės nunešamos tikslingai į navikus ir vietiškai juos paveikia. Nors tai jau keletą metų tapo gydymo standartu, tačiau Lietuvoje šis gydymas dar nėra kompensuojamas. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu ši galimybė atsiras.

Svarbu paminėti neseniai paskelbtus klinikinio tyrimo duomenis, kurie parodė registruoto vieno iš plataus spektro tirozinų kinazių inhibitorių (konkrečiai kabozantinibo) efektyvumą. Šis vaistas patvirtintas gydyti pacientus, sergančius kasos ir kitų organų neuroendokrininiais navikais, kuriems ankstesnės terapijos nebėra veiksmingos. Kadangi neuroendokrininių navikų eiga yra lėta, džiaugiuosi kiekviena nauja gydymo eile, nes ji gali ženkliai prailginti pacientų gyvenimą. Labai tikiuosi, kad minėtas vaistas artimiausiu metu taps kompensuojamas Lietuvoje.

Lėtai augančius navikus stengiamasi operuoti, pašalinti ne tik pirminį naviką, bet ir metastazes, jei tai įmanoma. Pasitelkiama ne tik chirurginė operacija, bet ir abliacijos procedūros naudojant įvairius energijos šaltinius: karštį, šaltį.

Kaip žmogui reaguoti, kai gydytojai pataria gydytis specializuotuose centruose? Iš tiesų – kam to reikia?

Dėl neuroendokrininių navikų retumo bei išskirtinumo geriausių jų diagnostikos, gydymo ir stebėsenos rezultatų pasiekiama specializuotuose centruose. Taip rekomenduoja Europos Parlamento ir Tarybos Retų ligų direktyvos, šių centrų naudą patvirtino ir Tarptautinio neuroendokrininio vėžio aljanso atlikta pacientų, sergančių neuroendokrininiais navikais, apklausa. Specializuotų centrų pacientai pažymėjo gerą, koordinuotą medikų komandos darbą ir savo norą bendradarbiauti su jais, buvo geriau nusiteikę emociškai, taip pat nurodė geresnius rutininių tyrimų rezultatus, ligos simptomų pokyčius, geresnę bendrą pacientų savijautą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras turi ilgametę patirtį ir sukauptą kompetenciją gydyti šiuos navikus.